Velykų įdomybės: nuo senovės Egipto ir JAV draudimų – iki mūsų protėvių papročių

Velykos – viena iš didžiųjų metų švenčių, ir tarsi krikščioniška šventė – bet krikščionybė neatsirado lygioje vietoje, ji daug ką perėmė iš ankstesnių religijų ir kultūrų, o dar atsirado ir vietinių tradicijų, tad galiausiai Velykos pasaulyje yra tokios margos, kaip ir jų simbolis margutis.

  Velykos pasaulyje yra tokios margos, kaip ir jų simbolis.<br> 123RF nuotr.
  Velykos pasaulyje yra tokios margos, kaip ir jų simbolis.<br> 123RF nuotr.
 „Judo deginimas“ Meksikoje.<br> AFP / Scanpix nuotr.
 „Judo deginimas“ Meksikoje.<br> AFP / Scanpix nuotr.
 Fabergé kiaušiniai ir šiais laikais reprezentuoja didelę prabangą.<br> AFP / Scanpix nuotr.
 Fabergé kiaušiniai ir šiais laikais reprezentuoja didelę prabangą.<br> AFP / Scanpix nuotr.
Velykų medis Švėkšnoje (2017 m.)<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Velykų medis Švėkšnoje (2017 m.)<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Apr 21, 2019, 7:53 AM, atnaujinta Apr 21, 2019, 10:09 AM

Šiame straipsnyje atrinkome kelis įdomiausius faktus ir papročius apie šią pavasario šventę.

Kiaušiniai ir senovės Egiptas

Jei Kalėdos turi eglutę, tai Velykos turi margučius. Ir panašiai kaip dabartiniai krikščionys, taip ir senovės egiptiečiai kiaušinį laikė gyvybės simboliu. Jie tikėjo, kad Žemė išsirito iš kiaušinio, ir savo kilmingiesiems į kapą dėdavo kiaušinius.

Ir šis iškilmingas kiaušinių garbinimas išplito visame pasaulyje, išsiplėtė į kitas kultūras, kurios taip pat šventė pavasario atėjimą – ir kaip vienas tokių šventimo atributų buvo ir kiaušinių dažymas bei ieškojimas.

Kai kuriose Europos vietose kiaušiniai buvo dažomi dažais, nes laukinėje gamtoje egzistavo tik balti kiaušiniai. Kai kurios krikščionių ortodoksų grupės dažė netgi raudonai – kad padėtų vaikams paaiškinti Jėzaus Kristaus prisikėlimo istoriją.

Viduramžiais velykiniai kiaušiniai įgijo dar daugiau spalvų ir raštų.

Velykų kiškis

Jei Kalėdos turi elnius, taip Velykos vakarų pasaulyje turi velykinį kiškį (o jei tiksliau – triušį). Ir jo ištakos siekia anglosaksų festivalį, skirtą deivei Eastre (kuri, kaip sufleruoja vardas, savo ruožtu kilusi iš asirų ir babiloniečių deivės Ištarės ar semitų Aštartės. Beje, abi deivės buvo siejamos su vaisingumu, seksualumu ir karu, o jų kultuose egzistavo ir sakralinė prostitucija), ir kurios simbolis yra triušis.

Triušis irgi siejamas su vaisingumu ir dauginimusi, bet kaip Velykų atributas Vakarų pasaulyje, išplito XVIII a. – kai vokiečių emigrantai, persikėlę į Pensilvaniją, su savimi atsivežė ir savo gimtinės pasakas apie „osterhase“ – mitinį kiaušinius dedantį triušį, labai mėgtą vaikų.

Judo deginimas

Velykos krikščionių Bažnyčiai yra džiaugsmo šventė. Džiaugsmo ir apsivalymo. Džiaugsmo, apsivalymo ir kai kur – gana smurtingo pobūdžio linksmybių: pavyzdžiui, Judo deginimas. Paprotys, populiarus keliose Lotynų Amerikos šalyse ir dalyje Graikijos, atrodo taip: lėlė-iškamša (primenanti mūsų užgavėnių Morę), reprezentuojanti apaštalą, išdavusį Jėzų, pakariama ir arba sudeginama, arba susprogdinama fejerverkais.

Paskutiniu metu ėmė plisti nauja tendencija – minios pradėjo naudoti lėles verslininkų ar politikų, stipriai nuvylusių žmones. Arba štai 2008 m. Venesueloje buvo sudeginta lėlė, reprezentuojanti naftos kompaniją „Exxon“: tai nutiko po to, kai tarp šalies ir naftos giganto įsiplieskė juridinė kova.

Tiesa, kartais neišvengta ir nesusipratimų. Pavyzdžiui, 2005 m. JAV Valstybės departamentas pareiškė kritiką Graikijai dėl jos kasmetinio „žydo deginimo“.

Velykų raganos

Velykų kiaušinius ir Velykų kiškius žino visi. Dabar jau žinote ir apie Velykinį Judo deginimą – o ar girdėjote apie Velykų raganas? Jei negyvenate ne Švedijoje – greičiausiai ne.

O Švedijoje (ir kai kuriose Suomijos dalyse) ketvirtadienį arba šeštadienį prieš Velykas vyksta miniatiūrinis Helovinas: mažos mergaitės apsirengia senais drabužiais ir skudurais, per dideliais sijonais ir skaromis ir su variniu puodu eina nuo durų iki durų kaulydamos dovanėlių.

Sakoma, kad tradicija atsirado iš seno tikėjimo, kad ketvirtadienį prieš Velykas raganos suskrenda ant vieno Vokietijos kalno ir ten linksminasi su Šėtonu. Senais laikais švedai, norėdamas išgąsdinti ten skrendančias raganas, degindavo laužus – ir tokia tradicija išliko iki šiol, tik dabar šeštadieniais prieš Velykas ne tik deginami laužai, bet ir leidžiami fejerverkai.

Brangiausi margučiai

1885 m. Rusija. Caras Aleksandras III ieško dovanos, kuri būtų tiek velykinė, tiek jubiliejinė: su vestuvių metinėmis ir Velykomis nori pasveikinti savo žmoną Mariją Fiodorovną. Jis susisiekia su juvelyru Peteriu Carlu Fabergé ir užsako baltą emalinį kiaušinį, su viduje paslėptu auksiniu tryniu, susidedančiu iš mažytės auksinės vištos rubininėmis akimis.

Ir taip prasidėjo kasmetinė tradicija, į turtingųjų pasaulį paleidusi daugybę dekoratyvinių kiaušinių pačiais įmantriausiais raštais , kurių kiekvienas buvo unikalus, kiekvienas su savo siurprizu ir nepakartojamomis puošmenomis.

Fabergé kiaušiniai ir šiais laikais reprezentuoja didelę prabangą – iš dalies ir dėl to, kad jų gamyba baigėsi kartu su tragiška caro šeimos mirtimi: paskutinis Fabergé kiaušinis buvo pagamintas 1917 m.

Ridenti draudžiama!

Kiaušinių ridenimas – sena ir mėgiama Velykų atrakcija tiek Lietuvoje, tiek Jungtinėse Valstijose. Tačiau vienu metu šioje šalyje buvo epizodas, kada margučių ridenimas JAV Kapitolijuje buvo federalinio įstatymo pažeidimas.

1876 m. parke prie Kapitolijaus vykęs kasmetinis margučių ridenimas sutraukė tiek žmonių, kad jie gerokai ištrypė ir nuniokojo ten įkurtus sodus, ir JAV valdžia neturėjo pinigų apmokėti sodininkų darbui. O kitais metais užuot iš anksto pasirūpinus pinigais, Jungtinių Valstijų atstovas iš Indianos valstijos Williamas Steele Holmanas pristatė „Turfo apsaugos aktą“, skirtą „apsaugoti bet kokias Kapitolijaus aikštes ir terasas nuo tapimo žaidimų aikštelėmis“. Kongresas patvirtino aktą, ir kuriam laikui Velykinis kiaušinių ridenimas tapo nelegaliu.

Kiaušinių ridenimo tradiciją atnaujino prezidentas Rutherfordas B. Hayesas, 1878 m. surengdamas Velykų šventimą JAV Baltuosiuose rūmuose, kur nuo tada kasmet šis renginys ir vyksta.

Ne tik per Velykas

Dabar mes margučius marginame tik per Velykas. O mūsų protėviai juos dažydavo ir per kitas šventes – Jurgines ir Sekmines. Kiekvienos šventės proga kiaušinius dažydavo vis kitokia spalva.

Velykiniai margučiai būdavo raudoni. Taip dažyti kiaušinius pradėta anksčiausiai. „Raudona spalva – ypatinga. Tai – aukos spalva. Anksčiau, radus pirmą anties, žąsies ar gulbės kiaušinį, jo negalima būdavo suvalgyti. Jį reikėdavo paaukoti dievams tam, kad kitais metais ateitų ilgai lauktas pavasaris ir atskridę paukščiai gelbėtų žmonės iš bado“, – Lrytas.lt pasakojo fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas ir mokslo istorikas, profesorius Libertas Klimka.

Mūsų protėviai raudoną spalvą išgaudavo iš mergeliu vadinamo mineralo pasigaminę ochros dažų. „Jeigu mergelį gerai iškaitini lauže, jis subyra į miltelius ir pasidaro ochros dažai, kurie ir suteikia raudoną spalvą. Archeologai tai žino, nes dažnai randa prie kapo padarytą simbolinį židinį, pribarstytą ochros dažų“, – kalba etnologas. Balandžio pabaigoje minimų Jurginių proga kiaušiniai būdavo dažomi svogūnų lukštais. Taip būdavo išgaunama rusva spalva, kuri primena tvartuose pavasario laukiančių gyvulių spalvą.

O per Sekmines margučius margindavo žaliai. Šią spalvą išgaudavo iš beržų pumpurų. Žinoma, anot profesoriaus, žmonėms visada norėjosi, kad akį džiugintų visa spalvų paletė. Todėl margučiai dažyti įvairiomis spalvomis, išgautomis iš medžių žievės, žolynų. Bet viena spalva, priklausomai nuo šventės, visada vyraudavo.

Beje, norintiems be sintetinių dažų įdomiau numarginti margučius, L.Klimka pataria pabandyti juos pamirkyti skirtingose arbatose. Tik reikėtų margučius arbatoje palaikyti ilgokai, kad jie nusidažytų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.