Tačiau išeitis yra – plėtoti įvairias technologijas, kurios gebės perimti didžiąją dalį mechaninių ir daug laiko užimančių darbų. Žinoma, tam pirmiausia reikia tinkamo ryšio – nes be jo sunku būtų išnaudoti visas naujausių technologijų galimybes.
Šiuo metu Lietuva ryšio kokybe nesiskundžia, bet ar ilgam? Juk vis įsibėgėjantis daiktų internetas (IoT) kitą dešimtmetį žada apimti 30 milijardų (!) įrenginių, tad ir ryšio pajėgumų reikės gerokai didesnių. Belieka tikėtis, kad 5G šią problemą išspręs.
Nenorite plauti indų? Ir nereikia!
Įsivaizduokite, jei grįžę namo, pasigaminę ir suvalgę vakarienę, iš karto galėtume sėsti skaityti mėgstamą knygą ar žiūrėti patinkantį serialą, o nešvarūs indai kriauklėje paprasčiausiai... pradingtų. Puikios naujienos – tai greitai gali tapti realybe. Žinoma, nešvarūs indai ne tiesiog pradings, juos išplaus jūsų robotas, darysiantis ir kitus namų apyvokos darbus.
Juk dar 2017 metais Kolumbijos universiteto mokslininkai pristatė garsųjį robotą „Atlas“, kuris įrodė, kad gali tvarkyti žmonių namus: šluoti, siurbti kambarius, rinkti šiukšles ar vaikų žaislus (ir net laidyti popierinius lėktuvėlius!). Tiesa, šis robotas nebuvo sukurtas šioms konkrečioms užduotims vykdyti, tačiau būtent šis modelis pademonstravo, kaip robotika galės būti pritaikyta privačiose erdvėse.
Beje, čia naujųjų technologijų potencialas nesibaigia, jos galėtų atlikti ir visus su apsipirkinėjimu susijusius darbus. Šiandien jau turime įmonių, pristatančių reikiamus maisto produktus į namus ar biurus, tačiau ateityje net nereikės vartyti internetinio prekių katalogo – sekdamas mūsų pasirinkimo ir vartojimo įpročius, juos iš anksto užsakys šaldytuvas.
Juk jau šiandien galime net neišėję iš namų, tiesiog kelių mygtukų paspaudimu internetinėje parduotuvėje nusipirkti ne tik maisto, bet ir televizorių, viryklę ar šaldytuvą. Tiesa, tokių siuntinių kartais reikia laukti gana ilgai, tačiau išplėtojus daiktų internetą, bet kokią prekę gauti užsakymo dieną bus visiškai įprasta.
Panašiai nutiks ir perkant drabužius bei avalynę – netolimoje ateityje tokios prekės bus pristatomos itin greitai (pavyzdžiui, dronais), o ir grąžinti netinkamus daiktus reikės rečiau. Jau dabar egzistuoja programėlės, leidžiančios virtualiai pasimatuoti internetinėse parduotuvėse randamus drabužius, o jas ištobulinus – vaikštinėjimas prekybos centruose taps pramoga, o ne pareiga.
Naujos technologijos – nauda sveikatai
Jei robotai perimtų varginančius ir daug laiko užimančius darbus, daugiau laiko galėtume skirti sau mielai veiklai – o tai, tikėtina, teigiamai atsilieptų ir mūsų sveikatai. O jei vis tik reikėtų pasikonsultuoti su gydytojais – technologijos ir tai padaryti leis daug paprasčiau.
Štai 2018 metais buvo sukurtas virtualus asistentas „Babylon Health“, veikiantis panašiai kaip „Apple“ priklausantis virtualus asistentas „Siri“, kuris greitai atsako į su sveikata susijusius klausimus. Pavyzdžiui, suskaudus galvai, telefone įrašytai programėlei tai reikia pranešti garsiai. Po to, malonus balsas ims uždavinėti klausimus: kaip stipriai skauda?
Ar skausmas jaučiamas nuolat, ar po kurio laiko praeina? Kurioje tiksliai vietoje skauda? Pagal gautus atsakymus, dirbtinio intelekto pagrindu veikiantis asistentas ners į medicininių duomenų bazių gilumas ir iš ten atkeliaus nešinas naudinga informacija apie tai, su kokiu negalavimu, tikėtina, susidūrėte. Be to, ši programa patars, ar reikėtų nedelsiant keliauti pas realų gydytoją, ar vis dėlto užteks gerai išsimiegoti.
Tokios programėlės kol kas yra naujovė, tačiau ateityje jos padės vis labiau atsikratyti nereikalingų vizitų pas medikus. Tokiu būdu bus ne tik taupomas visų laikas, bet ir trumpinamos eilės gydymo įstaigose. Be to, pačios programėlės galės užrašyti vizitui pas gydytoją, todėl nebereikės patiems skambinti ar jungtis prie gydymo įstaigos sistemų.
Išmanūs miestai – netolima ateitis
Manoma, kad iki 2050-ųjų net 68 proc. viso pasaulio populiacijos gyvens miestuose, o tai reiškia, kad juose turėsime dar daugiau automobilių ir viešojo transporto spūsčių. Kai jų nebegalėsime valdyti patys, jas optimizuos tas pats daiktų internetas.
Beje, išmanių miestų pasaulyje jau yra: Kopenhagoje, Las Vegase, Džaipure arba Hale jau dabar įrengiamos daiktų interneto pagrindu veikiančios sistemos. Štai turistų pamėgtos Barselonos gatvėse esantys šviestuvai – priklausomai nuo to, koks realiu metu yra žmonių ir automobilių srautas – ryškina arba mažina apšvietimą ir taip tausoja energiją.
Išmanūs miestai turi savo operacinę sistemą, kurioje visi daiktai – nuo šviestuvų iki šiukšliadėžių, gali būti sujungti į vieną tinklą. Šiuo tinklu jie gali perdavinėti informaciją: pavyzdžiui, jei kuri nors miesto šiukšliadėžė jau greitai bus perpildyta, ji gali išsiųsti pranešimą apie tai šiukšlių surinkėjams arba jei įvyksta avarija, specialūs sensoriai siunčia pranešimą apie tai greitajai pagalbai ar gaisrinei.
Tokie sensoriai miestuose padėtų valdyti ir transporto srautą: pavyzdžiui, perjungti šviesoforų signalus pagal tai, kurioje pusėje ima darytis spūstis. Panašiai veiks ir automobilių parkavimo aikštelės – nors jau turime švieslentes, kuriose matome ar požeminėje stovėjimo aikštelėje rasime vietą ar ne, tačiau ateityje jutikliai informaciją apie laisvas vietas iš anksto perduos navigacijos sistemai ir ji pagal tai vairuotojui paruoš maršrutą.
Nors tokios inovacijos kol kas gali atrodyti kaip fantastika, tačiau greitasis ryšys akceleruos visą šį progresą. Tai reiškia, kad netolimoje ateityje turėsime tokias technologijas, kurios taupys mūsų laiką, o mums tik beliks sugalvoti, kam geriausia jį išnaudoti.
