Neseniai nutekintas Kultūros ministerijos rengiamas dokumentas „Valstybinių kultūros įstaigų tinklo pertvarka“ sukėlė naują skandalą meno pasaulyje. Mat šiame pristatyti paruoštų skaidrių rinkinyje pasiūlyta nemažai šalies įstaigų uždaryti ar perkelti kitur, pakeisti jų statusą netgi neatlikus išsamių tyrimų ir nepasitarus su kultūros žmonėmis.
Tarkime, sostinėje veikiantis Jaunimo teatras, anot dokumento, būtų likviduotas arba paverstas rezidencijų teatru. Galbūt neliktų ir Rusų dramos teatro, valstybinio choro „Vilnius“, pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras būtų uždaromas arba iškeliamas į Šiaulius. Nacionalinį statusą prarastų M.K.Čiurlionio muziejus ir Kauno dramos teatras.
Tai tik kelios iš daugybės kultūrininkus šokiravusių idėjų, kurios kilo beveik niekam nežinomos viešosios įstaigos „Mene“ planuotojams. Būtent šiai organizacijai ministerija ir užsakė valstybinių kultūros įstaigų pertvarkos studiją už beveik 45 tūkst. eurų.
Kilus skandalui ministrė L.Ruokytė-Jonsson suskubo neigti buvus tokį projektą. Esą tik pateiktos įvairiausios idėjos ir svarstyti ankstesni tyrimai, pastarieji buvę fragmentiški, todėl „šis darbas sustabdytas“.
Dar paaiškinta, kad „Mene“ ekspertams buvo užsakyta galimybių studija apie kultūros strateginį vaidmenį valstybės raidoje. „Tai du skirtingi dalykai“, – bandė gintis kultūros ministrė.
Tačiau L.Ruokytės-Jonsson patarėja R.Grumadaitė kiek anksčiau viešai patvirtino, kad nutekintas valstybinių įstaigų pertvarkos pristatymas – vienas ministerijos svarstomų projektų.
Kita vertus, sunku patikėti, kad, anot ministrės, „kvalifikuoti ekspertai“ savo iniciatyva kurptų scenarijus, kaip ištrinti iš kultūros žemėlapio ilgaamžes, savo tradicijas sukūrusias institucijas.
Opozicinės konservatorių frakcijos pakviesta paaiškinti ministerijos planus L.Ruokytė-Jonsson dėl skandalo apkaltino parlamentarą V.Juozapaitį, nutekinusį „netikrą naujieną“. Esą taip siekta galbūt sukiršinti kultūros bendruomenę, suklaidinti ją, kelti įtampą.
Bet įtampos kėlimu galima apkaltinti pačią ministeriją. Žinant skeptišką jos vadovės požiūrį į valstybinį kultūros sektorių, diktatoriškus polinkius, ažiotažas, kilęs dėl darbinio „Mene“ dokumento, nestebina.
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų bei Valstybės teatrų asociacijos į paviešintą projektą žaibiškai reagavo laišku šalies vadovams: „Kultūros ministerijos nebendradarbiavimas su kultūros institucijomis ir kūrėjais, pasikartojantys nekompetentingi rengiamų dokumentų faktai ir antidemokratiškas rengiamų politinių sprendimų įslaptinimas kelia nepasitikėjimą jos politine vadovybe.“
Griebtis atvirų laiškų kultūrininkams teko jau ne kartą, nes kitokių bendravimo su kultūros strategais formų neabejingi žmonės tiesiog neturi.
Kultūros ministerija buvo stipriai supriešinusi valstybinį ir nevyriausybinį kultūros sektorius jau anksčiau, kai pastarajam atsuko pinigų čiaupą, o valstybiniam užvėrė Lietuvos kultūros tarybos lėšas, net metus užvilkino naujos finansavimo tvarkos įteisinimą.
Dvidešimt įstaigų Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo išvakarėse buvo pakabintos tarp dangaus ir žemės.
Vis dėlto liūdniausia, kad kultūros valdžia vengia atviro dialogo su bendruomene. Net kritinėmis situacijomis ministrė į viešumą linkusi stumti pavaldinius, o pati slepiasi jų šešėlyje. Net nesitiki, kad tai tas pats žmogus, nuožmiai kritikavęs pirmtakus ir žadėjęs nuversti kalnus.
Todėl džiūgavimus, kad padidėjo finansavimas kultūrai, mat bus galima panaudoti 22 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų, ima stelbti nerimas. Kilo grėsmė, kad sostinę kultūros įstaigų atnaujinimas užgrius kaip stichinė nelaimė.
Iki 2019-ųjų Vilniuje renovacijai turėtų būti uždaryti mažiausiai penki svarbūs scenos menų židiniai. Visi likusieji be namų pretenduos į tas pačias kultūros erdves, bet juk ir kiti turi savo suplanuotus sezonus. Tai turėtų stipriai paveikti sostinės kultūros pulsą. Ar neteks apsiriboti gatvės šventėmis su nealkoholiniu alumi?
Bene juokingiausia, kad didžiausioms rekonstrukcijoms užsimojusius Valstybinį jaunimo teatrą ir Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą svarstoma apskritai likviduoti.
Šitokiame fone ministerija jau raitojasi rankoves naujai grandiozinei Kultūros paveldo apsaugos institucinei reformai. Artimiausiomis dienomis pradedamos viešos diskusijos dėl šios pertvarkos metmenų. Beje, jas moderuos medžių kirtimą sostinės Gedimino kalne sankcionavęs kultūros viceministras R.Augustinavičius.
Pačią L.Ruokytę-Jonsson, tiesiogiai atsakingą už kultūros paveldą, Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis viešai pripažino neturinčia nei kompetencijos, nei valios vykdyti šias pareigas.
Turbūt net didžiausi optimistai nesitikėjo, kad valstiečių Vyriausybės programoje numatyta kultūros sektoriaus pertvarka bus vykdoma šitaip kurioziškai. Trumpai tariant, vadinamieji profesionalai pasirodė esantys apsišaukėliai.
