Berniukas puikiai jaučiasi pas senelius, o į mamos namus nenori grįžti dėl daugelio priežasčių, kurių viena ta, kad vaikas netiki, jog mama pasitaisė. „Ji vėl pradės gerti, jei mane grąžins jėga, pabėgsiu“, – anūkas kalbėjo močiutei.
Panaikino laikinąją globą
Telšiuose gyvenanti 57-erių Dalia negali susitaikyti su mintimi, kad mylimas anūkas, kuriuo kasdien rūpinosi kone metus, turės palikti jos namus.
Plungės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotojos Vilmos Šlyžienės liepos 30 d. pasirašytame rašte pranešama, kad Daliai siunčiamas Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus liepos 27 d. įsakymas „Dėl laikinosios globos berniukui panaikinimo“.
Močiutė rodė paštu gautą įsakymą, kuriuo panaikinta laikinoji globa anūkui. Vaikas grąžinamas tėvams.
Beje, 38 metų mama su metais jaunesniu vaiko tėvu negyvena kartu, tad teismo sprendimu berniuko gyvenamoji vieta nustatyta su mama, gyvenančia Plungėje.
Minėtu įsakymu močiutė Dalia, gyvenanti Telšiuose, atleidžiama nuo globėjos pareigų.
Oficialia anūko globėja moteris buvo pripažinta 2017 m. rugsėjo 21 d. Plungės r. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, kuris dabar pripažintas netekusiu galios.
Specialistai: mama padarė pažangą
Apie tai, kad atsakingas pareigas einantys dėdės ir tetos berniuką nusprendė grąžinti mamai, močiutė jam pranešė telefonu. Dalia pasakojo, kad vaikas iš karto pasakė, kad pas mamą negyvens, o jei ten bus jėga nuvežtas, vis tiek pabėgs.
Susirūpinusi moteris tvirtino, jog buvusi marti, t. y. anūko motina, nesugeba rūpintis atžalomis.
Tiesa, motina esą berniukui skambina, tiksliau – skambteli ir specialiai laukia, kad sūnus jai perskambintų už savo sąskaitą.
Pasak močiutės, susitikimų metu mamos didžiausia dovana, bet ir ta ne visada, būdavusi bandelė. Šeima ypač sunkiai vertėsi, nes mama nedirbo, be to, kilnojo stiklelį. Dėl alkoholio vartojimo, galima sakyti, moteris prarado sūnų, o dabar siekia jį atgauti.
Močiutė teigė, kad telefonu socialinė darbuotoja patikino, jog vaikų mama visus metus buvo akylai stebima ir pastaruosius du mėnesius padariusi didelę pažangą, pakeitusi gyvenimo būdą, nebevartojanti alkoholio.
Skirtumai tarp mamos ir močiutės gyvenimo sąlygų
„Berniukas su mažesne sesute mamos namuose nuolat gyveno skurde, nehigieniškomis sąlygomis (nėra tualeto, vonios) ir matė tai, kas nederėjo matyti – suaugusiųjų meilės žaidimus“, – tikino močiutė.
Dalios teigimu, marti nedideliame vieno kambario bute be patogumų gyveno su dviem mažamečiais vaikais, sugyventiniu, suaugusiu broliu ir motina. Kambarėlyje viena prie kitos sukištos lovos.
Be to, pradinių klasių moksleivis neturėjo sąlygų ruošti pamokas. Ką jau kalbėti apie kompiuterį ir kitus būtinus dalykus.
Apsigyvenęs pas močiutę dviejų kambarių bute su patogumais Telšiuose, berniukas džiaugėsi elementariais dalykais: bute esančiu tualetu, vandens pripilta vonia... O ką jau bekalbėti, kad seneliai vaiką apgyvendino erdviame kambaryje, kur pastatė rašomąjį stalą, nupirko jam kompiuterį, telefoną, televizorių, žaislų...
Kad gautų laikinąją globą, seneliams teko pasistengti, ir jiedu, negailėdami pinigų, pirko viską, ko tik anūkėliui reikėjo. Į namus vaikščiojo tikrintojai, žiūrėjo, užsirašinėjo, ką vaikas turi. Todėl Daliai keista ir skaudu, kodėl tie valdiški tikrintojai nereikalauja, kad mama suteiktų tokias sąlygas, kokias berniukas turi močiutės namuose.
Anūką išsiuntė gydytis į sanatoriją
Močiutė patvirtino, kad mergaitė ir berniukas yra jos biologiniai anūkai. Kodėl tuomet tik anūkas patikėtas jos globai?
Dalia atsakė, kad mergaitė labai prisirišusi prie mamos ir nenorėjo gyventi atskirai. O berniukas atvirkščiai – esą, gyvendamas pas močiutę Telšiuose, važiuodamas pas mamą į Plungę sakydavo, kad labiausiai nori susitikti su buvusiais kiemo draugais.
Šiuo metu močiutės rūpesčiu vaikas gydosi sanatorijoje prie jūros. Senelių teigimu, sveikatos problemų turinčiu vaiku mama tinkamai nesirūpino, berniukas į Telšius atvyko sugedusiais dantimis ir vargstantis nuo aibės įvairių susirgimų.
Jei niekas nepasikeis, grįžęs iš sanatorijos vaikas turėtų keliauti pas mamą. Kaip tai įvyks, močiutė neįsivaizduoja. Ašaras braukdama moteris tvirtino pati anūko marčiai nevešianti, o vaikas esą nenori nuolat gyventi su mama.
Berniukas buvo ramus: viskuo pasirūpins močiutė
Telšiuose gyvenanti berniuko krikšto mama Rasa pasakojo, kad močiutė visada rūpinosi anūkais. „Mokyklą pradėjęs lankyti berniukas buvo ramus bent dėl to, kad jei važiuos į ekskursiją, „baba“ duos pinigų, o Kaziuko mugei ji iškeps vaflių“, – sakė ji.
Rasos teigimu, ko gero, tėvas vaikams daugiau dėmesio rodo negu motina. Tėvas vaiką užrašė į pirmą klasę. Šią vasarą atvyko į Telšius su dukryte aplankyti sūnaus, abu vaikus nusivedė į karuseles.
Krikšto motinos nuomone, pas „babą“ apsigyvenęs berniukas atsigavo.
„Rūkytos mėsos ar dešros skonio nežinojo, o dabar renkasi, ką valgyti. Kai ir nebuvo paskirta globa, „baba“ su „bočiumi“ vis tiek labai rūpinosi. Gimus nupirko vežimėlį, paaugus – dviratį... Visko neįmanoma išvardyti“, – tikino Rasa.
Vaiko teisių gynėja nežino, kam patarinėja
Norėdami sužinoti, kas laukia devynmečio, apsipratusio močiutės ir senelio namuose bei nenorinčio grįžti pas pasitikėjimą praradusią biologinę mamą, kreipėmės į Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Plungės rajone.
Telefonu atsiliepusi Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Plungės rajone patarėja Irmantė Batakienė nustebino savo atsakymais.
Valdininkė džiugiai pranešė, kad pirmą dieną grįžusi po atostogų negalinti nieko komentuoti. Paprašius paaiškinti, ką vaiko teisių gynėjai daro, jei bet kuris Lietuvos vaikas atsisako grįžti pas motiną, iš kurios buvo paimtas, negalėjo, o gal nenorėjo nieko atsakyti.
Pasiteiravus, kam patarėja I.Batakienė patarinėja, ji tiesiog pribloškė: „Nežinau.“ Nusistebėjus, kaip galinti nežinoti, juk gauna iš visų mokesčių mokėtojų kišenės atseikėtą atlyginimą, atsitokėjo: „Turbūt vedėjui, bet jis dabar atostogauja.“
Deja, su Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėju Andrejumi Pavlovskiu nepavyko susisiekti, jo mobiliojo ryšio telefonas (kurio numeris nurodytas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) atsakė, kad šiuo metu su vartotoju nėra galimybės susisiekti.
Vaiko nuomonę išsiaiškinti gali būti pavedama psichologui
Sudėtingą berniuko istoriją papasakojus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, jos atstovė spaudai Vaiva Arnašė atsakė:
„Įstatymai nenumato galimybės pačiam vaikui rinktis, su kuo jis nori gyventi. Tačiau kai sprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar pakeitimo, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei tai neįmanoma – per atstovą (įtvirtinta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse) ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.
Vaiko nuomonės pareiškimas nėra lemiantis veiksnys, teismui priimant sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vaiko nuomonės išklausymas (tiesiogiai ar per atstovą) yra susijęs su realia teismo galimybe įvertinti geriausius vaiko interesus. Tik teismas, išnagrinėjęs bylą bei įvertinęs visų reikšmingų bylos aplinkybių visumą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, priima sprendimą, geriausiai atitinkantį nepilnamečio vaiko interesus.
Aktualu paminėti, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra išsamiai reglamentuotas vaiko nuomonės išklausymo ir išsiaiškinimo procesas, įtvirtinti konkretūs reikalavimai specialistams, kuriems pavedama išklausyti, išsiaiškinti vaiko nuomonę. Sprendžiant konkretų su vaiku susijusį klausimą, daugumoje atvejų vaiko nuomonę išklauso ir aiškinasi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai. Taip pat vaiko nuomonę išsiaiškinti gali būti pavedama psichologui.
Šiuo konkrečiu atveju akcentuotina, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą).“
