Iš viso archeologai rado daugiau nei 650 apkalkėjusių kaukolių bei tūkstančius jų fragmentų cilindro formos rūmuose netoli Templo Mayor šventyklos, kuri buvo viena pagrindinių šventyklų actekų sostinėje Tenočtitlane, kuris vėliau tapo Meksiko miestu.
Manoma, kad šis bokštas formavo dalį Huey compantlio – didžiulio kaukolių masyvo, kuris įvarė nemažai baimės ispanų konkistadorams, kai jie užgrobė miestą vedini Hernano Corteso. Ši struktūra yra minima ne viename šiuolaikiniame rankraštyje.
Istorikai mano, kad pažeistos sučiuptų priešų kareivių kaukolės irgi papuošė compantlį (kaukolių masyvą), kurį ir rado jau minėti ispanų užkariautojai.
Tačiau archeologiniai kasinėjimai po Meksiko miestu, kurie prasidėjo 2015 metais, rodo, kad istorikų žinios šiuo klausimu buvo nepilnos.
Bioantropologas Rodrigo Bolanos, kuris tyrinėja radinį, sako, kad jie tikėjosi rasti jaunų vyrų – karių – kaukoles – kadangi vaikai ir moterys į karą neina. Anot jo, tai, ką jie rado, iki šiol tyrėjams nebuvo žinoma ir tai yra naujas atradimas.
Vienas iš vietovėje dirbančių archeologų Raulis Barrera sako, kad kaukolės turėjo būti patalpintos bokšte ir demonstruojamos viešai. Šis 6 metrų diametro bokštas stovėjo actekų saulės dievo Uicilopočtlio koplyčios kampe, kur buvo aukojamos karo ir žmonių aukos. Tiesa, šio bokšto pamatai dar neatkasti.
Nėra jokių abejonių, kad šis bokštas buvo vienas iš kaukolių saugyklų, kurias minėjo ispanų kareivis Andresas de Tapia, kuris kartu su H.Cortesu 1521 metais dalyvavo Meksikos užkariavime.
Savo užrašuose A.de Tapia rašė, kad jis suskaičiavo tūkstančius kaukolių, kurios vėliau tapo Huey compantliu. R. Barrera sako, kad kol kas buvo surastos 676 kaukolės, tačiau šis skaičius turėtų padidėti, tęsiant kasinėjimus.
Actekai ir kiti mesoamerikiečiai atlikdavo apeigas, kurių metu Saulei aukodavo žmones.
