Tačiau kyla klausimas – kas būtų, jei dinozaurų nebūtų ištikusi tokia nelaimė? Ar jie vis tiek būtų išnykę, tik kitokiu būdu?
Galima pasimokyti iš praeities
Naujas tyrimas rodo, kad jei meteoritas nebūtų nukritęs į Žemę, dinozaurai greičiausiai nebūtų išnykę. Mokslininkai, panaudoję simuliacijas, kurios paleontologijoje kol kas yra visai naujos, sugebėjo iš dalies atsakyti į klausimą, ar dinozaurų pasaulis jau buvo pradėjęs žlugti ir ar meteoritas tik greičiau atliko tai, kas ir taip būtų buvę neišvengiama.
Tuo pačiu, tokios simuliacijos galėtų padėti mums suvokti senovinius gamtos neramumus ir konkrečiai apibrėžti, su kokiomis klimato kaitos pasekmėmis galėtume susidurti moderniame pasaulyje.
„Rezultatai labai svarbūs. Taip pat svarbi ir visa dinozaurų istorija, jų išnykimas, tam tikrų teorijų paneigimas ar patvirtinimas. Labai gerai, kad ieškojome naujų metodų ir juos bandėme. Dinozaurai yra sudėtingi ir juos nagrinėti reikia iš įvairių pusių“, – teigė tyrimo vadovas paleontologas Alfio Alessandro Chiarenza.
Kaip išnyko dinozaurai?
1940 metų „Disney“animaciniame filme „Fantasia“ galite, pamatyti to meto mokslininkų viziją, kad dinozaurai išnyko. Filme pasirodo mums visiems gerai pažįstamos dinozaurų rūšys, kurios klestėjo Žemėje, bet galiausiai mirė dėl pasikeitusio klimato. Nuomonė apie tai, kaip išnyko dinozaurai, pasikeitė praėjusio amžiaus 9 dešimtmetyje, kai Walteris ir Luisas Alvarezai ėmė kritikuoti jau prigijusią nuomonę. Vėliau fosilijos ir įvairūs geologiniai įrodymai parodė, kad dinozaurų gyvavimas baigėsi į Žemę nukritus meteoritui.
Dar po kurio laiko mokslininkams pavyko atrasti ir dar vieną įrodymą, kuris patvirtino iškeltą hipotezę apie meteoritą – Čiksulubo kraterį Meksikoje, Jukatano pusiasalyje. Nuo tada dauguma paleontologų sutinka, kad dinozaurus išnaikino meteoritas, tačiau naujuose tyrimuose rašoma, kad ugnikalniai irgi galėjo prisidėti prie milžinų išnykimo.
Ilgainiui mokslininkus sudomino ir klausimas – kas galėjo atsitikti, jei meteoritas niekada nebūtų pasiekęs Žemės? Žinoma, apskaičiuoti tai yra be galo sunku, nes duomenų iš rastų fosilijų nepakanka. Norint, kad dinozauro ar kokio kito gyvūno kūnas išliktų kaip fosilija, reikia, kad aplinkos sąlygos būtų tobulos, o gyvūno liekanos palaidotos ir izoliuotos pakankamai ilgai. Dėl to paleontologai, kurie bando atsekti tam tikrą istoriją vien pagal fosilijas ir iš jų gautus duomenis, jaučiasi tarsi detektyvinėje istorijoje – nes viskas ką turi, yra keletas, kažkada gyvos būtybės, dalelių.
Tyrinėdami dinozaurus, paleontologai turi atsižvelgti ir į įvairius fosilijų nukrypimus. Kai bandome rasti atsakymą remdamiesi archeologinėmis iškasenomis, galima sakyti, kad Šiaurės Amerikos vakaruose dinozaurų mažėjo jau paskutinius 17 mln. kreidos periodo metų. Tai reikštų, kad prieš nukrentant meteoritui, dinozaurai jau po truputį nyko.
Bet vėlyvasis kreidos periodas mokslininkams nesuteikė pakankamai duomenų, iš kurių jie galėtų išgauti daugiau detalių apie dinozaurų išnykimą. Kai kuriuose tyrimuose, mokslininkams pavyko net patvirtinti, kad tam tikrų dinozaurų rūšių skaičius Šiaurės Amerikos vakaruose prakštiškai nekito – ir net atvirkščiai, šiek tiek didėjo paskutinėmis jų gyvenimo akimirkomis. Pagal šį scenarijų būtų galima teigti, kad dinozaurams sekėsi itin gerai ir jie toliau būtų gyvavę, jei tik ne meteoritas.
Dar viena hipotezė, kuri sukėlė daug diskusijų, pasirodė 2016 metais – biologas Manabu Sakamoto publikavo tyrimą, kuriame rašė, kad dar dešimtis metų prieš masinį dinozaurų išnykimą, jie ėmė greitai mirti, o iš to atsirasdavo naujos rūšys. Remiantis šia teorija, galima būtų teigti, kad kai kurie dinozaurai jau buvo išnykę dar prieš nukrentant meteoritui.
Nors M.Sakamoto tyrimas ir nelabai derinasi su kitų mokslininkų tyrinėjimais – nes apima ilgesnį laiko tarpą – jis vis tiek sukėlė nemažai diskusijų ir įžvalgų.
Daugiau tyrimų – daugiau duomenų
Siekdami atsakyti į sudėtingus klausimus, paleontologai jau seniai renka įvairius duomenis, gautus iš archeologinių kasinėjimų. Šiandien egzistuoja jau kitokia paleontologų karta, kuri savo tyrinėjimams naudoja naujausias technologijas.
„Mes gyvename informacijos amžiuje, tiesa? Jei norime padaryti didelius atradimus, mums reikia daugybės duomenų, kuriais galėtume argumentuoti savo tyrimus“, – sako M.Sakamoto.
„Prie tyrimų mes praleidžiame metų metus – nepavykę modeliai, tyrinėjimai, duomenų valymas ir peržiūrėjimas – o jei pamatysiu bent dar vieną neteisingai užrašytą „Maastrihtian“ (vėlyvasis Kreidos periodo amžius, ) žodį, turbūt visai išeisiu iš proto. Na, bet šitas darbas to vertas, tai be galo įdomu“, – juokiasi paleontologė Emma Dunne.
Panašiai prasidėjo ir A.A.Chiarenzo kelionė. Vyras norėjo studijuoti dinozaurus, bet kad atsakytų į išsikeltus klausimus, jam pirmiausia teko pažinti Žemės sistemos modelį ir pažangiausias technologijas.
Paleontologas naujajame tyrime pirmiausia sujungė aukštos raiškos senovinius Žemės reljefo modelius su šiuolaikiniais klimato modeliais – juos mokslininkai šiandien naudoja bandydami suvokti, kaip žmogus prisideda prie klimato pasikeitimo. Tada A.A.Chiarenzas su kolegomis ant senovinių Žemės reljefo modelių nustatė, kur buvo rastos fosilijos, bet susitelkė į tris grupes: tiranozaurus, ceratopsus (raguotųjų dinozaurų grupė, žinomiausias dinozauras – tricerotopsas) ir ančiasnapius dinozaurus, dar vadinamus hadrozauridais.
Tada naudojant algoritmus jiems pavyko susieti tam tikrą dinozaurų grupę su topografiniais ir klimato žemėlapiais. Turėdami šiuos modelius, A.A.Chiarenzo su komanda ėmė ieškoti vietų Šiaurės Amerikoje, kuriose dinozaurai galėjo gyventi. Jų modelis parodė, kad dinozaurai visoje Šiaurės Amerikoje kreidos periodu dar klestėjo.
Kas galėjo atsitikti?
Diskusijos tikrai ir toliau netils. A.A.Chiarenza darbas parodė, kad dinozaurai kreidos periode dar nebuvo pradėję nykti savaime. 2018 metais publikuotas paleontologijos studentės Klaros Norden tyrimas parodė, kad remiantis rastų žolėdžių dinozaurų dantų duomenimis, vėlyvajame kreidos periode šios rūšies dinozaurų buvo tikrai daug.
Nors naujasis tyrimas ir rodo kaip dinozaurai reagavo į klimato kaitą, jų naudotas metodas gali padėti kitiems tyrinėtojams geriau suprasti, kas tiksliai dinozaurus nužudė. Jie galėtų sukurti meteorito susidūrimo su žeme ir vulkanų išsiveržimo simuliacijas bei pažvelgti, kaip tai pakeičia aplinką.
„Ši technika yra naudinga ir norint suprasti, kokios gali būti klimato pasikeitimo pasekmės“, – sako paleontologas Paulas Barretas.
Kitas paleontologas Steve'as Brusatte prideda, kad naujasis tyrimas puikiai parodė, jog dinozaurus tikrai išnaikino meteoritas – bet tuo pačiu leidžia suprasti, kad senovės milžinai išnyko ne tik dėl staigios katastrofos.
„Liūdniausia yra tai, kad dinozaurai turėjo šansų išlikti ir gyventi ilgiau – tačiau įvyko katastrofa. Mes dabar kuriame vaizdus, koks dinozaurų gyvenimas galėjo būti be meteorito įsikišimo“, – sako S.Brusatte.
Parengta pagal „National Geographic“
