Asteroidas, kuris trenkėsi į Žemę prieš 66 milijonus metų, sunaikino didelę dalį miškų. Ant žemės paviršiaus gyvenantys paukščiai sugebėjo išgyventi, ir kai augalija atsikūrė, galiausiai persikėlė į medžius.
„Darosi aišku, kad sąlyginai nedideli paukščiai sugebėjo išgyventi pasaulyje be medžių, ir jų dydis po asteroido sukeltos katastrofos tapo jų privalumu“, – sako Batho universiteto Millnerio evoliucijos centro daktaras Danielis Fieldas.
Iki šiol jau buvo žinoma, kad tolimi dabartinių paukščių protėviai greičiausiai sugebėjo skraidyti, bet dabar mokslininkai, įvertinę ir tuometinius ekologinius faktorius, ima geriau suprasti, kaip šiems gyvūnams pavyko išvengti išnykimo pačiu nykiausiu Žemės periodu.
Augalų fosilijos atskleidžia, kad asteroido smūgis visame tuometiniame pasaulyje sunaikino miškus ir žydinčius augalus, o kartu – ir medžiuose gyventi prisitaikiusius gyvūnus. Paukščiai į atsikūrusius medžius negrįžo dar tūkstantmečius.
„Tokių skliautiniai medžių kaip palmės ar pušys atsikūrimas įvyko daug vėliau – ir jis sutapo su medžiuose gyvenančių paukščių rūšių evoliucijos sprogimu“, – teigia Smithsonian instituto daktaras Antoine Bercovici.
Mokslininkai išsiaiškino, kad kai miškai pradėjo atsigauti, paukščiai ėmė adaptuotis gyvenimui juose – palyginus su protėviais, sutrumpėjo jų kojos ir atsirado kiti pokyčiai, leidę pradėti gyvenimą tarp šakų.
Galiausiai paukščiai išsiskyrė į pagrindines tris grupes: stručius ir jų giminaičius, vištas ir jų giminaičius ir antis bei jų giminaičius.
„Turbūt geriausias tokių išlikusių paukščių rūšių pavyzdys būtų tinaminių paukščių šeima, kas yra šiuolaikiniai stručių giminaičiai: jie santykinai maži ir gyvena ant žemės, – sako dr. D.Fieldas. – Ir visas tas stulbinanti paukščių rūšių įvairovė yra kildinama iš šių išlikusių senovinių paukščių.
Parengta pagal BBC.
