Jame eksponuojami vorai paukštėdos, tarantulai, šimtakojai, skorpionai, vabalai, žalčiai, rupūžės, maldininkai ir gyvalazdės iš viso pasaulio.
Insektariumo edukologė Jūratė Plungienė be jokios baimės ar pasišlykštėjimo ėmė į rankas visus vabalus bei kirmėles ir su dideliu susižavėjimu pasakojo poilsiautojams turistams įdomias istorijas.
„Baimės nejaučiu visiškai. Vieną kartą tik išsigandau, kai į kitą terariumą perkelinėjau Šokoladinį paukštėdą, kuris yra nuodingas ir piktas voras. Su juo stengiausi elgtis atsargiau, nes šiaip vorą perkelti į kitą terariumą yra ganėtinai lengva, bet Šokoladinis paukštėda šovė aukštyn į išlėkė“, – prisiminė moteris.
Nutinka ir kuriozinių situacijų
Jos teigimu, insektariume kasdien nutinka kažkas įdomaus, o čia gyvenantys gyviai vis iš naujo nustebina. Edukologė pasakojo, kad pasitaiko ir kuriozinių situacijų. Pavyzdžiui, kartą lankytojų akivaizdoje susipešė dvi Barzdotosios agamos, o silpnesnioji iš baimės net pradėjo tuštintis.
„Dar pamatėme, kaip keistai tarpusavyje bendrauja kelių rūšių krabai. Galvojome, kad ir tie, ir tie vaikščios ir sutars, bet vienos rūšies krabai bandė užimti kitų kriaukles, kol galiausiai juos paėmė ir tiesiog užkasė. Tikrai labai keista, kad gyvūnai taip daro, jie sprindžio gilumoje palaidojo kitos rūšies gyvūnus“, – stebėjosi J.Plungienė.
Taip pat ją labai nustebino situacija, kuomet pamatė besineriantį vorą, nes jai pasirodė, kad terariume tuomet kažkokiu būdu atsirado ir antrasis.
„Iš pradžių net pasitikrinau akis, ar gerai matau kitus daiktus, tada pasižiūrėjau į terariumą ir supratau, kad niekas nejuda, t. y. ten buvo išnara. Yra tekę pabūti net veterinarais, nes žaltys, kurį mes vadinome Albinu, jau buvo 8 metų ir nustojo ėsti, todėl galvojome, kad jau jam viskas.
Nupirkome jam vaistų, susižinojome, kur ką leisti, o jis pradėjo dėti kiaušinius. Pasirodo, kad Albinas buvo patelė ir ji padėjo 15 kiaušinių, bet kadangi tokie dalykai įvyko be patino, juose nieko nebuvo“, – aiškino specialistė.
Anot jos, sunku nesusižavėti netgi ką tik išsinėrusiais tarakonais, nes visi jie būna spalvoti, o vienas, pavyzdžiui, visiškai baltas su įstrižomis akimis, kurios edukologei primena naujų mašinų lempas.
Visgi jai yra tekę patirti ir baisesnių situacijų. Kartą ruošdamasi pristatymui vienoje mokykloje edukologė sudaužė terariumą, kuriame buvo plėšriablakės.
„Tai nuodingos blakės, bet jos lėtos. Iš pradžių atbėgo valytoja ir vieną sumynė, bet aš jai pasakiau, kad palauktų, jas galima surinkti, o ir šiaip buvo šalta, jos nebūtų išgyvenusios. Esu viename mokyklos kieme sudaužiusi dar vieno voro terariumą, tai tuomet net direktorius atėjo ir sako: „Matau, turit bėdų“, – kuriozines situacijas prisiminė ji.
Sulaukia daugybės lankytojų
Lietingą ketvirtadienio popietę lankytojų insektariume tikrai netrūko. Į rankas įvairius vabalus bei driežus drąsiai ėmė ne tik suaugusieji, bet ir vaikai.
„Mus pačius visada stebina žmonių reakcija. Kartą turėjome parodą viename Šiaulių prekybos centre, tai galiausiai mums padėti atbėgo net centro administratoriai, nes tiesiog nebesuvaldėme žmonių srauto, buvo tūkstančiai žmonių, mes visiškai užkišome prekybos centrą. Šiais laikais žmonės sugeba kaip tarybiniais laikais stovėti valandą eilėje ir tik tam, kad pamatytų vabzdžius“, – džiaugėsi J.Plungienė.
Ji pasakojo, kad neretai pavyksta išgydyti ir žmonių fobijas, kurias sukuria nepamatuota aplinkinių reakcija bei filmai.
„Atsimenu, kai Kaune vedžiau edukaciją vaikams, vienas vaikas atėjo kūkčiojantis, užsidengęs visą veidą ir šalia jo buvo mokytoja, kuri papasakojo, kad jis labai bijo. Aš pasikalbėjau su vaiku ir pasakiau, kad nieko jam neduosiu į rankas per prievartą, apeisiu jį. Paklausiau jo, ar jis skaitė „Mažąjį princą“, kuriame rašė, kaip reikia prisijaukinti lapę, kad reikia kasdien ateiti ir ateiti, mažinti atstumą...
Tas vaikas nurimo, pasijautė saugus. Tada jis po pusvalandžio priėjo ir paprašė, kad duočiau jam palaikyti vabalą. Sakau: „Tu tikras?“ O jis paėmė jį ir verkė kartu su auklėtoja, minėjo, kad jam dabar labai gera širdelėje…“ – sakė edukologė.
Anot jos, šiuolaikiniai žmonės taip bijo gamtos, nes jiems daug žalos padarė Holivudo filmai, kurie „rodo šokančius ir riaumojančius vorus, ir vaikai užauga tuo tikėdami“.
Kiekvienas turi savo charakterį
Moteris pasakojo, kad labiausiai žmonėms patinka tai, kad jie gali paimti insektariumo gyventojus į rankas, juos žavi įvairiausi driežai, dideli vabalai, tokie, kaip Maldininkas. Taip pat jiems patinka įdomios istorijos.
„Kai pasakoji kažkokius mokslinius dalykus, jiems visai neįdomu, bet kai pasakai ir parodai, pavyzdžiui, išnarą, tai jiems pasidaro labai įdomu. Arba kai pamato baltą tarakoną. Pati labai mėgstu tarakonus Automobiliukus, nes jie labai mieli.
Pavyzdžiui, naktį terariumo kampe jie daro kažkokį susirinkimą. Susirenka visi į vieną tampą ir krebžda lyg pelės. Aš ilgai negalėjau suprasti, kas vyksta, stebėjau ir supratau, kad jie ten įkūrę kažkokį filosofų sambūrį kampe…“ – juokėsi J.Plungienė.
Ji taip pat parodė terariume snaudžiantį Mėlynąjį žaltį, kuris, anot jos, yra labai piktas, todėl į rankas žmonėms edukologai jo nebeduoda.
„Kiekvienas gyvūnas turi savo asmeninį charakterį. Šis žaltys labai nemėgsta žmogaus prisilietimo. Jis kerta, bet nieko blogo nepadaro, nes jis nemoka nei kąsti, nei nuodų turi, bet jis išgąsdina. Jeigu žaltys gauna kelias peles, bet nori dar, jis mums neleidžia pro jį net praeiti ir trenkiasi į stiklą, taip išgąsdindamas tiek mus, tiek lankytojus“, – įdomiomis istorijomis dalijosi pašnekovė.
