Itin toksiška medžiaga
Pavasaris ir vasara – namų renovavimo, stogų keitimo metas. Kai kurie gyventojai suskubo pasinaudoti asbesto šalinimo programa, kiti savarankiškai pasirūpino seną šiferinį stogą pakeisti nauju. Dar kiti džiaugiasi suradę skelbimą apie dovanojamą naudotą šiferį, kuriuo bando sulopyti kiaurus stogus ar net panaudoti tokią statybinę medžiagą kokio nors naujo nedidelio sodybos pastato statyboms. Deja, dalis šių darbų yra nepaprastai pavojingi, o jų pasekmės gali būti labai liūdnos.
„Pažvelgus, kaip vyksta daugelio stogų remontas ir kur keliauja senas šiferis, yra akivaizdu, kad daugelis žmonių vis dar nežino, jog asbesto turintys gaminiai yra viena pavojingiausių statybinių medžiagų. Juk asbestas yra pirmos grupės kancerogeninė medžiaga nuodingų medžiagų sąraše Lietuvoje“, – sako pavojingąsias atliekas tvarkančios bendrovės „Toksika“ generalinis direktorius Arūnas Dirvinskas.
Pasak jo, pagal kenksmingumą asbestas prilyginamas tokioms toksiškoms medžiagoms kaip arsenas ir gyvsidabris. Dėl šios medžiagos poveikio Europoje kasmet nuo plaučių vėžio miršta apie 30 tūkst. žmonių. Neatsitiktinai pagal Europos Bendrijos direktyvą nuo 2005 metų apskritai uždrausta naudoti asbestą, o mūsų šalis yra įpareigota šios direktyvos laikytis.
Siūlo dovanų tikrą bėdą
„Interneto skelbimų portaluose pilna skelbimų apie dovanojamą naudotą šiferį. Dažniausiai tai yra erozijos paliesti seni asbestinio šiferio lakštai. Jeigu šių lakštų amžius yra daugiau nei 20 metų, jų galiojimo laikas yra pasibaigęs. Būtent tokie, dažnai aptrupėję, lakštai gali skleisti į aplinką itin pavojingus nematomus plaušelius, kurie per orą patekę į plaučius sukelia labai, netgi mirtinai pavojingas ligas. Apie jas šiandien žino ir jas diagnozuoja medikai visame pasaulyje. Jei tokia sena stogo danga nesaugiai, neizoliuota guli jūsų kieme, ji teršia ne tik jūsų, bet ir kaimynų aplinką. Tokiai medžiagai vienintelis kelias – pavojingąsias atliekas saugiai tvarkančių bendrovių surinkimo punktai“, – aiškina A. Dirvinskas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad stogų keitimo sezonu pavojingąsias atliekas tvarkanti įmonė „Toksika“ iš fizinių ir juridinių asmenų priima asbestinio šiferio kiekius, o dideliems priimamiems šios atliekos kiekiams taikomos įvairios mokesčio nuolaidos. Vėliau šios toksinės atliekos išvežamos į specialiai tam paruoštas vietas.
Naudoji – elgiesi neteisėtai
A. Dirvinskas taip pat primena, kad pagal visoje Europos Sąjungoje galiojančias teisines nuostatas panaudotą šiferį kaip dovaną priimantys ir jį naudojantys gyventojai elgiasi ne tik neatsakingai, keldami pavojų savo ir aplinkinių sveikatai.
„Tokių seno šiferio naudotojų veikla yra neteisėta, ir taip neatsakingai elgtis jiems padeda tie, kurie bando šiferio atsikratyti jį dovanodami. Visų bendras reikalas būtų pasirūpinti, kad šios nuodingos medžiagos mūsų aplinkoje neliktų. Jei remontuojame seną stogą, dengtą asbestiniu šiferiu, tai bent jau lopykime jį nekenksmingomis medžiagomis, pavyzdžiui, beasbesčiu šiferiu“, – sako bendrovės „Toksika“ vadovas.
Pavojingųjų atliekų tvarkymo įmonės „Toksika“ generalinis direktorius A. Dirvinskas taip pat įvardija ir su asbestu, jo gaminiais ir pastarųjų naudojimu susijusius mitus.
5 mitai apie asbestą
Asbestas yra cheminė medžiaga, išsiskirianti į aplinką nuodingomis dujomis. Deja, tai neatitinka tikrovės.
Asbestas yra natūralus gamtinis mineralas. Tačiau jo natūrali kilmė visiškai nereiškia, kad tai yra draugiška aplinkai, saugi medžiaga. Jau prieš kelis dešimtmečius žinoma, kad šis gamtinis mineralas gali turėti tiesiog žudantį poveikį. Seniai nustatyta, kad į plaučius patekę asbesto plaušeliai gali sukelti asbestozę (plaučių audinio randėjimą), plaučių vėžį ir mezoteliomą (pleuros vėžį). Apsinuodijus asbestu organizmas per kurį laiką apsivalo. Deja, yra kitaip. Į žmogaus organizmą patekusios mikroskopinės šio mineralo skaidulos išlieka ten visam laikui. Neigiamą šio nuodo poveikį žmogus gali pajusti ir po 20–30 metų.
Asbestinis šiferis pavojingas tik stogus dengiantiems ar tvarkantiems darbininkams. Deja, tai netiesa. Tiesa ta, kad stogdengiams ar stogo tvarkymo darbus atliekantiems žmonėms, nesilaikantiems saugos darbe reikalavimų, pavojus įkvėpti asbesto skaidulų yra daug didesnis nei kitiems asmenims. Tačiau tiesa yra ir tai, kad nesaugaus stogo remonto darbų aplinkoje esantys žmonės taip pat gali apsinuodyti ore pasklidusiomis asbesto skaidulomis. Dar blogiau, jei sutrupėjęs šiferis buvo panaudotas kelio remontui vietoje žvyro ar skaldos ir nuo jo gabaliukų į aplinką patenka nuodingi asbesto plaušeliai. Šiuo atveju jiems padeda sklisti juos nuolat judinančios pravažiuojančios transporto priemonės!
Jei asbestinio šiferio nejudini, tai nekelia pavojaus. Deja, jei tai yra seni, trupantys, šerpetoti šiferio lakštai, nuo jų taip pat į aplinką išsiskiria nuodingos skaidulos. Net jei žmonės jų nejudina, už juos tai gali daryti vėjas ir krituliai. Kaip tik dėl to svarbu rasti galimybių saugiai pasikeisti seną šiferinę stogo dangą.
Po remonto ant kieto pagrindo sudėti šiferio lakštai nebekelia pavojaus. Deja, yra priešingai. Jei jau keitėte stogo dangą, greičiausiai senoji buvo nebepatvari, paveikta erozijos, trupanti, atšerpetojusi. Sudėjus tokią dangą ant žemės pavojingi asbesto plaušeliai ir toliau sklinda aplinkoje. Juos galite įkvėpti kartu su oru. Jei šie lakštai sukrauti nepridengti ir juos plauna lietus, asbesto skaidulos gali pasklisti žemės paviršiuje kartu su lietaus vandeniu, o išdžiūvusios pakilti į orą. Tai gali būti ypač pavojinga kieme žaidžiantiems vaikams. Dėl to po stogo remonto likusius senus šiferio dangos lakštus derėtų kuo skubiau izoliuoti ir priduoti pavojingųjų atliekų tvarkytojams.
