Supratimas, kaip ir kodėl tokios teritorijos kaip Niujorkas gali grimzti, padeda mokslininkams įvertinti potvynių riziką, su kuria šios teritorijos ateityje gali susidurti dėl klimato kaitos. Tikėtina, kad Šiaurės Amerikos Atlanto vandenyno pakrantėje jūros lygis kils 3-4 kartus greičiau nei vidutiniškai pasaulyje, pažymi mokslininkai.
„Jūros lygio kilimas ilgainiui sukels su užtvindymu susijusių problemų Niujorke ir visame pasaulyje“, – sako pagrindinis tyrimo autorius, JAV geologijos tarnybos geofizikas Tomas Parsonsas.
GPS duomenys rodo, kad žemutinis Manhatanas grimzta maždaug po 2,1 milimetro per metus.
To priežastis gali būti natūrali. Šalčiausiu paskutinio ledynmečio laikotarpiu didžiąją planetos dalį dengė milžiniškos ledo dangos. Dėl to žemė, esanti tiesiai po ledo danga, grimzdo ir sausumos pakraščiai pakilo į viršų. Ištirpus šiems ledo sluoksniams, vietovės, kurios buvo pastumtos į viršų, dabar grimzta žemyn, todėl, ankstesnių tyrimų duomenimis, iki 2100 m. rytinėje pakrantėje gali susidaryti net 48–150 cm nuosmukis.
T.Parsonsas ir jo kolegos norėjo ištirti ne tik šią natūralią nuosmukio priežastį, bet ir galimą dirbtinių priežasčių – pavyzdžiui, pastatų – poveikį. Ši idėja jam kilo 2019 m. lankant žmonos šeimą Belgijoje.
„Apsistojome šalia Antverpeno katedros, – sakė T.Parsonsas. – Vis žiūrėjau į didžiulius pamatų akmenis ir galvojau apie tai, kaip jie visi turėjo būti atvežti daugybę mylių, o paskui sukrauti vienoje koncentruotoje vietoje, tarsi statant nedidelį kalną. Man pasidarė smalsu, ką tai galėjo padaryti po visu tuo esančiai žemei.“
Visi pastatai, net ir pastatyti ant kietos uolienos, šiek tiek grimzta į žemę, – sakė T.Parsonsas. – Tie, kurie stovi ant minkštesnio grunto, grimzta labiau.“
Mokslininkai apskaičiavo, kad 1 084 954 pastatų, esančių penkiuose Niujorko rajonuose, kurie išsidėstę 300 778 kvadratinių kilometrų plote, masė sudaro 762 mlrd. kg.
Toliau jie sukūrė kompiuterinius modelius, kad pamatytų, kaip visas šis svoris gali sukelti grimzdimą įvairiomis dirvožemio sąlygomis.
Palydovų duomenys atskleidė, kad vidutiniškai per metus žemės paviršius visame mieste nusėda apie 1–2 mm. Tai atitiko nusėdimą, kurio, kaip rodo kompiuteriniai modeliai, galima tikėtis dėl natūralaus žemės pasislinkimo po paskutiniojo ledynmečio.
Vis dėlto mokslininkai taip pat nustatė, kad kai kuriose miesto dalyse grimzdimas buvo daug spartesnis. Jie pažymėjo, kad tai gali būti susiję su pastatų svoriu – nors įspėjo, kad gali būti ir kitų galimų priežasčių.
T.Parsonsas pažymėjo, kad Niujorkas per metus vidutiniškai nugrimzta tik šiek tiek. „Tačiau Niujorko jūros lygis per metus pakyla apie 1–2 milimetrus, todėl kiekvienas nusileidimo milimetras atitinka pasislinkimą metais į priekį vandenyno lygio kilimo atžvilgiu“, – sakė jis.
Mokslininkai savo išvadas paskelbė žurnale „Earth's Future“.
Parengta pagal „Live Science“.
