Paklausėme Oskaro mamos Margaritos Vinslovas, kaip sūnus jaučiasi dabar. Moteris telefonu papasakojo: „Dabar mes Vokietijoje, Kelne, pradėjome jau antrą gydymo ciklą. Už tai, kad mes čia, esame labai labai dėkingi mums finansiškai padėjusiems Lietuvos žmonėms. Nemanėme, kad atsiras tiek gerų žmonių. Štai Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos, kurią mes abu su vyru esame baigę, bendruomenė nė neprašyta prisidėjo prie aukų mūsų vaikui rinkimo, miestelio bažnyčioje už jį žmonės dar ir meldėsi. Prie gydymo prisidėjo ir daug nepažįstamų žmonių, o aukodami pinigus jie pridėdavo nuoširdžių palinkėjimų Oskarui.“
Pokalbio telefonu metu Margarita ne sykį pakartojo, kad jų šeima labai dėkinga žmonėms už parodytą gerumą.
Taigi šeima surinko 55 000 eurų, reikalingų gydymui Kelno klinikoje. Bet ar tas gydymas tikrai veiksmingas? Aiškiai tai nusakyti sudėtinga, nes ligos eiga klastinga ir vaikas jaučiasi tai geriau, tai prasčiau.
Berniukas buvo gydytas ir Lietuvoje – Santariškėse jam taikyta spindulinė terapija. Prieš išvykstant iš Lietuvos birželio pabaigoje jam atliktas MRT tyrimas, kuris rodė, kad auglys sumažėjęs 1 cm (tai nėra daug). Kitas MRT tyrimas bus atliekamas rugsėjį, jis aiškiau ir parodys dabartinio gydymo efektyvumą.
Kelno klinikoje vaikui buvo atlikti tyrimai ir pradėtas taikyti dvejopas gydymas: imunoterapija ir procedūros, kuriomis siekiama didelį auglį suskaldyti į smulkesnius.
Pirmasis gydymo Vokietijoje ciklas truko aštuonias dienas, po jo šeima trims savaitėms grįžo pas artimuosius į Lietuvą iki kito ciklo.
Grįžę namo dvi savaites tikrai jautė pagerėjimą. Oskarui nebereikėjo neįgaliojo vežimėlio (judėti jam sunku, nes sutrikusi koordinacija ir sunku išlaikyti pusiausvyrą), jis bėgiojo kaip sveikas su kitais vaikais. Tačiau po dviejų savaičių berniuko būklė smarkiai pablogėjo, jis tapo vangus ir nieko nenorėjo. Tėvai jau buvo išsigandę, kad viskas gali pakrypti tragiškai, tačiau vaikas vėl kiek atkuto. Mama bando save raminti, kad galbūt dėl smarkiai pablogėjusios jo savijautos buvo kaltos orų permainos: „Tuo metu, keičiantis orams, ir kiti sveikatos problemų turintys žmonės skundėsi prasta savijauta.“
Dabar vaikas vėl jaučiasi neblogai, kartais paeina pats, kartais prireikia vežimėlio. „Kartais, atrodo, gyvename normaliai, tikime, kad viskas bus gerai, o kartais kad ir einant iš parduotuvės mane apima neviltis ir baimė, kad galiu netekti savo vienintelio vaiko“, – prisipažino mama.
Pats Oskaras šiuo metu nusiteikęs neblogai, daug plepa su savo artimaisiais (prieš kurį laiką jo noras bendrauti buvo sumažėjęs). Jį labai nudžiugino tai, kad, nors ir praleido daug pamokų, buvo perkeltas į trečią klasę. „Suprantama, apie grįžimą į mokyklą šiuo metu daug negalvojame, bet jam smagu, kad yra trečiokas“, – sakė mama.
Oskaras labai apsidžiaugė ir galimybe susitikti su savo klasės draugais. Tie apie jo ligą žino ir jam nupiešė atvirukų su gražiais linkėjimais pasveikti. „Linkiu, kad tavo vėžys numirtų“, – rašė vienas klasės draugas. Šeima stengiasi tikėtis, kad šis palinkėjimas išsipildys.