Karsto kampas Šv. Johano bažnyčioje (vok. Johanniskirche) aptiktas dar 2017 m., bet pasiruošimai radinio atvėrimui užtruko ilgiau nei metus.
Kaip rašo „Deutsche Welle“, birželio 4 d. 14 žmonių komanda, pasitelkusi sudėtingą skridinių sistemą, pakėlė 700 kilogramų svėrusį karsto antvožą. „Tokie ilgi pasiruošimai – ir karstas atsiveria. Tai buvo unikalus momentas“, – pasakoja archeologų komandos vadovas Guido Faccani. Pasak jo, operatyviai buvo nustata, kad sarkofage būta daugelio medžiagų fragmentų
Audiniai tolesniems tyrimams perduoti tekstilės ekspertui, kaulai ir kūno audiniai po datavimo bus perduoti DNR tyrimams. G.Faccani teigimu, „žmogaus, kuris buvo palaidotas sarkofage, kaulai buvo visiškai suirę, nebuvo galima rasti net dantų“. Mokslininko manymu, taip nutiko todėl, kad norint pagreitinti kūno suirimą, ant kūno buvo užpilta kalkių.
Kaip rašo CNN, Heseno ir Nasau Evangelinės bažnyčios direktorius Volkeris Jungas teigė, jog karsto atidarymas buvo „labai įdomus, bet ir dvasiškai jaudinantis momentas“. Tuo tarpu Mainco dekanas Andreas Klodtas per spaudos konferenciją sakė, kad visi bažnyčioje „gavo progą pasijusti truputį Indiana Jonesais“.
Kas viduje?
Romos katalikų bažnyčios tikėjimas į kai kurias dabartinės Vokietijos dalis pradėjo skverbtis V a., o jau XIII a. vokiečių kryžiuočiai – Teutonų ordinas – užkariavo pagonišką Prūsiją ir įtvirtino katalikybę, kuri Vokietijoje tapo dominuojančia krikščionybės kryptimi iki XVI a., kai Martinas Lutheris pradėjo reformaciją.
Johanniskirche yra seniausia bažnyčia Maince, ir nuo 1828 m. priklauso protestantams.
Kadangi žmogus buvo palaidotas centrinėje bažnyčios navoje ir „nukreiptas į altorių“, ekspertų komanda linkusi manyti, kad liekanos gali priklausyti dvasininkui: galbūt Erkanbaldui, kuris buvo Mainco arkivyskupu tarp 1011 ir 1021 mūsų eros metų.
