Kultūros ekspertas N.Petersonas, vienas projekto „Liverpulis – Europos kultūros sostinė 2008“ komandos narių, Kaune lankėsi jau nesyk.
Gegužę pirmąkart čia surengtame Europos kultūros sostinių forume, skirtame Kauno miesto ir rajono pasirengimui 2022 metais tapti Europos kultūros sostine, jis dalijosi įžvalgomis apie kultūros įtaką bendruomenėms.
Interviu su N.Petersonu – apie Liverpulio (Jungtinė Karalystė) sėkmę, Europos kultūros sostinės titulo keliamus iššūkius bei teikiamą naudą ir „Kaunas 2022“ siekius per kultūrą burti vietos bendruomenę.
– Kaunas dar tik pradeda pasirengimą EKS metams. Koks buvo Liverpulio pasiruošimas?
– Darbus pradėjome anksti ir, kaip ir Kaunas, daug dėmesio skyrėme miesto bendruomenėms siūlydami joms įvairią veiklą, skatinančią užmegzti glaudesnį ryšį su miestu.
Viena priemonių tai pasiekti Liverpulyje tapo mano įsteigta savanorystės programa „Liverpool Welcome“. Šios programos veikimo principas grįstas pokalbiais su miesto gyventojais, ypač dirbančiais turizmo ir transporto srityse, supažindinant juos su programa „Liverpulis 2008“ ir įrodant, kad jie gali būti savo miesto ambasadoriais. Tai tapo puikiu būdu plėsti projekto auditoriją.
Nemažai turizmo srityje dirbančių žmonių panoro prisidėti prie įvairios kultūrinės veiklos. Daugelis šių žmonių vis dar aktyviai savanoriauja net šiandien, praėjus dešimtmečiui nuo projekto pabaigos. Be to, projektą inicijavusi komanda glaudžiai dirbo su daugeliu kultūros, turizmo, bendruomeninių ar net mažmeninės prekybos organizacijų.
Sugebėjome sukurti puikų balansą tarp bendruomenių projektų ir didelio masto kultūros renginių, įskaitant ir grupės „The Beatles“ narių pasirodymus. Jų netrūks ir šiais metais. Lietuva mini valstybės atkūrimo šimtmetį, o Liverpulis švęs dešimties metų EKS sukaktį. Abiejų miestų laukia šventiškas periodas.
– Vienas pagrindinių „Kaunas 2022“ siekių – bendruomenės būrimas per kultūrą. Kaip siūlytumėte paskatinti aktyvesnį miestiečių dalyvavimą miesto gyvenime?
– Statistiškai žmonės, kurie aktyviau dalyvauja miesto gyvenime, nesvarbu, ar tai būtų sporto, ar kultūros renginiai, ar bendruomenės susibūrimai, yra laimingesni ir sveikesni.
Žinoma, darbo išvarginti ar pakankamų finansinių galimybių neturintys žmonės nėra motyvuoti kur nors lankytis. Tačiau kuo aukštesnės kokybės renginiai bus rengiami ir kuo geresnė bus jų reklama, tuo didesnė tikimybė, kad žmonės mėgins juose lankytis. Ir jei kokybė išliks aukšta, o žmonės jausis laukiami, jie ir toliau lankysis tuose renginiuose.
Taip pat labai svarbu parodyti žmonėms, kad miesto centras priklauso būtent jiems, ir paskatinti juos lankytis viešosiose miesto erdvėse.
Ne mažiau svarbios yra savanorystės programos, įvairi veikla ir renginiai, skirti vietos bendruomenėms. Matau, kad „Kaunas 2022“ komanda visu tuo rūpinasi jau dabar.
– Dirbate su įvairiais EKS titulą iškovojusiais ar jo dar tik siekiančiais miestais. Su kokias pagrindiniais iššūkiais susiduria kiekviena Europos kultūros sostinė ruošdamasi EKS metams?
– Kiekvienam EKS miestui svarbiausia pateisinti lūkesčius. Laimėjus EKS statusą aplanko savotiška euforija, tačiau po to kurį laiką, regis, nieko nevyksta.
Vos laimėjus EKS statusą projekto komanda pradeda rengti strategijas programai įgyvendinti. Šis procesas tylus ir plačiajai visuomenei mažai matomas, todėl žmonės pradeda nerimauti nesuprasdami, ką projekto komanda veikia pasirengimo laikotarpiu – net penkerius metus.
Sugebėti paaiškinti šį procesą miesto ir jo rajonų gyventojams – vienas pagrindinių iššūkių.
EKS gali reikšti labai daug ką. Tai galimybė atsigręžti į miesto istoriją, stiprinti muziejus, rengti žvejų konkursus ir t.t. Paaiškinti visa tai gali būti labai sunku, tačiau kai pagaliau ateina EKS metai, visi supranta, dėl ko visas šis šurmulys.
Tikiu, jog jau šiais metais Kaune bus galima išvysti tam tikrų akivaizdžių rezultatų nepamirštant, kad visko esmė dar tik laukia ateityje, 2022-aisiais.
– Kaip manote, kokie pagrindiniai EKS statuso pranašumai ir trūkumai?
– Bandymas siekti EKS statuso gali pareikalauti nemažai išlaidų ir iš pažiūros atrodo, kad jis vertingas tik tuo atveju, jei pasiekiama pergalė. Tačiau ir pats dalyvavimas konkurse yra labai naudingas visiems dalyvaujantiems miestams.
Reikia kelti sudėtingus klausimus apie miestą ir mąstyti strategiškai.
Kauno atveju buvo sukurta į miesto gyventojus orientuota programa, skatinanti miestą tobulėti.
Kaunas kadaise buvo laikinoji sostinė ir ilgą laiką buvo manoma, kad geriausi laikai jau praeityje. Tačiau dėl EKS toks požiūris pradėjo kisti. Kaunas – įvairialypis miestas, nestokojantis neatrastų sluoksnių. Geriau perpratus miesto praeitį galima tikėtis sėkmingos ateities.
Tikiu, kad Kaunas taps puikiu EKS pavyzdžiu. Projekto komanda nuostabi, ir aš džiaugiuosi galėdamas su ja dirbti.
