Faraonų kapai Karalių slėnyje
Vienas didžiausių visų laikų turistų traukos objektų – Egipto Karalių slėnis, kuriame palaidotas Tutanchamonas ir kiti senovės Egipto valdovai, 2019 metais mums atskleidė dar daugiau savo paslapčių. Buvo atrastas dirbtuvių kompleksas, mumifikacijai skirta slėptuvė, ostraka (keraminė šukė su užrašais) ir žinoma, dar daugiau mumijų.
Kasinėjimai buvo atliekami tiek rytinėje, tiek vakarinėje slėnio pusėje. Daugiausia finansavimo savo darbams archeologai gavo iš įvairių žiniasklaidos priemonių, kurios mokėjo už teisę filmuoti šiuos kasinėjimus.
Kasinėjimai tose vietose vis dar vyksta. Archeologai itin daug dėmesio skiria kapinėms, kuriose buvo laidojami aukšto rango ir karališkųjų šeimų atstovai. Didelė dalis 2019-aisiais atrastų artefaktų vis dar yra analizuojami – pavyzdžiui, užrašai ant ostrakų vis dar yra šifruojami, todėl apie tai dar tikrai išgirsime 2020 metais.
Kadangi Egipte nuolat vyksta įvairiausi archeologiniai darbai, ekspertai teigia, kad daugiausia atradimų turėsime būtent iš čia. Buvęs Egipto senienų ministras Zahis Hawassas, kuris vadovauja kasinėjimams Karalių slėnyje, sako, kad dar didelė dalis senovės Egipto karalių ir karalienių kapų vis dar yra neatrasti.
Ne patys maloniausiai atradimai
Ne paslaptis, kad Arkties ir subarkties ledynai tirpsta – ir be to, kad tai itin atsiliepia viso pasaulio klimatui, vietiniai Arkties gyventojai susiduria su dar viena problema – kvapu, sklindančiu nuo iš po ledo išnyrančių gyvūnų ir žmonių liekanų.
Ekspertai iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigia, kad apsikrėsti raupais ar kitomis, dabar jau išnykusiomis, ligomis pavojaus nėra. Palaikai išvis didelio pavojaus sveikatai nekelia, tačiau būtų naivu tikėti, kad neatsiranda kitokių problemų.
Pavyzdžiui, tiek gyvūnų, tiek žmonių palaikai irdami skleidžia labai nemalonų kvapą. Tai nebūtų didelė problema, jei jie būtų palaidoti kur nors toliau nuo gyvenviečių – tačiau jei žmogus buvo palaidotas po namu, kuriame ir dabar dar kas nors gyvena, palaikus reikia atkasti ir perlaidoti kitur. Be to, jei palaikai randami netoli vandens telkinio, egzistuoja pavojus, kad jie gali apkrėsti vandenį ir sukelti tokius negalavimus, kaip gastroenteritas.
Su šia problema dabar vis dažniau susiduriama Švedijoje. Prieš keletą amžių čia gyvavo tradicija laidoti žmones po bažnyčių grindimis, todėl šylant klimatui kūnai ima atitirpinėti ir po truputį irti. Be to, jei bažnyčia įsirengia modernias šildymo sistemas, tai dar labiau pablogina situaciją.
Naujienų apie tirpstančius ledynus ir iš to kylančias problemas 2020 metais matysime tikrai daug – tačiau gali būti, kad kartu su tokiais nelabai maloniais atradimai išvysime ir ką nors įspūdingo.
Archeologinis lobynas
2019 metais archeologai atrado 30 medinių karstų, o jų viduje – nepaliestas mumijas. Šis atradimas buvo padarytas senoviniame El-Assasifo nekropolyje, esančiame netoli Luksoro (Egiptas). Visos mumijos yra apie 3000 metų senumo, tokį didelį atradimą mokslininkai praminė „šventikų slėptuve“ – kadangi kai kurios mumijos kažkada buvo senovės Egipto šventikai.
Dekoracijos, puošiančios karstus, puikiai išsilaikiusios, taip pat neįtikėtina, kad nė vienas kapas nebuvo apvogtas. Kapų plėšimai šiose vietose vyksta jau nuo senovės laikų, todėl 30 karstų su mumijomis ir visais artefaktais yra labai retas atradimas.
Archeologai ir toliau tęsia darbus šiame nekropolyje. Jie taip pat šifruoja ant karstų esančius hieroglifus bei detaliau tyrinėja pačias mumijas. 2020 metais greičiausiai išgirsime dar daugiau naujienų apie atradimus El-Assasife – tikėkimės, kad jie irgi bus nepaliesti kapų plėšikų.
Prarastieji Venesuelos artefaktai
Šiuo metu Venesuela yra ne pačioje geriausioje padėtyje. Šalyje trūksta maisto, vaistų, o įvairūs protestai ir sukilimai padidino išpuolių ir smurto atvejus. Viskas įvyko po to, kai žlugo Venesuelos ekonomika. 2018 metais į valdžią buvo išrinktas Nicolas Maduro, bet opozicija teigia, kad balsavimas buvo suklastotas. Manoma, kad apie 4,5 mln. žmonių jau paliko Venesuelą, o iki 2020 metų galo šis skaičius turėtų išaugti iki 6 mln.
Tačiau kol likęs pasaulis koncentruojasi į šalies politinę ir ekonominę padėtį, atsiranda vis daugiau įrodymų, kad Venesuelos gausus istorinių artefaktų lobynas vis labiau ir labiau nyksta. „Live Science“ praneša, kad artefaktai, kurių vertė yra daugiau nei 12 mln. JAV dolerių, iš Venesuelos buvo nugabenti į JAV – o kai kurie iš jų kelyje buvo ir pavogti.
„Associated Press“ 2019 metais pranešė, kad FTB bando atsekti pavogtus meno kūrinius, kurie jau yra pasiekę kitas šalis. Venesuelos opozicijos lyderis Juanas Guaido teigia, kad valdžioje esantys žmonės patys vagia artefaktus ir parduoda juos tam, kad praturtėtų. Žinoma, ar tai iš tikrųjų yra tiesa – niekas nežino, tačiau 2020 metais turėtume matyti dar daugiau naujienų apie prarastuosius Venesuelos artefaktus.
Kada žmonės atsikraustė į Centrinę Ameriką?
„Live Science“ praneša apie naują tyrimą, kuriame kalbama apie tai, kad žmonės Centrinę Ameriką pasiekė daugiau nei prieš 20 000 metų. Tuo metu ledas vis dar dengė didelę dalį Šiaurės Amerikos.
Jei šis tyrimas bus patvirtintas, tai būtų seniausi žmonių Amerikoje įrodymai (išskyrus Aliaską). Naująjį tyrimą remia nemažai akmeninių įrankių, rastų Centrinėje Amerikoje – o taip pat organinės kilmės liekanos, rastos urve. Visi šie atradimai buvo datuojami įvairiais būdais, siekiant kuo tiksliau nustatyti šių įrankių ir liekanų amžių.
Tiesa, anksčiau taip pat buvo iškelta nemažai teorijų, kad žmonės iš Aliaskos į pietus ėmė keliauti prieš daugiau nei 20 000 metų, tačiau kai kurios iš jų buvo atmestos, o kai kurios – niekada nepatvirtintos. Naująjį tyrimą atlikę mokslininkai apie tai žino, todėl savo tyrime jie nenori palikti jokių klaidų.
Jei viskas klostytis gerai, tyrimo rezultatus galėsime išvysti kuriame nors moksliniame žurnale 2020 metais.
Parengta pagal „Live Science“.
