Didžiausia ir sudėtingiausia – taip į Lietuvos muziejų istoriją galima įrašyti šią parodą. Joje rodoma daugiau kaip 350 eksponatų iš bemaž 40 muziejų, bibliotekų, archyvų, bažnyčių, vienuolynų, privačių kolekcijų, esančių 7 pasaulio valstybėse. Ekspozicijoje galima pamatyti ir garsaus juvelyro sukurtą gemą, vaizduojančią Barborą Radvilaitę, ir svarbius istorinius įvykius įamžinusias drobes, laiškus bei dokumentus, kurie pasakoja legendinę Barboros ir Žygimanto Augusto meilės istoriją.
Sensacija muziejininkai vadina sidabrinę liturginę taurę su patena, kuri Lietuvos didžiojo maršalkos ir Vilniaus vaivados kunigaikščio Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio kelionės į Jeruzalę metu (1582–1584) dovanota Betliejaus Kristaus Gimimo bazilikai ir 400 metų nematyta. Ji į Vilniaus parodą atkeliavo iš Jeruzalės.
Ketvirtadienio ryte unikalią ekspoziciją spaudos konferencijoje pristatė kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwill), vienas iš parodos organizatorių Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas, parodos kuratoriai – Varšuvos karališkosios pilies muziejininkas prof. habil. dr. Przemysławas Mrozowski, Valdovų rūmų muziejaus Parodų ir leidybos skyriaus vedėjas Marijus Uzorka. O taip pat Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas ir Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Daina Urbanavičienė.
„Tai ne tik mano giminės istorijos, bet ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos paroda. Jūs lietuviai, tiksliau mes lietuviai, nes aš save irgi laikau lietuviu, esame šios istorinės tradicijos paveldėtojai, šios žemės sūnūs.
Galėčiau labai daug pasakoti apie tuos daiktus, kurie saugomi mano giminėje daugybę amžių. Šioje parodoje rodomi eksponatai iki XVIII a. Tiesa, portretuose galima matyti ir XIX a. gyvenusius mano gimines.
Bet Radvilų istorija nepasibaigė žlugus Abiejų Tautų Respublikai. XIX ir XX amžius buvo labai įdomus mūsų giiminei, bet tai jau kitos parodos tema. Mes gyvename toliau ir ta istorija gyvena mumyse.
Šiandien raginu visus, kad mes jaustumėmės Radvilomis. Nes giminės klestėjimo laikai buvo prieš 10 ar net 15 kartų. Todėl šiandien nebeturi tokios didelės reikšmės. Mintis, kad savo giminės istoriją galiu pratęsti iki Radvilos Juodojo ir Radviklos Našlaitėlio - man ir malonumas, ir papildoma prievolė“, – susirinkusiems kalbėjo kunigaikštis M.Radvila.
„Parodos idėja kilo seniai, nes Radvilų giminė – viena garsiausių LDK. Nuo pat Valdovų rūmų atkūrimo pradžios buvo aišku, kad šalia valdovų čia eksponuosime ir garsiausių didikų giminių palikimą. Jau buvo surengta Sapiegų giminei skirta paroda. Tačiau Radvilų giminė ir jos palikimas – toks didelis, kad šiandien atidaromą parodą rengti teko ne vienerius metus. Daug surastų dalykų, kurie nepateko į parodą bus pristatyti parodos kataloge. Tikiuosi, kad paroda jus tikrai nustebins, nes yra eksponatų, kurių lietuvių ir lenkų akys nematė beveik 400 metų“, – džiaugėsi sėkmingai įgyvendintu sumanymu Valdovų rūmų direktorius V.Dolinskas.
„Reikėtų pabrėžti ne tik vietinę šios parodos reikšmę. Ji puikiai atliepia pasaulinę istorinių parodų tendenciją. Dabar popuoliaru gilintis į istoriją ir jos eigą, tiriant žmonių ir jų daiktų istoriją.
Kiekvienos bendruomenės, kiekvienos tautos istorija – tai konkrečių giminių istorija. Tiek ir tų, kurias nuolat matome pirmuose laikraščių puslapiuose, prožektorių šviesoje, tiek ir tų, kurios yra mažiau matomos, bet taip pat kuria istoriją.
Giminės istoriją geriausia atspindi daiktai, kuriuos jos atstovai užsakinėjo, tiek savo malonumui, tiek visos giminės naudai“, – parodos sumanymą pristatė kuratorius P.Mrozowski.
„Ši paroda – tikra iššūkis Valdovų rūmams, nes tokios didelės parodos dar nebuvome čia surengę. Ir artimiausiu metu antro tokio komplikuoto projekto tikrai nenusimato. Lenkijoje joks muziejus iki šiol nesiryžo rengti tokios didžiulės parodos, skirtos Radvilų giminei. Dar ir todėl, kad šios giminės paveldas išbarstytas po visą pasaulį ir suringti jį labai sudėtinga.
Po karštų diskusijų pavyko išgryninti tam tikrus teminius pjūvius ir dabar galime parodyti Radvilas visoje jų didybėje. Radvilos ir yra LDK, taigi, norėdami tinkamai pristatyti šią išskirtinę giminę, mes ir rodome jų valstybinę ir karinę veiklą. O taip pat vedybinius ryšius su kitų šalių valdovais.
Ypač daug dėmesio skiriame jų indėliui į katalikybę ir reformaciją, jų mecenatystei ir jų darytai įtakai miestų raidai. Parodos atidaryme planuoja dalyvauti net 20 šios giminės atstovų“, – pasakojo kuratorius M.Uzorka.
„Vrublevskių biblioteka yra viena turtingiausių LDK raštijos paveldo saugyklų. Vien pergamentų, kuriuos puošia kunigaikščių ir kitų svarbių LDK veikėjų parašai, saugome 1200. Radvilos garsėjo ne tik valstybine, bet ir menine, ūkine ir kita veikla, todėl Valdovų rūmų kuratoriai atrinko mūsų bibliotekoje tuos dokumentus, kurie atskleidžia būtent tokią, mažiau žinomą šių didikų veiklą“, – intrigą atskleidė Vrublevskių bibliotekos direktorius S.Narbutas.
Biblioteka parodai paskolino 30 19 rankraštinių ir 11 spausdintų. Ankstyviausias dokumentas datuojamas 1510 metais, o vėlyviausias – 1875 metais.
„2009 metais rugsėjo 9-oji Lietuvai buvo ypatinga, nes Dubingiuose buvo perlaidoti Radvilų palaikai. Studijavau istoriją Vilniaus Universitete, todėl puikiai žinau, kai glaudžiai Radvilų giminės istorija susijusi su Lietuvos istoriją. Labai svarbu, kad Radvilos visuomet kovojo už Lietuvos teises. Žinodami istorinį kontekstą galime suvokti, kas mes buvome ir kas mes esame“, – sakė D.Urbanavičienė.
„Šiame varde atpažįstama Lietuva“, – taip XVI a. apie kunigaikščius Radvilas, pasiekusius savo galybės apogėjų, kalbėjo amžininkai.
Ir iš tikrųjų, ištarus žodžių junginį „kunigaikščiai Radvilos“ daugeliui ne tik lietuvių, bet ir lenkų, baltarusių ar ukrainiečių – buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir visos Abiejų Tautų Respublikos tradicijos paveldėtojų – mintyse ir prieš akis pirmiausiai iškyla senoji Lietuvos valstybė – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, jos istorija, siekis išsaugoti valstybinį suverenumą, tarptautinė politika ir karyba, gausus ir turtingas meninis paveldas bei mecenatystės iniciatyvos, konfesiniai santykiai, kultūra, mokslas, ūkis ir kt.
Kaip kažkada imperatoriškoji ir karališkoji Habsburgų dinastija džiūgavo, kad jų Europos bei užjūrio valdose niekada nenusileidžia saulė, taip kunigaikščiai Radvilos teigė, jog keliauti po visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę jie gali apsistodami tik savo valdose, dvaruose, rūmuose.
Nuo XV a. iki pat XVIII a. pabaigos kunigaikščiai Radvilos, nors ir kiek banguotai, konkuruodami su kitomis Lietuvos didikų giminėmis, dažnai esmingai lemdavo Lietuvos valstybės ir visuomenės raidos procesus, neretai buvo faktiškieji Lietuvos valdovai, kartais kompensuodami ir didžiojo kunigaikščio valdžios vakuumą.
Šiame kunigaikščių Radvilų absoliučiai išskirtinio vaidmens senojoje Lietuvos valstybėje kontekste labai iškalbinga ir tiksli yra kunigaikščio Motiejaus Radvilos, vieno šios parodos organizatorių, prieš keletą metų išsakyta mintis, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija jam ir jo šeimos nariams nėra tolima vadovėlinė informacija ar romantinė praeities vizija, priešingai – jiems tai vis dar gyva giminės istorija.
Taigi, kunigaikščiai Radvilos neabejotinai geriausiai reprezentuoja Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, jie yra vienas ryškiausių senosios Lietuvos valstybės ir jos gyvybingos tradicijos atpažinimo ženklų Europoje bei pasaulyje. Todėl monumentali tarptautinė paroda „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“ kartu yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijai bei paveldui skirta paroda, kurioje pristatomi garsiausios, žymiausios, įtakingiausios didikų giminės bei iškiliausių jos atstovų praeities ir veiklos ženklai, nuopelnai, išsaugoti jų materialūs paliudijimai.
Kunigaikščiams Radviloms skirtos parodos surengimo idėja kilo jau prieš keletą metų. Bet Radvilų paveldo reliktai dėl įvairių istorinių aplinkybių ne tik po Lenkiją, Lietuvą, Baltarusiją ar Ukrainą, bet ir po Europą ar visą pasaulį pasklidę gerokai plačiau, jų yra gerokai daugiau, kaskart vienur ar kitur atsiranda laikytų dingusiomis ar net visai nežinomų Radvilų vertybių.
2018 m. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kartu su Varšuvoje gyvenančiu kunigaikščiu Motiejumi Radvila ėmėsi iniciatyvos rengti išsamią Radvilų giminei skirtą parodą Vilniuje, istorinėje Lietuvos sostinėje.
Juk XV–XVIII a. kunigaikščiai Radvilos yra daugiausiai senajai Lietuvos valstybei senatorių (aukščiausių ir įtakingiausių pareigūnų) davusi didikų giminė – net 40. Tarp artimiausių Radvilų konkurentų – kunigaikščių Sapiegų buvo 38 Lietuvos senatoriai, o Lenkijoje grafai Potockiai turėjo 37 senatorių postus. Visos kitos didikų giminės tiek Lietuvoje, tiek ir Lenkijoje pagal aukščiausiųjų valstybės pareigūnų skaičių ryškiai nusileido Radviloms.
Kai kuriais XV–XVIII a. periodais gausi ir išsišakojusi kunigaikščių Radvilų giminė, jos atstovams vienu metu užimant kelis svarbiausius valstybinius postus Lietuvoje, buvo faktiški Lietuvos valdovai.
Kunigaikščių Radvilų vietą ir įvairiapusę veiklą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bei nuopelnus liudijantys materialūs paveldo reliktai dėl nepalankių istorinių aplinkybių (pirmiausiai karų ir Abiejų Tautų Respublikos padalijimų bei represijų XIX ir XX a.) nėra kompaktiškai saugomi vienoje ar keliose vietose – jie plačiai išblaškyti po Europą ir net pasaulį, jų šarvų galima rasti Niujorke.
Dalis Radvilų vertybių yra itin senos, todėl sunkiai ir retai transportuojamos. Dėl to ne visos išlikusios įspūdingiausios kunigaikščių Radvilų relikvijos galėjo atkeliauti į parodą Vilniuje, bet svarbiausios jų pristatomos parodos stenduose ir bus publikuotos kataloge. Kita vertus, kunigaikščių Radvilų paveldas yra toks gausus, kad, atrenkant galimus transportuoti eksponatus, buvo reikalinga nemaža selekcija.
Vis vien parodoje rodoma daugiau nei 350 eksponatų, surinktų iš bemaž 40 atminties institucijų (muziejų, bibliotekų, archyvų), bažnyčių, vienuolynų ir privačių kolekcijų, esančių septyniose pasaulio valstybėse – Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Šventojoje Žemėje (Jeruzalėje).
Iš Lietuvos institucijų daugiausiai ir įspūdingiausių vertybių tarptautinei parodai „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“ paskolino Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, taip pat Bažnytinio paveldo muziejus, Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus.
Parodoje pristatomi ir Valdovų rūmų muziejuje saugomi su Radvilomis susiję eksponatai. Iš užsienio institucijų daugiausiai ir pačių įspūdingiausių eksponatų parodai paskolino Lenkijos paveldo institucijos – Varšuvos nacionalinis muziejus, Varšuvos karališkoji pilis, Krokuvos Vavelio karališkoji pilis, Vyriausiasis senųjų aktų archyvas Varšuvoje.
Ypač pabrėžtina, kad vienas gausiausių rinkinių, kurį sudaro meno vertybės ir šeimos relikvijos, į parodą atkeliavo iš privačios Varšuvoje gyvenančio aktyvaus Lietuvos bei Lenkijos ir kitų kaimyninių kraštų bendradarbiavimo skatintojo, kolekcininko, mecenato kunigaikščio Motiejaus Radvilos, 2019 m. apdovanoto Lietuvos valstybės ordinu, kolekcijos.
Parodoje „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“ rodomi portretai bei kiti tapybos kūriniai, dokumentai, senieji leidiniai, grafikos darbai, žemėlapiai, gobelenai bei kiti tekstilės kūriniai, aprangos elementai, auksakalystės bei kiti juvelyrikos dirbiniai, medaliai, ginklai ir šarvai, stiklo dirbiniai, spaudai, skulptūros ir kiti kūriniai iš akmens, keramikos dirbiniai, bažnytiniai reikmenys, kitos su Radvilų gimine siejamos relikvijos.
Tarptautinė paroda „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“ eksponuojama Valdovų rūmų muziejaus Parodų centro erdvėse (IV maršruto salėse). Tačiau dėl savo apimties ji netilpo į Parodų centro sales, todėl parodos įžanginė dalis išsiplėtė į vieną iš III maršruto ekspozicinių erdvių, kuri skirta Pilies ir rūmų kasdienio gyvenimo nuolatinei ekspozicijai. Iš viso Radviloms skirta paroda užima daugiau nei 700 kv. m plotą – penkias sales bei kelias jas jungiančias erdves.
Parodos globėjas Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Parodos organizatoriai – Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir kunigaikštis Motiejus Rardvila.
Paroda veiks iki sausio 12 dienos.
