Šįkart gražaus reginio nesugadins ir Mėnulis – jei meteorų liūtis sutampa su pilnatimi, ryški mėnulio šviesa trukdo įžiūrėti Žemės atmosferoje plyksčiojančius meteorus, tačiau ateinančią naktį tai nebus didelė problema.
Tiesą sakant, orionidų meteorų lietus vyksta jau seniai – jo pradžia buvo spalio 2d., o dangaus reiškinys turėtų baigtis lapkričio 7 dieną, bet pats pikas, kurio metu meteorų dažnumas sieks nuo 10 iki 20 per valandą, nutiks būtent naktį iš pirmadienio į antradienį.
Kas yra orionidai
Trumpas atsakymas: tai yra smulkios kosminės šiukšlės. Jei pageidaujate išsamesnio atsakymo – ši meteorų liūtis kyla iš Halio kometos (angl. Halley’s comet, 1P/Halley), garsiosios kometos, priartėjančios prie Žemės maždaug kas 76 metus. Ir tai vyksta jau tūkstantmečius – pirmasis Halio kometos pastebėjimas buvo užfiksuotas 240 metais prieš mūsų erą: kometos pasirodymą Jeruzalės istorikas Juozapas Flavijus palaikė ženklu, kad miestas ir šventovė grius (bet iš tiesų tai nutiko tik po 70 m).
Pastarąjį kartą Halio kometa Žemės danguje pasirodė 1986 m., kitą kartą danguje ji bus matoma 2061 m.
Orionidai – tai šiukšlelės, atskilusios nuo kometos. Skriedama per kosmosą kometa paskui save palieka nuobirų pėdsaką, o kiekvienų metų spalį-lapkritį Žemė kerta kometos orbitą, todėl danguje matome „krintančias žvaigždes“ – smulkias, nuo smėlio smiltelės iki ryžio grūdo dydžio šiukšleles, kurios į Žemės atmosferą įskriejusios 66 km/s greičiu, akimirksniu sudega: iš čia ir atsiranda žybtelėjimas danguje.
Orionidais ši meteorų lietus vadinamas todėl, kad, šiuo metu žiūrint iš Žemės, Halio kometa skrieja Oriono žvaigždyno kryptimi, tad meteorų ieškoti reikėtų daugmaž toje dangaus skliauto dalyje, kurioje matyti Orionas. Vadovaujantis tokia pačia logika, pavadintos ir kitos meteorų liūtys – leonidų (pagal Liūto žvaigždyną), perseidų (pagal Persėjo žvaigždyną), geminidų (pagal Dvynių žvaigždyną), drakonidų (pagal Drakono žvaigždyną) ir kitos. Iš viso Žemėje priskaičiuojami 36 meteorų lietūs.
Beje, Halio kometa mums dovanoja ne tik orionidų lietų. Kiekvieną gegužę ši kometa mums pažeria ir eta akvaridų – meteorų, kurie Žemę apiberia nuo Vandenio žvaigždyno krypties.
