Gyvenimas sudėtingesnis, greitesnis – bet, pripažinkime, ir geresnis, lengvesnis nei prieš šimtmetį. Be to, ir ilgesnis – ačiū medicinai bei jos pasiekimams.
Bet ar tai pabaiga? Ar pasiekėme komforto ir sveikatingumo maksimumą? Žinoma, ne. Tad pažiūrėkime, kokios naujienos laukia jau netolimoje ateityje.
Daktaras laikrodis
Jau kelis metus iš eilės „Apple“ savo naujų produktų pristatymuose daug dėmesio skiria „Apple Watch“ išmaniajam laikrodžiui ir istorijoms, kaip šis įrenginys gelbėja gyvybes. Viena paskutiniųjų – išties neįtikėtina. Išmanusis laikrodis, „suvokęs“, kad jo savininkas krenta, išsiuntė žinutę ir tikslias nelaimės vietos koordinates nurodytu artimųjų kontaktu. Maža to, daugelį lūžių po kritimo patyręs amerikietis Jamesas Prudenciano atsipeikėjo kalno apačioje kaip tik tą akimirką, kai iš jo laikrodžio pasigirdo klausimas „911, kuo galime padėti?“. Pasirodo, laikrodis, užfiksavęs kritimą, pats paskambino dar ir gelbėtojams.
Kita istorija – tas pats „Apple Watch“ (na, ne tas nuo nelaimėlio krituolio rankos, bet tas pats modelis) perspėjo savininką, kad jo širdies ritmas pasidarė nereguliarus. Britanijoje gyvenantis Chrisas Mintas kreipėsi į medikus ir nors jie į laikrodžio perspėjimus pažiūrėjo atlaidžiai, bet vis tiek padarė elektrokardiogramą. Ir koks buvo medikų nustebimas, kai paaiškėjo, kad jei ne laikrodžio įspėjimas apie prieširdžių virpėjimą, vyras būtų neišvengęs širdies smūgio.
Beje, žengiama ir dar toliau. Kaip portalui Lrytas.lt anksčiau yra pasakojęs išmaniųjų laikrodžių ir sportinių apyrankių gamintojo „Fitbit“ regiono vadovas Raresas Florea, JAV jau žengiami žingsniai, kurie turėtų suartinti biometriją ir sveikatos apsaugą, o konkrečiu „Fitbit“ atveju – biometriją ir sveikatos bei gyvybės draudimą.
Idėja paprasta: nustatant sveikatos ar gyvybės draudimo įmokas, remtis galima būtų ir biometriniais vartotojo sveikatos rodikliais. Juk jei vartotojas sportuoja, rūpinasi savo sveikata ir jo būklė yra gera – kodėl jis turėtų mokėti tiek pat, kiek ir krepšinį ant sofos su alumi ištisai žiūrintis rūkalius?
Robotai valytojai
Vis dėlto, net sportas ir ideali dieta neapsaugos nuo neišvengiamos senatvės. Net ir gyvenant atsakingai, organizmas senėja, dėvisi, o viena dažnesnių problemų (ypač Lietuvoje) – širdies ir kraujagyslių ligos.
Ši problema šiais laikais bandoma spręsti trejopai: koreguojant gyvenimo būdą, medikamentiniu ir chirurginiu būdais. Tačiau visos šios priemonės yra ne visada lengvai pasiekiamos, o kartais ir rizikingos. Todėl mokslas nuolat ieško ir kitų būdų spęsti šią problemą.
Profesorius Adolfas Laimutis Telksnys – taip, tas pats, kuris 1968 m. nuspėjo interneto ir išmaniojo telefono atsiradimą, o taip pat sukūrė pirmąjį nepriklausomą interneto ryšį Lietuvoje (1990 m.) ir dabar dirba prie lietuvių kalbos atpažinimo bei sintezavimo sistemos LIEPA – sako, kad po trijų dešimtmečių žmogų „taisys“ nanorobotai. Ateities mikroskopiniai mechanizmai, kurių šimtus ar net tūkstančius bus galima suleisti į organizmą švirkštu, valys kraujagyslių sieneles, ardys trombus, tvarkys smegenų „elektros instaliaciją“, o maitinami bus žmogaus kūno šiluma (tad nereikės jokių papildomų energijos šaltinių).
Išmanioji reabilitacija
O kas, jei nepaisant viso atsargumo ir pagirtino gyvenimo būdo, nelaimė vis dėlto nutiks?
„Man buvo viskas gerai, mankštindavausi kiekvieną dieną, bet viskas prasidėjo nuo dilgčiojimo pirštų galiukuose, o tada progresavo“, – pasakoja amerikietė Kristen Sorensen, kuriai 2018 m. pabaigoje buvo diagnozuotas Guillaino Barre sindromas – retas sutrikimas, turintis įtakos kūno nervų sistemai ir dėl kurio niekas nebesitikėjo, kad moteris dar kada galės vaikščioti.
Vis dėlto, visų (ir nemenkai savo pačios) nuostabai, moteris po mažiau nei metų savo dukters vestuvėse žingsniavo jau pati. Tiesa, su specialia vaikštyne – bet pati.
Ir tai pasiekti padėjo Japonijoje sukurta reabilitacijos technologija , „hibridinė pagalbinė galūnė“ HAL (angl. Hybrid Assistive Limb, HAL).
Tai – tam tikras egzoskeletas: apsivelkama sistema, kuri padeda judėti silpnam ar nejudriam kūnui. Egzoskeletai jau naudojami pramonėje – pavyzdžiui, su tokiais „Ford“ gamyklose darbuotojai kilnoja svorius, kurių šiaip jau nepakeltų. Bet kas įdomiausia – HAL yra valdomas iš esmės mintimis.
Įrenginį sudaro ne tik pats egzoskeletas, bet ir ant paciento odos tvirtinami jutikliai, kurie užfiksuoja silpnus bioelektrinius signalus, pranešančius apie paciento ketinimą judėti. Kai HAL gauna šiuos signalus, įrenginys suteikia paramą asmens judesiams. Treniruotės metu medikai seka ir registruoja paciento judesius ir gali atitinkamai koreguoti nustatymus – todėl pacientų judesiai po traumos atsikuria natūraliau.
Žinoma, tikėtis, kad „apsivilkus“ HAL, ligonis iškart galės bėgti sprintą, neverta. Tačiau praėjus keliems mėnesiams po slegiančios diagnozės patvirtinimo, K. Sorensen pakilo iš neįgaliojo vežimėlio ir tegul su vaikštyne, bet ėmė žingsniuoti pati.
Asmeninė medicina
Žiūrint stambiu mastu, mes, žmonės, esame ganėtinai vienodi ir panašūs vieni į kitus: turime daugiau ar mažiau plaukų (bent jau iki senatvės), paprastai po porą rankų, kojų, akių ir ausų, iš viso dvidešimt pirštų. Tačiau nagrinėjant smulkesniu masteliu, tarpusavyje gana stipriai skiriamės: juk susikuriant naujam embrionui, genai maišosi, vyksta mutacijos.
Dėl to dabartiniai mokslininkai kalba apie neišvengiamai artėjančią naują medicinos paradigmą – asmeninę mediciną. Jos principas – gydymo ir skiriamų vaistų efektyvumo priklausomybė nuo paciento genetinio profilio, t. y. būtent jo genome esančių specifinių mutacijų.
Šiuo metu pasaulyje plinta tendencija kaupti biobankus ir lyginti visų šalies gyventojų genetinius duomenis. Tokia informacija leidžia labai tiksliai prognozuoti ligų riziką ir laiku imtis priemonių. Lietuvos Nacionalinio vėžio institute jau irgi veikia toks biobankas, kuriame kaupiami pacientų genetiniai duomenys ir audinių pavyzdžiai.
Kaip veikia tokia sistema? Štai, pavyzdžiui, žinoma, kad kiekviena moteris turi 6-7 proc. tikimybę iki 70 metų amžiaus susirgti krūties vėžiu. Tačiau, naudojant naujus sekoskaitos (sekvenavimo) metodus, pavyko nustatyti, kad ši rizika kai kurioms moterims išauga jau 50-aisiais gyvenimo metais. O žinant pacientės genomą, galima būtų siūlyti atlikti profilaktinius tyrimus dešimčia ar net penkiolika metų anksčiau – tai išgelbėtų šimtus ar net tūkstančius gyvybių.
Toks pats mechanizmas galėtų veikti ir parenkant konkrečius vaistus bei gydymą – bet tam pirmiausia reikėtų turėti konkretaus paciento genomo analizę.
Ir tai – tik keli inovatyvių technologijų pavyzdžiai, kurias įmanoma numatyti jau dabar. Bet technologijos tuo ir įdomios, kad paveikia viena kitas, o vienų atsiradimas gali visai netikėtai stumtelėti kitų progresą. Tad netolimos ateities mediciną gali nulemti begalė įvairių mokslo sričių – pradedant kosminėmis technologijomis ir baigiant 5G ryšiu.
