Vaizdo įraše matyti, kad dronai yra valdomi nuotoliniu būdu iš planšetinio kompiuterio tipo įrenginio. Anonimas iš Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos laikraščiui „South China Morning Post“ teigė, kad sunkvežimis, iš kurio paleisti dronai, buvo užsakytas kaip vyriausybės karinės ir civilinės sintezės strategijos dalis.
„Jie vis dar yra ankstyvoje kūrimo stadijoje, o techninės problemos dar sprendžiamos, – sakė anonimu norėjęs likti asmuo. – Vienas pagrindinių rūpesčių yra ryšių sistema ir tai, kaip sustabdyti jos užstrigimą. Kariuomenė nustatė, kad jos naudojamas dirbtinis intelektas reaguoja per lėtai“.
Tuo tarpu „The Times“ pranešė, kad bepiločiai dronai gaminami karinėms pajėgoms, tankams ir kitai šarvuotai technikai. Tokius testus CAEIT atlieka ne pirmą kartą. Dar 2017 metais eksperimente dalyvavo 200 fiksuoto sparno dronų.
Nepilotuojami dronai atrodo panašūs į CH-901: pirmuosius Kinijos taktinius atakos dronus, kurių ilgis siekia 1,2 metro, svoris – 9 kg. Neapsigaukite dėl jo dydžio – dronas gali skrieti 150 km/h greičiu. Prieš sunaikindamas taikinį, CH-901 dronas gali skristi 120 minučių.
Nė viena žiniasklaidos priemonė neminėjo, kam skirti nauji dronai ir ar kitos valstybės turėtų dėl to jaudintis. Vis dėlto, tokio tipo bepiločių dronų būriai yra labai pavojingi, nes gali užvaldyti oro gynybos sistemas.
