Specialistai vėl skambina pavojaus varpais – didžiausias pasaulyje vidaus vandens telkinys traukiasi nerimą keliančiu greičiu. Mokslininkai įspėja, kad ilgą laiką besitraukianti Kaspijos jūra gali artėti prie lūžio taško.

Vaikystėje Irano aplinkosaugos žurnalistė Maryam didžiąją laiko dalį praleisdavo prie Kaspijos jūros. Iš savo namų, esančių šiauriniame Rudsaro mieste prie jūros kranto, ji matė, kaip svyruoja vandens lygis – taip smarkiai, kad 1990-aisiais potvyniai kai kuriose Irano šiaurinės pakrantės vietose paliko kai kuriuos jos giminaičius be pastogės.

Visi tie pokyčiai anksčiau atrodė normalūs, tačiau neseniai, po daugelio metų grįžusi į gimtinę, ji pastebėjo, kad vandens telkinys – neatpažįstamas.

„Aš ėjau vis tolyn nuo kranto, bet vanduo siekė tik iki kelių. Tiems, kurie užaugo prie šios jūros, tai yra nesuvokiama“, – pasakojo Maryam, kurios tikrojo vardo „Deutsche Welle“ nusprendė neatskleisti saugumo sumetimais.

[[ge:lrytas:lrytas:15549927]]

Tai, ką pamatė Maryam, nėra laikina anomalija. Kaspijos jūra, didžiausias pasaulyje vidinis vandens telkinys, sparčiai mažėja.

Nors Kaspijos jūros vandens lygis svyravo ir praeityje, mokslininkai teigia, kad dabartinis lygio kritimas, prasidėjęs 1990-aisiais, greičiausiai nepasikeis į gerą. Prognozės rodo, kad šį šimtmetį vandens lygis susitrauks dar labiau, o kai kurie modeliai skaičiuoja, kad nuosmukis gali siekti 21 metrą.

„Pavyzdžiui, 18 metrų kritimas būtų didesnis nei šešių aukštų pastato aukštis. Toks lygio kritimas turėtų didelį poveikį ekosistemoms, taip pat žmonių sveikatai, gerovei ir ekonominei veiklai“, – sakė Simonas Goodmanas, biologas iš Jungtinės Karalystės Lydso universiteto.

Kodėl Kaspijos jūra traukiasi?

Šį mažėjimą lemia keli veiksniai. Į Kaspijos jūrą įteka kelios upės, tačiau apie 80 proc. jos gėlo vandens patenka iš šiaurės per Volgą Rusijoje. Jau dešimtmečius įtekančio vandens kiekį, o tiksliau – jo mažėjimą, lemia užtvankos, drėkinimas ir kitos vandentvarkos priemonės – ypač Volgos upės baseine – tačiau, pasak S. Goodmano, ateities situacija yra sudėtingesnė.

„Prognozės šiam šimtmečiui rodo, kad tolesnis mažėjimas bus daug labiau susijęs su klimato kaita“, – sakė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:42010498]][[ge:lrytas:lrytas:42245269]][[ge:lrytas:lrytas:42518192]][[ge:lrytas:lrytas:35043542]]

Dėl kylančios pasaulinės temperatūros, susijusios su planetą šildančiomis emisijomis, susidarančiomis deginant naftą, dujas ir anglį, didėja garavimas nuo jūros paviršiaus. Kartu su sumažėjusiu kritulių kiekiu ir nuotėkiu į Volgos baseiną iš Kaspijos jūros išteka daugiau vandens, nei į ją įteka.

Mažėjantys žuvų ištekliai, užblokuoti uostai

Ir tai, pasak S. Goodmano, yra problema. „Poveikis bus juntamas visoje Kaspijos jūroje“, – sakė jis, pridurdamas, kad kai kurie padariniai jau matomi.

Tai ypač aktualu šio milžiniško ežero šiaurinėje dalyje, kuri skalauja Rusijos ir Kazachstano pakrantes.

„Daugelis uostų aplink Kaspijos jūrą reikalauja didelių gilinimo darbų, kad būtų išlaikytas laivybos prieinamumas“, – sakė jis, pridurdamas, kad tokios problemos „tikriausiai dar labiau paaštrės per artimiausius penkerius ar dešimt metų“.

Žvejybos bendruomenės taip pat patiria spaudimą. „Jie turi plaukti giliau į jūrą, kad sugautų tiek pat žuvų, kiek anksčiau gaudydavo netoli kranto“, – sako Tarptautinių socialinių studijų instituto vandens tvarkymo ekspertas Farhadas Mukhtarovas, kalbėdamas apie Azerbaidžano žvejų bendruomenes.

S. Goodmanas primena, kad sekliame šiauriniame baseine tolesnis lygio mažėjimas gali padaryti žvejybą vis mažiau perspektyvią, o jei lygis nukris net iki 10 metrų, didelė šiaurinio baseino dalis gali visiškai išdžiūti, o tai reikštų, kad beveik trečdalis jūros paviršiaus ploto išnyks.

Kai kuriose vietose šis procesas jau vyksta. Vietovė šiaurės rytinėje Kaspijos dalyje, kurioje anksčiau pavasarį kailį keisdavo dešimtys tūkstančių ruonių, dabar yra sausa žemė. „Dėl jūros lygio mažėjimo jau prarandame ekologiniu požiūriu svarbias buveines“, – sakė S. Goodmanas.

Būtent Kaspiniai ruoniai, gyvenantys tik Kaspijos jūroje, plačiai laikomi pagrindiniu baseino ekosistemos būklės rodikliu.

Remiantis Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) vertinimais, ši rūšis yra nykstanti, o jos populiacija ilgą laiką mažėjo dėl įvairių neigiamų veiksnių.

„Kaspijos ruonio populiacijos mažėjimas dar labiau priartina šią ir taip nykstančią rūšį prie išnykimo pavojaus“, – antrina zoologas Nijatas Hasanovas, pabrėždamas bendrą neigiamą poveikį, įskaitant buveinių praradimą, sumažėjusį ledo susidarymą šiaurinėse teritorijose, taršą ir priegaudą.

Poveikis matomas ir pietuose, palei Irano pakrantę. Dėl spaudimo, kurį patiria šlapžemės, žuvų ištekliai sumažėjo, o turgūs, kuriuos Maryam prisimena kaip kadaise didelius ir gyvybingus, dabar yra tik savo buvusiojo grožio šešėlis. Be to, ji pastebėjo ir kitų neabejotinų pokyčių.

„Pakrantė, kurią matėme vaikystėje, labai skiriasi nuo to, ką matome šiandien“, – sakė ji, pridurdama, kad kavinė, kuri kadaise pačioje pakrantėje, dabar nuo jos smarkiai nutolo.

Poveikis bus jaučiamas ir sparnuočiams. N. Hasanovo atkreipia dėmesį į tai, kad šis regionas yra „milijonų paukščių, tarp jų pelikanų, flamingų ir ančių, perėjimo, veisimosi ir poilsio buveinė“, o visi šie paukščiai priklauso nuo stabilių pakrančių sąlygų.

[[ge:lrytas:lrytas:42518941]]

Ar Kaspijos jūros laukia Aralo jūros likimas?

S. Goodmanas sakė, kad jau yra pirmųjų ženklų, jog Kaspijos jūra eina Aralo jūros, esančios maždaug 1 000 kilometrų į rytus, keliu.

Kadaise buvęs vienas didžiausių pasaulio vidaus vandens telkinių – įsikūręs tarp Kazachstano ir Uzbekistano – didžiąja dalimi išdžiūvo dėl vandens nukreipimo. Be to, kad sunaikino pragyvenimo šaltinius ir ekosistemas, džiūstantis ežeras turėjo rimtų pasekmių žmonių sveikatai, įskaitant toksiškų dulkių audras.

„Mes tikrai jau esame šio proceso pradžioje“, – sakė S. Goodmanas.

Jei šiaurinė Kaspijos jūros dalis išdžiūtų, pasekmės apimtų ne tik vandens netekimą. Dideli atidengtos jūros dugno plotai galėtų pakeisti regiono klimatą ir į orą išmesti didelius dulkių kiekius, kurių dalis galėtų būti užteršta teršalais.

Politiniai veiksmai nespėja su aplinkos pokyčiais

Kadangi Kaspijos jūra apima penkias valstybes, veiksmingam valdymui reikės koordinavimo.

S. Goodmanas sakė, kad nors „vyriausybės, atrodo, yra bendradarbiavimo sistemų kūrimo pradžioje“, procesas vis dar yra ankstyvoje stadijoje.

Jis teigė, kad ilgalaikiam prisitaikymui reikės nuolatinių investicijų į mokslinius tyrimus ir strategijas, apimančias tiek ekologinius, tiek ekonominius aspektus. Ir tai turi įvykti greitai.

„Politikos tempas turi atitikti aplinkos pokyčių greitį“, – sakė S. Goodmanas.

Kaspijos jūra svarbi ir agresorei

Gegužės pradžioje apie Kaspijos jūrą pasauliui priminė Ukrainos ataka į šiame vandens telkinyje buvusį karinį laivą. Basilas Germondas Lancasterio universiteto Tarptautinio saugumo profesorius portale „The conversation“ pabrėžė, kad Kaspijos jūroje slypi dideli jūriniai naftos ir dujų telkiniai bei svarbi infrastruktūra, įskaitant uostus, dujotiekius ir terminalus, jungiančius Centrinę Aziją su pasaulinėmis rinkomis.

Tai, anot profesoriaus, yra pagrindinis mazgas vadinamajame „viduriniame koridoriuje“ – prekybos maršrute iš Kinijos į Europą per Centrinę Aziją, leidžiančiame išvengti vis labiau miglotų maršrutų per Rusiją šiaurėje ir Iraną pietuose.

Kinija laiko jį pagrindiniu koridoriumi energijos tiekimui ir savo „Juostos ir kelio“ iniciatyvai, kuri yra ekonominė valstybės strategija, naudojanti infrastruktūros jungtis Pekino įtakai plėsti. Vidurinis koridorius jungia žemyninę Kiniją su Europa per Kazachstaną ir Azerbaidžaną.

O štai agresorei Rusijai Kaspijos jūra yra labai svarbi tiek kaip strateginis užnugaris, tiek kaip tiltas į Iraną. Ten Maskva turi galingiausią karinį jūrų laivyną ir naudoja Kaspijos jūrą kaip platformą savo karinei galiai plėsti tolimuose regionuose. Tai apėmė raketinius smūgius kitose karo veiksmų zonose, įskaitant 2015 m. smūgius prieš Islamo valstybės taikinius Sirijoje.

Nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, Kaspijos jūra vėl įgijo svarbą kaip Maskvos užnugario jūrinė erdvė. Iš tiesų, Juodosios jūros laivynui vis labiau susiduriant su pavojumi iš Ukrainos, dalis Rusijos karinių jūrų pajėgų buvo perkelta į Kaspijos jūrą vidaus vandens keliais. Vis dėlto neseniai įvykdytas Ukrainos puolimas rodo, kad Kaspijos jūros, kaip prieglobsčio Rusijos karinėms jūrų pajėgoms, vaidmuo yra ribotas.

Dar svarbiau tai, kad Kaspijos jūra atlieka struktūriškai svarbų vaidmenį užtikrinant strateginį Rusijos ir Irano koordinavimą. Kaip geografiškai uždara jūrinė erdvė, turinti specialiai jai nustatytą teisinį statusą, ji sudaro tiesioginį logistinį ir ekonominį koridorių tarp šių dviejų valstybių, kuris yra didžiąja dalimi apsaugotas nuo Vakarų karinių pajėgų buvimo ir priežiūros.

Šis koridorius sudaro sąlygas ne tik energetiniam bendradarbiavimui ir prekybos srautams, bet ir technologijų bei medžiagų, reikalingų abiejų šalių karo ekonomikoms išlaikyti esant sankcijų spaudimui, judėjimui. Tai apima sankcijomis apribotas prekes, dronų komponentus ir dvejopo naudojimo technologijas. Karas su Iranu paspartino šį prekybos modelį.

Parengta pagal „Euronews“, „Deutsche Welle“, „The Guardian“, „The Conversation“ inf.

Mokslininkai skambina pavojaus varpais – Kaspijos jūra artėja prie lūžio taško