Šių metų sausį G.Pioraitė Pietų Afrikos Respublikoje, Keiptaune, pasiekė pasaulio rekordą – ji tapo aukščiausiai su jėgos aitvaru iššokusia sportininke. Lietuvė iššoko 23,6 metro. Ankstesnis moterų pasaulio rekordas priklausė taivanietei, kuri buvo iššokusi 23,1 metro.
Tačiau vilnietė jau ruošiasi kelionei – pasitreniravusi Tarifos mieste Ispanijos pietuose rekordininkė po kelių savaičių, jei dėl mažos koronaviruso rizikos atsivers sienos, patrauks į Keiptauną. G.Pioraitė ruošis pagerinti jai pačiai priklausantį pasaulio rekordą. Jos tikslas – iššokti net 28 metrus!
Tėvas liepė mokytis
Vilniuje baigusi mokyklą Gabrielė ketino niekur nestoti, o vienus metus keliauti po pasaulį.
„Tėtis kumščiu trenkė į stalą: eisi mokytis, jokių keliavimų. Studijos nelabai patiko, studijavau dėl tėvų spaudimo, nes turėjau gauti diplomą“, – prisiminė Vilniaus Gedimino technikos universitete vadybos studijas baigusi G.Pioraitė.
Tuo pat metu studentė mokėsi ir dirbo pardavimų vadybininke reklamos agentūroje.
„Tempas buvo didelis, bet širdyje vis kažko trūko. Ačiū Dievui, kad aitvaravimą atradau jau pabaigusi studijas. Gavau diplomą ir po mėnesio išbandžiau jėgos aitvarą, mečiau darbą“, – pasakojo G.Pioraitė.
Dirbdama kolegoms Gabrielė užsimindavo, kad įdomu būtų pabandyti paskrieti jėgos aitvaru. Vienas kolega prasitarė, kad sezono metu dirba instruktoriumi Svencelėje – lietuviškame jėgos aitvarų rojuje Klaipėdos rajone, prie Kuršių marių.
„Važiuojame!“ – apsidžiaugė Gabrielė. Ši išvyka iš esmės pakeitė merginos gyvenimą – ji iškart suprato, kad toks sportas jai prie širdies ir kad ji nori kuo greičiau tobulėti. Kai kiti aitvaruotojai eidavo mokytis į marias valandai, Gabrielė ten užtrukdavo septynias valandas.
„Labai užsidegiau“, – sakė rekordininkė.
Nereikia fizinės jėgos
Anksčiau G.Pioraitė lankė sportinius šokius, žaidė tinklinį, užsiėmė snieglenčių sportu, tačiau patikino, jog nereikia būti labai sportiškai, kad skrietum per bangas jėgos aitvaru.
„Tai yra mitas, kad valdyti jėgos aitvarus reikia jėgos, didelio fizinio pasirengimo. Iš tikrųjų nereikia naudoti jėgos, kol nėra daromi triukai. Šį sportą gali išmėginti kiekvienas“, – sakė G.Pioraitė, kurios mama šią vasarą pradėjo mokytis valdyti jėgos aitvarą Svencelėje.
Kuršių mariose pradėjusi mokytis jėgos aitvaru gaudyti vėjo gūsius G.Pioraitė 2016 metų rudenį išvyko į Vietnamą.
„Susipirkau visą įrangą, susiskaičiavau santaupas ir viena išvykau į nežinomybę“, – apie tai, kaip atsidūrė vandens sporto mėgėjų rojumi vadinamame Nė (Mui Ne) kyšulyje Vietname, pasakojo lietuvė.
Dabar Gabrielė jau yra išmaišiusi garsiausius vandens sporto mėgėjų kurortus, o Nė skirtas daugiau pradedantiesiems. Norint semtis įgūdžių ir patirties, tenka rinktis tas vietoves, kur siaučia stipresni vėjai, kyla didesnės bangos.
„Vietname pučia šiltas, nestipriai keliantis aitvarą vėjas, todėl visi aitvaruoja vilkėdami marškinėlius, šortus, o Pietų Afrikos Respublikoje vandens temperatūra siekia vos dvylika laipsnių šilumos, todėl reikia rengtis hidrokostiumą“, – sąlygas palygino G.Pioraitė.
Lietuvė porą sezonų praleido Vietname – džiaugėsi pigiu pragyvenimu, pamėgo skanų maistą, mėgavosi gerais orais ir vandens sportu.
Ji dar ir pakeliavo po Aziją – viešėjo Kinijoje, Kambodžoje, Singapūre, Filipinuose, Tailande.
Gabrielė tada apmalšino kelionių troškulį, kurį pajuto vos baigusi mokyklą.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
