Kristupo vasaros festivalio vadovė idėjų semiasi ir iš savo vaikų

- Kokia pagrindinė Kristupo vasaros festivalio idėja?

 J.Murauskienė.<br> M.Endriuškos nuotr.
 J.Murauskienė.<br> M.Endriuškos nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Agnė Vadlūgaitė

Jun 14, 2018, 6:08 PM

- Kokia pagrindinė Kristupo vasaros festivalio idėja?

- Man šis festivalis pirmiausia asocijuojasi su tam tikra emocija – džiaugsmingu šurmuliu, žmonėmis, kurių akys blizga, kurie po koncertų dalijasi įspūdžiais. Pirmiausia tai – žmonės salėje ir scenoje. Nuo jų priklauso viso festivalio nuotaika. 

O pagrindinė jo idėja ta, kad nėra blogos muzikos ir nėra netinkamų jai erdvių. Ir nereikia aukštojo muzikinio išsilavinimo tam, kad suprastum muziką. Yra tik nuostatos ir rėmai mūsų galvose. Festivalyje stengiamės juos griauti.

- Kuo festivalio renginiai išskirtiniai? 

- Juose visada rasi „raziną“. Pavyzdžiui, jei tai rimtas, šiuolaikinės muzikos koncertas, jis vyksta Velnio duobėje. Jei turime puikų roko gitaristą, prie jo prijungiame orkestrą – ir štai šalia „Nirvanos“ dainų skamba Carlas Philippas Emanuelis Bachas. 

Viename koncerte gali susitikti Haris Poteris ir Spragtukas, o šį susitikimą vainikuoti įspūdingi šviesos efektai. Trumpiau tariant, žaidžiame tiek su turiniu, tiek su forma. Taip atsiveria naujos vietos, gimsta nauji ciklai. 

- Kas rūpinasi atlikėjų paieška? 

- Iš pradžių tuo rūpindavosi maestro Donatas Katkus, vėliau atlikėjų paieška tapo pagrindine mano užduotimi. Aišku, kelias visada skirtingas: kartais viską lemia kolegų ar pačių muzikantų rekomendacijos, kartais išgristi ką nors labai įdomaus renginiuose, o kartais pasitaiko netikėtas atradimas interneto platybėse. 

Tuo metu „Sakralinių muzikos valandų“ atlikėjais rūpinasi Renata Marcinkutė Lesieur. Esu tiek jai, tiek maestro Leopoldui Digriui (buvusiam ilgamečiam ciklo meno vadovui) labai dėkinga už tai, kad festivalio programą praturtina geriausių, stipriausių vargonininkų pasirodymais. Tai, kad praėjusiais metais Vilniuje koncertavo pats Tonas Koopmanas ar Vatikano pagrindinis vargonininkas Juanas Paradell-Sole'as  tiesiog gniaužia kvapą...  

- Ar sunku pasikviesti užsienio žvaigždes? 

- Tai daryti reikia labai iš anksto, ir daug kas priklauso nuo biudžeto. Tačiau tai nėra labai sunku, nes festivalis tarptautinėje erdvėje turi savo svorį, - tai liudija garbingas „EFFE Label“ įvertinimas (tai pernai festivalio pelnytas tarptautinis kokybės ženklas, kurį skiria organizacija  „Europe for Festivals, Festivals for Europe“ už meninę kokybę, novatoriškumą, gebėjimą įtraukti vietos bendruomenę ir kartu sudominti Europą bei pasaulį). 

- Gal jau ryškėja artėjančio festivalio kontūrai?

- Šių metų kontūrai jau aiškūs. Ryškėja ir 2019-ųjų. 

Šių metų programą bus kupina atradimų klausytojams. Tarkime, „Latin Grammy“ laureatai kubiečiai „Son Del Nene“ pažadėjo, kad visus išmokys šokti. Jiems buvo labai juokinga, kai pasakėme, kad koncerte stovės kėdės. 

Kitas festivalio svečias - čigoniškojo džiazo virtuozas gitaristas Joscho Stephanas - groja tokiu greičiu ir taip aistringai, kad, kaip sako kritikai, reikia „atsisėsti ir prisisegti diržus“. O fenomenalus trimitininkas, išskirtinis  „Deutsche Grammophon“ artistas Pacho Floresas (Venesuela/Vokietija) viename koncerte gros net dešimčia (!) trimitų.

Savo balsu ir kūryba publiką priblokš „Mercury“ prizo nominantė – charizmatiškoji dainininkė Eska (Didžioji Britanija). 

Labai noriu išskirti ir jaunas lietuvių grupes – „Okata“ ir „Basi“,  kurios modernia forma puoselėja lietuviškumą.

- Šiemet maloni naujiena ta, kad koncertai vyks ir VGTU „LinkMenų fabrike”. Ar ši nauja erdvė tinkama koncertuoti? 

- Ji tinkama tiek pat, kiek oro balionas, VU botanikos sodas, Velnio duobė ar kažkada apgriuvusi Šv. Kotrynos bažnyčia, iš kurios vaikydavome laukinius šunis ir degindavome smilkalus prieš koncertus...

- Ar tikitės, kad visuose koncertuose bus pilnos salės?

- Mūsų auditorija pastaraisiais metais augo. Tačiau dabar žmonių fiziškai mažėja, o konkurencija tarp vasaros festivalių ir atskirų renginių milžiniška. Tačiau esu optimistė - mes turime labai daug ištikimų klausytojų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
 
- Ar prisimenate savo pirmąjį festivalį? Kaip jautėtės tada ir kaip jaučiatės dabar?

- Pirmajame savo festivalyje kaip savanorė dalyvavau 2004-aisiais, o 2006-aisiais tapau festivalio direktore. Pirmuoju atveju, buvau atsakinga už labai konkrečius dalykus, o tapusi direktore supratau, kad festivalis – tai didžiulė atsakomybė ne tik prieš publiką, atlikėjus, bet ir už savo šalies įvaizdžio formavimą. Nežinau, iš kur turėjau tiek drąsos. Gal dėl jaunumo...

- Ar organizuojant festivalį pasitaikydavo kuriozų ar netikėtų situacijų? 

- Jų nuolatos pasitaiko. Tik kiekvieną kartą patirtis paakina pasirūpinti saugikliais, turėti planą B, todėl kuriozų retėja. Žinoma, debesų nenupūsi, lietaus neatšauksi.

- Ar sunku suderinti šeimą ir darbą?

- Man, kaip ir daugeliui kolegų, darbas nesibaigia uždarius biuro duris. Galvoje verda daugybė dalykų, kuriems nenustatytos tam tikros valandos. Be to, norint jausti rinkos pulsą, būtina domėtis viskuo, kas vyksta aplink. O tai daryti, kai namuose laukia maži vaikai, nemeluosiu, sudėtinga. Bet vaikų pasaulis taip pat labai įdomus. Jame randu daugybę įžvalgų, idėjų bei kūrybinių sprendimų, kuriuose pritaikau festivalyje.

- Ko palinkėtumėt  festivalio lankytojams? 

- Būti smalsiems, drąsiai išbandyti naujus dalykus. Tik taip galima sužinoti, kas tau iš tiesų tinka ir patinka.

- Įdomu, kokia muzika skamba jūsų namuose, automobilyje?

- Automobilyje - radijas arba atlikėjų dovanoti albumai,  namuose - dviejų vaikų mono operos arba itin jausmingi ir garsūs duetai.

- Kada prasidėjo jūsų kelias į muziką?

- Vaikų darželyje. Neįsivaizdavau, kad gali būti kas nors gražesnio nei pianino klaviatūra bėgantys pirštai. Per muzikos pamokėles grojančios muzikos vadovės vaizdas mane tiesiog hipnotizuodavo.

Grįžusi namo, ant stalo padėdavau vazą, į ją atremdavau knygą ir pirštais barbendavau į stalą, apsimesdama, kad tai – pianinas. Po tokių kasdieninių koncertų Kalėdų senis man atnešė dovanų žaislinį pianiną. Miegodavau jį pasidėjusi šalia pagalvės. Ir į muzikos mokyklą tėvus nutempiau aš, o ne jie mane (šypsosi).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.