Ši nauja medžiaga, sukurta Akustikos ir triukšmo mažinimo laboratorijoje Šveicarijos federalinių medžiagų mokslo ir technologijų laboratorijų (EMPA) institute Dübendorfe, kol kas neturi pavadinimo. Tačiau be savo ypač plono profilio, ji turi dar vieną gudrybę: ją galima pritaikyti prie konkrečių dažnių diapazonų – priklausomai nuo to, kas sukelia triukšmą lauke ir kokioje erdvėje ji yra įrengiama.
Iš esmės tai yra mineralinis gipsas arba cemento putos, specialiai pagamintos taip, kad turėtų skirtingo dydžio poras – ir supakuotos į kelis plonus sluoksnius, kad būtų galima sukurti daugiau variacijų.
Naudodami skaitmeninį modelį, tyrėjai gali simuliuoti ir netgi konkrečiai paveikti visos medžiagos akustines savybes, keisdami porų dydį, perforaciją ir sluoksnių struktūrą.
Susiję straipsniai
Komanda išbandė šią naują medžiagą, sumontuodama pakankamai 5,5 cm storio plokščių, kad padengtų apie 12 kvadratinių metrų ploto privažiavimo kelią Ciuriche, kurio vienas galas atsiveria į viešą gatvę, o kitas – į kiemą. Plokštės padėjo sumažinti eismo triukšmą 4 decibelais ir buvo ypač veiksmingos slopindamos automobilių – artėjančių ar išvažiuojančių iš privažiavimo kelio – garsą.
Tokios žymiai plonesnės garso absorbcijos medžiagos suteikia statybininkams ir architektams didesnį lankstumą projektuojant ir statant gyvenamąsias erdves – nes jos neužima tiek daug vietos kaip tradicinės izoliacinės medžiagos.
Medžiagos porų dydis, perforacija ir sluoksnių struktūra taip pat gali būti keičiami, kad būtų galima pritaikyti jos akustines savybes įvairioms erdvėms – pvz., laiptinėms, biurams, didelėms salėms ir klasėms.
Be to, medžiaga yra atspari atmosferos poveikiui, ugniai ir yra perdirbama, todėl yra universalus pasirinkimas naudoti viduje ir lauke.
Tačiau ši medžiaga dar nėra tobula savo dabartine forma. Ji nėra tokia veiksminga slopindama aukštus dažnius kaip akmens vata, o perforavimo procesas šiuo metu atliekamas rankomis, todėl yra intensyvus darbas.
Siekdama išspręsti pastarąją problemą, EMPA komanda ketina supaprastinti masinę gamybą. Ji jau bendradarbiauja su Šveicarijos medžiagų gamintoju „De Cavis“ dėl šios medžiagos, todėl tikimasi, kad ji netrukus padės padaryti pasaulį šiek tiek tylesnį, rašo „New Atlas“.