Keliauti niekada nemėgęs J. Mekas: „Esu darbininkas – dirbu, dirbu, dirbu“ Straipsnis pirmą kartą publikuotas 2013 metų rugsėjį

„Aš gyvenu be jokių taisyklių ir planų. Aš tik filmuoju ar videografuoju“, – taip „Lietuvos ryto“ žurnalistui Ramūnui Gerbutavičiui yra sakęs Jonas Mekas.

Trečiadienį miręs J.Mekas Lietuvos istorijoje visada turės svarbų įrašą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Trečiadienį miręs J.Mekas Lietuvos istorijoje visada turės svarbų įrašą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Trečiadienį miręs J.Mekas Lietuvos istorijoje visada turės svarbų įrašą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Trečiadienį miręs J.Mekas Lietuvos istorijoje visada turės svarbų įrašą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Trečiadienį miręs J.Mekas Lietuvos istorijoje visada turės svarbų įrašą.<br>T.Bauro nuotr.
Trečiadienį miręs J.Mekas Lietuvos istorijoje visada turės svarbų įrašą.<br>T.Bauro nuotr.
Trečiadienį miręs J.Mekas Lietuvos istorijoje visada turės svarbų įrašą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Trečiadienį miręs J.Mekas Lietuvos istorijoje visada turės svarbų įrašą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Trečiadienį miręs J.Mekas Lietuvos istorijoje visada turės svarbų įrašą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Trečiadienį miręs J.Mekas Lietuvos istorijoje visada turės svarbų įrašą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Trečiadienį miręs J.Mekas Lietuvos istorijoje visada turės svarbų įrašą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Trečiadienį miręs J.Mekas Lietuvos istorijoje visada turės svarbų įrašą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Trečiadienį miręs J.Mekas Lietuvos istorijoje visada turės svarbų įrašą.<br>T.Bauro nuotr.
Trečiadienį miręs J.Mekas Lietuvos istorijoje visada turės svarbų įrašą.<br>T.Bauro nuotr.
Trečiadienį miręs J.Mekas Lietuvos istorijoje visada turės svarbų įrašą.<br>T.Bauro nuotr.
Trečiadienį miręs J.Mekas Lietuvos istorijoje visada turės svarbų įrašą.<br>T.Bauro nuotr.
Trečiadienį miręs J.Mekas Lietuvos istorijoje visada turės svarbų įrašą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Trečiadienį miręs J.Mekas Lietuvos istorijoje visada turės svarbų įrašą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Trečiadienį miręs J.Mekas Lietuvos istorijoje visada turės svarbų įrašą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Trečiadienį miręs J.Mekas Lietuvos istorijoje visada turės svarbų įrašą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Trečiadienį miręs J.Mekas Lietuvos istorijoje visada turės svarbų įrašą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Trečiadienį miręs J.Mekas Lietuvos istorijoje visada turės svarbų įrašą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Trečiadienį miręs J.Mekas Lietuvos istorijoje visada turės svarbų įrašą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Trečiadienį miręs J.Mekas Lietuvos istorijoje visada turės svarbų įrašą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Trečiadienį miręs J.Mekas Lietuvos istorijoje visada turės svarbų įrašą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Trečiadienį miręs J.Mekas Lietuvos istorijoje visada turės svarbų įrašą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Trečiadienį miręs J.Mekas Lietuvos istorijoje visada turės svarbų įrašą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Trečiadienį miręs J.Mekas Lietuvos istorijoje visada turės svarbų įrašą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (14)

Lrytas.lt

Jan 23, 2019, 6:41 PM, atnaujinta Jan 23, 2019, 10:17 PM

Trečiadienį paskelbta, kad eidamas 97-uosius metus J.Mekas mirė. Pasak oficialios jo „Facebook“ paskyros, J.Mekas užgeso apsuptas šeimos ir draugų.

Lrytas.lt pateikia 2013-ųjų interviu su J.Meku. 

„Nežinau, verkti ar juoktis, kad vilnietiškąją „Fluxus“ kolekciją Rusija pripažino anksčiau už Lietuvą, kurioje iš jos iki šiol juokiamasi“, – prieš kelionę į Rusiją kalbėjo 90 metų filmininkas Jonas Mekas. Sankt Peterburge įsikūrusiame Ermitažo muziejuje šio miesto gyventojai ir svečiai nuo šio šeštadienio gali apžiūrėti dvi parodas, susijusias su Lietuva.

Viena pristato „Fluxus“ ir šio menininkų judėjimo sumanytojo Jurgio Mačiūno kūrybą – ši paroda sudaryta iš vilnietiškos „Fluxus“kolekcijos. Ermitaže taip pat surengta J.Meko personalinė paroda.

– Pasaruoju metu daug keliaujate. Ne taip seniai lankėtės savo parodų atidarymuose Paryžiuje, Vienoje, Londone. Dabar vykstate į Sankt Peterburgą. Mėgstate keliauti? 

– Ne, keliauti nemėgstu. Tai darau tik tada, kai tikrai reikia. Dažniausiai vykstu į savo parodų atidarymus – jų rengėjai prašo padėti išdėlioti kūrinius arba tikisi, kad mano persona pritrauks daugiau žiūrovų.

Šiaip esu darbininkas – dirbu, dirbu, dirbu. O visos darbui reikalingos priemonės – mano namuose Niujorko Bruklino rajone.

– Bet filmuojate, o pastaraisiais metais, kaip mėgstate sakyti, videografuojate ir svečiose šalyse. Niekada nepamirštate pasiimti vaizdo kameros?

– Niekada. Kamera – mano rankos dalis, pirštų ir akių tęsinys. Neįmanoma nupjauti.

– Į Sankt Peterburgą irgi vykstate ne visai savo malonumui – Ermitaže atidaroma jūsų paroda Rusijoje.

– Tai pirmoji mano darbų paroda Rusijoje. Prieš kokių dešimt metų keliuose šios šalies miestuose buvo pristatoma Amerikos avangardinių filmų programa, kurioje buvo ir mano kūrinių.

– Ermitažo lankytojai galės pamatyti ne tik jūsų, bet ir iš Vilniaus į Sankt Peterburgą nukeliavusią „Fluxus“ bei šio meno judėjimo įkvėpėjo J.Mačiūno darbų kolekciją. Ar tos parodos kaip nors susijusios?

– Taip. „Fluxus“ parodoje yra ir mano darbų – vienas filmas ir apžvalginė nuotraukų paroda apie „Fluxus“, J.Mačiūną. Antroje parodoje rodomi vien mano kūriniai.

– Jūsų parodoje peterburgiečiai gali susipažinti su 10 filmų programų, nuotraukų paroda ir trim instaliacijomis. Kokios tos instaliacijos?

– Viena – labai didelė. Jos pavadinimas „365 dienos“. Jo idėja – užfiksuoti kiekvieną metų dieną. Išėjo 365 filmukai, kurie trunka nuo 5 iki 15 minučių. Jei juos sujungtum į vieną filmą, jis truktų 38 valandas.

Ermitaže tie filmai rodomi ekranuose, išdėstytuose puslankiu. Galima žiūrėti bendrą vaizdą, o galima ir atskirus filmus. Šiaip ar taip, dabar tokio projekto jau nesiryžčiau imtis.

– Kodėl? Kartais reikėdavo prisiversti imtis kameros?

– Taip, buvo dienų, kai turėdavau ir prisiversti. Reikėjo begalinio atsidavimo, tikėjimo idėja. Pasakiau sau: „Jei nusprendei tai padaryti, tai ir padaryk.“ Nepraleidau nė vienos dienos.

– Bet kaip kiekvieną dieną rasti ką nors įdomaus, kitoniška?

– Juk dieną sudaro 24 valandos. Visą laiką kas nors vyksta. Svarbiausia pajusti, kad tai yra tau įdomu.

Aš gyvenu be jokių taisyklių ir planų. Aš tik filmuoju ar videografuoju. Bet iš anksto neplanuoju, ką filmuosiu, niekada nežinau, kas išeis. Visada su savimi turiu kamerą. Kartais ką nors pamatau ir pagalvoju – o kodėl to nenufilmavus?

– Kaip iš daugybės medžiagos atsirenkate tas penkias minutes?

– Naudoju tai, kas man įdomu ir kas galbūt galėtų sudominti mano draugus. Kartais tikrai nenutuokiu, kas jiems gali būti įdomu? Tada sakau sau: „Ai, pažiūrėsit, net jei jums tai ir neįdomu.“ (Juokiasi.)

– Antroji instaliacija susijusi būtent su kelionėmis, ar ne?

– Ji vadinasi „Kelionių dainos“. Tai epizodai iš keturių vietų – Italijos, Ispanijos, Stokholmo ir Maskvos. Jie rodomi į keturias dalis padalintame monitoriuje.

O trečioji instaliacija skirta J.Mačiūnui. Jis mėgdavo virti keistus koldūnus. Tokius prastus, kad jų nebūdavo įmanoma valgyti. Mėsą vyniodavo į kietą pramoninę tešlą. Fui.

Bet Jurgis mėgdavo sukviesti draugus ir juos vaišinti tais koldūnais. Į vieną vakarėlį jis sukvietė Johną Lennoną, Yoko Ono, Andy Warholą, kitus. Ir tie dabar labai garsūs asmenys bandė valgyti tuos egzotinius koldūnus. (Juokiasi.) Aš tą koldūnų vakarėlį nufilmavau. Šis filmas – pagrindinė instaliacijos dalis.

Be to, J.Lennonas ką tik buvo nusipirkęs polaroidinę kamerą ir tame vakarėlyje ją išmėgino. Tad mano instaliacijoje naudojamos ir kelios J.Lennono nuotraukos – tiek mažytės originalios, tiek padidintos.

– „Fluxus“ ir J.Mačiūno paroda pavadinta „Fluxus“: Rusijos istorijos atlasai“. Taip pat vadinasi ir vienas J.Mačiūno projektas, ar ne?

– Tai labai įdomus J.Mačiūno darbas. Galvodamas apie Lietuvos istoriją, ypač apie Rusijos priespaudos laikus, jis susidomėjo ir pastarosios šalies praeitimi.

Jo kūrinį sudaro 40 lapų, kuriuose smulkiai pateikiamos istorinės realijos – nuo carų, karžygių vardų iki rašytojų gyvenimo epizodų. Tai Rusijos evoliucija, perteikta vaizdais ir trupučiu teksto.

Šį projektą jis įgyvendino, kai studijavo ir kai dar nebuvo „Fluxus“. Tad „Rusijos istorijos atlasai“ – savotiškas įvadas į „Fluxus“ istoriją, su kuria parodoje supažindina vilnietiškoji kolekcija.

Paradoksalu tai, kad iš šios kolekcijos, kaip ir iš viso „Fluxus“ judėjimo, Lietuvoje iki šiol juokiamasi, nors ją įsileido net Ermitažas, vienas didžiausių ir įdomiausių pasaulio muziejų. Taip išeina, kad „Fluxus“ judėjimą ir vilnietiškąją kolekciją Rusija pripažino net anksčiau nei Lietuva. Nežinia, juoktis ar verkti.

– Jūsų manymu, „Fluxus“ vieta – muziejuje ar gyvenime?

– Ir muziejuje, ir gyvenime. Tai, kas buvo, priklauso muziejui, o tai, kas tęsiasi, tevyksta gyvenime. Man patinka „Fluxus“ ministerijos idėja. Gražu, kad ji iš Vilniaus persikėlė į Kauną. Vėliau gal persikels į Šiaulius. Peterburgiečiai irgi susidomėjo šia idėja.

Gal ateis toks laikas, kai „Fluxus“ ministerija sugrįš ten, kur prieš daugelį dešimtmečių prasidėjo šis menininkų judėjimas – į Soho kvartalą Niujorke.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.