Amerikos psichologai padarė išvadą, kad aršūs barniai, būdingi pirmajai santuokinio gyvenimo pusei, kai nuolat tvyro įtampa dėl rūpinimosi vaikais ir piniginiais reikalais, yra laikini.
Pūdą druskos kartu suvalgę vyras ir žmona dažniau laido pokštus ir geriau supranta vienas kitą. Taip pat jie tampa atlaidesni vienas kitam.
Tyrimo rezultatai apvertė aukštyn kojomis įsisenėjusį įsivaizdavimą apie ilgai kartu pragyvenusias poras kaip apie nelanksčias ir mėgstančias pasiginčyti.
TV serialuose, kaip kad „Viena koja grabe“, pagyvenusios poros vaizduojamos kaip seniai nekaitinamos aistros liepsnų ir vos galinčios pakęsti vienas kitą.
Tyrimą vykdė 13 metų. Jo metu tyrė vidutinio amžiaus (40–50 metų) sulaukusias poras, kurios kartu pragyveno mažiausiai 15 metų, ir vyresnio amžiaus (60–70 metų) poras, kurių santuoka tęsėsi mažiausiai 35 metus.
Kiekvienai porai skyrė tris sesijas. Jas rengė kas 5–6 metai.
Kiekvienos sesijos metu 15 minučių su poromis buvo ekspromtu kalbamasi apie šeimyninius nesutarimus, o pokalbis filmuojamas.
Analizuojant vaizdo įrašą, porų kalbėjimą ir klausymąsi vertino atsižvelgdami į jų veido išraiškas, kūno pozas, žodinį turinį ir balso toną.
Emocijas suskirstė į šias kategorijas: pykčio, paniekos, pasišlykštėjimo, vyravimo, gynybos, baimės, įtampos, liūdesio, verkšlenimo, susidomėjimo, meilės, humoro, entuziazmo ir patvirtinimo emocijas.
Tyrimas, kurio rezultatai buvo išspausdinti žurnale „Emotion“ (Emocija), atskleidė teigiamų emocijų, pavyzdžiui, meilės ir humoro, padidėjimą bėgant santuokinio gyvenimo metams. O neigiamos emocijos, kaip kad gynyba, atvirkščiai, su metais mažėjo.
Moterys buvo emociškai ekspresyvesnės, palyginus su vyrais. Pastarieji linko labiau vyrauti, o ne būti įsimylėję. Tačiau šis faktas nepaneigia bendros teigiamos tendencijos.
Tyrimo autorius, Berklio universiteto Kalifornijoje profesorius Robertas Levensonas, teigė: „Mūsų rezultatai paaiškina vieną iš didžiausių antrosios gyvenimo pusės paradoksų. Nepaisant draugų ir šeimos netekties, vyresnio amžiaus žmonės, kurie turi sukūrę stabilesnes santuokas, yra santykinai laimingi ir nepatiria didelės depresijos bei nerimo. Santuoka teigiamai atsiliepia jų psichinei sveikatai“.
Alice Verstaen, tyrime dalyvavusi podoktorantūros stažuotoja, sakė: „Atsižvelgiant į ryšį tarp teigiamų emocijų ir sveikatos, mūsų tyrimo rezultatai leidžia pabrėžti intymių ryšių svarbą vyresniame amžiuje ir galimą santuokos teikiamą naudą sveikatai. Taip pat gauti duomenys įrodo, kad, tapdami vyresni, vis labiau dėmesį kreipiame į teigiamus dalykus savo gyvenime“.
Tai yra paskutiniai rezultatai iš 25 metus trukusio profesoriaus Levensono vadovaujamo tyrimo. Nuo 1989 m. stebėtos 150 ilgalaikę santuoką sudariusios heteroseksualios poros, gyvenančios San Fracisko įlankos rajone. Šiuo metu dauguma tyrimo dalyvių sulaukę 70–90 metų.
