Kino aktorius Regimantas Adomaitis naujienų portaliui lrytas.lt pasakojo, kad J.Meką jam yra tekę susitikti ne kartą, o ir likimas du kino kūrėjus suvesdavo vis skirtingose pasaulio vietose: „Teko lankytis jo dirbtuvėse, kūrybinėje erdvėje Niujorke, matėmės čia, Lietuvoje, kartą teko jį sutikti Maskvoje, kai ten lankėsi su broliu.“
Paklaustas, kokį režisierių J.Meką prisimena R.Adomaitis, šis atsakė nedvejodamas: „Jis buvo keistuolis, kurį su mielu noru bandė sekti ir pamėgdžioti jaunieji kinematografininkai.“ Anot R.Adomaičio, J.Meko kūrybos metodai labai imponavo jaunimui. „Nieko nereikėjo, pasiimi kamerą ir eini gatve, o jau ką pavyksta pagauti – vertybė“, – kalbėjo aktorius ir pridūrė, kad dėl tokio požiūrio į kūrybą jo paties ir J.Meko nuomonės, matyt, skyrėsi.
„Kiekvienas turi teisę savaip vertinti, savaip žiūrėti į pasaulį, juo labiau kai kalbame apie kūrybinę erdvę, o joje laisvė yra būtinas dalykas“, – kalbėjo R.Adomaitis.
Kalbėdamas apie J.Meko kūrybą R.Adomaitis prisiminė, kad jo filmus taip pat ne kartą teko žiūrėti Lietuvoje: „Jie įdomūs, tarsi savotiški eksperimentai. Jauniems kūrėjams jis darė didelę įtaką.“
Dėkojo už kino laisvę
Režisierius Audrius Stonys apie Meką BNS sakė: „J.Mekas yra milžiniška uola, tarsi pasaulis pats savyje. Tai viena iš esminių figūrų Amerikos nepriklausomame kine, padaręs didžiulę įtaką tiek vaidybiniam, tiek dokumentiniam kinui.“
Anot A.Stonio, tuomet jauni lietuvių režisieriai turėjo galimybę susipažinti su gausiu menininko kino antologijos archyvu, valandų valandas diskutuoti apie kiną.
„Nuo ryto iki vakaro žiūrėjome filmus, kalbėjomės su juo“, – kalbėdamas su BNS prisiminė A.Stonys.
Režisierius atkreipė dėmesį, kad ilgą laiką Lietuvos publikai J.Mekas buvo geriau pažįstamas kaip poetas, žodžio, o ne kino kūrėjas.
„Bet tai, kad mūsų karta turėjo galimybę su juo susitikti, kad jis pasidalijo savo kūryba, padarė absoliučiai neišdildomą įspūdį, paveikė mūsų kūrybą. Jis buvo pirmasis, parodęs, kas yra kūrybos laisvė kine, kino beribiškumą. Jo įtaka visai mano kartai buvo milžiniška“, – BNS teigė A.Stonys
Kino režisierė Ramunė Rakauskaitė, kaip pati sako, dar studijų metais pamėgo J.Meką ir ne kartą pas jį lankėsi Niujorke. Pasak kino kūrėjos, J.Mekas į patį gyvenimą žiūrėjo kaip į kūrybą.
„Jis kaip žmogus, kaip asmenybė ir kaip menininkas, laisvas savo dvasia ir polėkiu, į gyvenimą žiūrėjo kaip į kūrybą. Jis ne kartą yra sakęs, kad jo namai – kultūra, poezija, menas. Man jis tuo brangiausias. Tai buvo žmogus manifestas visu kuo: tuo, ką darė, tuo, ką sakė, kaip bendravo gerdamas vyną. Tai buvo polėkio žmogus, atsidavęs kūrybai kiekvieną akimirką“, – BNS sakė menininkė.
Režisierius Romas Lileikis tvirtino, kad J.Meko gelmė buvo jo paprastumas, sugebėjimas pažadinti kūrybą ir visur matyti pradžią, galimybę eiti į šviesą ir džiaugtis gyvenimu.
„Jis pasiliks mums mūsų Mokytojas. Iš esmės mus vedė jo paprastumas ir išmintis, tikėjimas ne pabaiga, o visur esančia pradžia. Tai žmogus, kuris matė šį pasaulį atvirą, o ne uždarą“, – BNS sakė R.Lileikis.
