Tame name gyveno Savelijus Nikonovas su žmona Ala ir dviem dukrom, Kristina ir Viktorija (13 ir 16 m.). Namas priklausė Savelijaus mamai. Vyras jame gyveno nuo pat gimimo.
Po kelių dienų po gaisro šeimos narių patirtas šokas jau buvo praėjęs. Vyras kalbėjo gana optimistiškai: „Taip, labai skaudu, kad namo neliko. Gaila ir visų jame buvusių daiktų, dokumentų, buitinės technikos. Tačiau pasidarysime naujus dokumentus, nupirksime dukroms naujus telefonus. Svarbiausia, kad visi žmonės liko gyvi ir sveiki.“
Apmaudžios buvo gaisro aplinkybės: trylikametė dukra įjungė į rozetę krautis savo riedį (jį šeima įsigijo jau naudotą). Staiga nuaidėjo sprogimas, ir iš karto įsiplieskė ugnis. Tuojau nuo sprogusio riedžio užsidegė užuolaidos, įsiplieskė namo sienos. Nors žmonės buvo kambaryje ir viską matė, jie greitai suvokė, kad gaisro sename mediniame name niekaip nesugebės užgesinti – teliko patiems bėgti į lauką. Greitai iš namo teliko nuodėgulių krūva.
Po gaisro šeima apsistojo pas Savelijaus mamą toje pačioje Juodupėje, trijų kambarių bute. Pro buto langus net ir buvo matyti jų namas, kol jis dar stovėjo. Dabartiniu gyvenimu šeima nesiskundžia: mamos bute yra ir baldų, ir namų apyvokos reikmenų. Drabužių ir avalynės jau turi, nes jų paaukojo geri žmonės – ne tik vietiniai, bet ir iš Rokiškio. Sulaukė ir piniginės paramos.
Mergaitės jau eina į mokyklą, nors visi sąsiuviniai ir vadovėliai sudegė.
Mamos bute šeima galėtų gyventi kiek panorėjusi, bet visgi labai norėtų atstatyti savo namą. Savelijus sakė, kad jau atsirado pagalbininkų, žadėjusių ieškoti įmonių, kurios paremtų statybinėmis medžiagomis.
Statybas vyras išmano, taigi namą statytųsi pats, kartais pasikviesdamas padėjėjų. „Manau, namą iš statybinių blokelių pasistatyti nebūtų labai brangu ir sudėtinga, o ir stogą dėčiau paprastą. Nieko prašmatnaus mums nereikia. Svarbiausia – sienos ir stogas, tada po truputį įsirenginėčiau ir vidų. Labai daug tai nekainuos, bet pinigų visgi reikės, nes santaupų mes beveik neturėjome“, – svarstė jis.
Juodupės seniūnas Valdas Adomonis patikino, kad Savelijaus šeima yra pakankamai tvarkinga, besirūpinanti vaikais.
Jis sakė: „Ir vyras, ir žmona darbų neturi, gyvena iš socialinių pašalpų. Taip yra ne todėl, kad jie būtų tinginiai – provincijoje rasti darbą tikrai sudėtinga. Vyras imasi atsitiktinių darbų, kai tik jų pasitaiko.
Po gaisro šeima sulaukė bendruomenės paramos. Mums siūlė ir baldų, bet jų atsisakėme, nes kol kas tiesiog nebūtų kur jų statyti.
Paramos daiktais ir drabužiais dabar nė nereikia, o štai materialinė parama praverstų – Savelijus rimtai nusiteikęs imtis naujo namo statybų. Pirmasis jo laukiantis nemažas darbas – išvalyti gaisravietę nuo nuodėgulių. Čia jam kiek galėdama padės mūsų seniūnija.“
Padėti gaisrą patyrusiai šeimai galite per VšĮ „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems”
