Tai labiau mūsų protinis potencialas, kuris nustatomas matuojant mūsų kognityvinius įgūdžius. Kuo jie geresni – tuo aukštesnis ir mūsų IQ. Jeigu akademinių žinių įgijimo procesas pakankamai aiškus, tai kognityviniai įgūdžiai lavinami daug sunkiau. Vis dėlto, anot specialistų, efektyviausias sprendimas čia yra kognityvinės smegenų mankštos.
Pamatiniai įgūdžiai lemia labai daug
Kognityviniai įgūdžiai visų pirma lemia tam tikrus mūsų sugebėjimus įsisavinti informaciją. Kitaip tariant, išlaikyti dėmesį, atsiminti, tinkamai reaguoti į išorinius dirgiklius ir pan. Jeigu norite juos pagerinti, visų pirma turėtumėte pasirūpinti savo fizine sveikata. Tyrimai rodo, kad sportas, geras miegas ir gyvenimas be didelio streso jiems turi tiesioginės įtakos.
Mankštos metu organizmas išskiria tam tikrus hormonus, kurie, kaip aiškėja, padeda ugdyti atmintį, greitina mąstymą ir t.t.
Suomijoje atliktas tyrimas parodė, kad vaikai, pasižymintys didesniu fiziniu aktyvumu ir geresniais motoriniais įgūdžiais, paprastai geriau ir mokosi. Kognityvinėms funkcijoms lygiai toks pats svarbus ir geras miegas. Jo metu, smegenys tarsi konsoliduoja per dieną įgytas žinias ir sudėlioja jas į lentynėles.
Kalifornijos universitete atliktas tyrimas netgi pademonstravo, kad žmonių, kurie reguliariai miega per mažai, smegenyse esanti „pilkoji medžiaga“, atsakinga už atmintį ir mąstymo greitį, yra mažesnė nei miegančių rekomenduojamas 7–9 valandas.
Atvirumas naujoms patirtims
Dar vienas labai svarbus faktorius, lemiantis žmogaus kognityvinius gebėjimas – tai paprasčiausias smalsumas. Visų pirma – nukreiptas į naujas patirtis. Stereotipiškai intelektualios, bet statiškos veiklos, pavyzdžiui, muzikos klausymas ar kryžiažodžių sprendimas, smegenų „raumenis“ treniruoja labai nežymiai.
Daug didesnį poveikį turi visiškai naujos veiklos išbandymas. Jis turėtų būti žmogui pakankamai nepažįstama, kelianti tam tikrą iššūkį. Taip, mūsų komforto zona yra patogi, bet tuo pačiu ir ribojanti. Tyrimais netgi pademonstruota, jog naujos veiklos net ir brandžioms asmenybėms padeda suformuoti iki tol neturėtus bruožus. Kognityviniai įgūdžiai sietini ir su dalyvavimu įvairiose mokslinėse bei meninėse veiklose.
Pavyzdžiui, sėkmingi verslininkai ar mokslininkai vaikystėje dažnai būna įsitraukę į menus. Iš pirmo žvilgsnio, tai nelabai susijusios disciplinos, bet iš tikrųjų dailė, muzika ar literatūra padeda formuoti vizualios bei garsinės informacijos apdorojimo, minčių formulavimo ir kitus įgūdžius, kurie praktiškai praverčia beveik visose srityse.
Smegenų mankštos
Visgi visi anksčiau išvardinti metodai labiau kalba apie gyvenimo būdą. Fizinė sveikata bei protą stimuliuojančios veiklos turi būti kultivuojamos visą gyvenimą. Gali pagrįstai kilti klausimas ar įmanoma kognityvinius įgūdžius į naują lygį pakelti per pakankamai trumpą laiką, intensyviai prie to dirbant?
Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad vadinamosios smegenų mankštos duoda labai realių rezultatų. Kas tai yra? Taip vadinami įvairūs, remiantis neuromoksliniais tyrimais sukurti, pratimai, kurie intensyviai stimuliuoja konkrečias kognityvines funkcijas. Prestižiniame John Hopkins universitete buvo atlikta ilgametė studija, kurios metu tikrintas smegenų mankštos efektas senjorams – žmonėms, kurių kognityvinės funkcijos natūraliai silpsta.
Paaiškėjo, kad vos 10 kognityvių treniruočių sesijų nauda buvo jaučiama net ir po dešimtmečio. Šie žmonės pasižymėjo geresniais racionalizavimo, greito mąstymo įgūdžiais. Tiriamieji, kurie, bėgant metams, reguliariai turėdavo papildomas mankštas, rodė dar geresnius rezultatus. Protiškai stimuliuojančios aplinkos ir veiklos per pakankamai trumpą laiką duoda ilgai trunkantį efektą.
Kaip veikia smegenų mankštos?
Smegenų mankšta vis dėlto nėra paprastas procesas. Tenkinantys rezultatai pasiekiami tik tuomet, kai procesą kontroliuoja tikri profesionalai. Tokios programos, kaip, pavyzdžiui, BrainRx, besikoncentruojančius į septynis pagrindinius kognityvinius įgūdžius, susideda iš serijos su–žaidybintų protinių uždavinių.
Mankšta visada vyksta individualiai, su kognityviniu treneriu. Užduotys kuriamos specialiai taip, kad veiktų konkrečius vizualinius ir klausos procesus. Specialistai pabrėžia, kad kognityviniai įgūdžiai yra „įgūdžiai“ tikrąja šio žodžio prasme, todėl jų neįmanoma įgyti klasėje besimokant teorijos. Tam reikia realios patirties. Principą teisingiausia būtų lyginti ne su istorijos ar geografijos, o su teniso ar pianino pamokomis.
Kaip ir pastarųjų atveju, parenkamas visiškai individualus planas, koncentruojantis į konkretaus žmogaus poreikius. Jis taip pat koreguojamas atsižvelgiant į progresą – žmogus privalo nuolat jausti iššūkį, daryti užduotis, kurios iš pradžių jam atrodo kiek per sunkios. Rezultatai – vos po 60 valandų mankštų 11–28 proc. išaugę kognityviniai rodikliai.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su „BrainGym“.
