Smagiausios Joninės – Lietuvos liaudies buities muziejuje

Joninės – Šv.Jono Krikštytojo gimimo diena, sutampanti su vasaros saulėgrąža, taip pat su pagonybės laikais švęsta Rasos švente, iš kurios perimta nemažai pagoniškų apeigų su žolynais, vandeniu, ugnimi.

Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Joninės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br> R.Žaltausko nuotr.
Daugiau nuotraukų (42)

Inga Levickaitė-Vaškevičienė

2019-06-21 14:36, atnaujinta 2019-06-21 14:42

Kalėdų, o ypač Kūčių, papročiai gana uždari, nes tai – šeimos šventės, o Joninių, atvirkščiai, jungia visą bendruomenę nuo jauniausio iki vyriausio jos nario. Šioje šventėje susipina magija, religija, dainos, šokiai, rimtis ir energija, tikėjimas ir nepasitikėjimas žmogumi.

Joninių išvakarėse moterys kupoliaudavo – rinkdavo vaistažoles, merginos iš žolynų pindavo vainikus ir burdavosi ateitį, taip pat rišdavo kupolius – apeigines puokštes iš 9 rūšių augalų, suskintų iš 3, 7 ar 9 laukų.

Tikėdavo, kad jos gydo žmones ir gyvulius, saugo namus nuo piktųjų dvasių, blogų akių, gaisrų. Puokšte iš kupolių papuoštą kartį statydavo šalia rugių lauko arba prie kaimo vartų, kad visiems užtikrintų gerą metų derlių.

Neatskiriama Joninių dalis – vidurnaktį pražystančio ir visas gyvenimo paslaptis atskleidžiančio paparčio žiedo ieškojimas. Užfiksuota daugybė pasakojimų apie pastangas jį įgyti.

Kraštotyrininkas Juozas Šliavas rašė, kad Žeimelio apylinkėse prieš vidurnaktį ieškoti paparčio žiedo į mišką eidavo daugiausia jaunimas. Pasipuošdavo, paimdavo paklodę, maldaknygę, šermukšnio lazdą, puodą ir žvakę, kuri turėjo apsaugoti nuo piktųjų dvasių. Lazda ieškotojas apsibrėždavo aplink save ratą, pasitiesdavo paklodę.

Uždegtą žvakę pakišdavo po puodu ir skaitydavo maldas. Prieš pražystant paparčiui, iš visų pusių imdavo gąsdinti velniai, raganos, gyvatės ar žalčiai. Reikėdavo kantriai ir nesidairant laukti, kol žiedas nukris ant paklodės. Jei rasdavo, glausdavo jį prie krūtinės ir stebuklingasis radinys įaugdavo į kūną. Tuomet išsipildydavo viskas, ko tik žiedo radėjas paprašydavo.

Seniau tikėdavo, kad per Jonines ugnis ir vanduo įgyja antgamtiškų galių. Kad būtų geri metai, stengdavosi uždegti kuo daugiau laužų. Pelenus išbarstydavo po laukus, o anglis susirinkdavo gydymui – apvesdavo šunvotes, sutrynus duodavo sergantiems nuomariu. Kad būtų gražūs ir sveiki, maudydavosi upėse ir ežeruose, voliodavosi po rasotas pievas, o dėl žvalumo taškydavosi ir laistydavosi.

Birželio 24 dieną nuo 13 valandos Jonines švęsti kviečia ir Kaišiadorių rajone prie Rumšiškių įsikūręs Lietuvos liaudies buities muziejus. Šventė vyks Dzūkijos etnografiniame sektoriuje, dzūkų kaime-bendrėje. Muziejuje Joninės su pertraukomis organizuojamos nuo 1989 metų, o scenarijuje atspindima daugelis senųjų Joninių šventimo tradicijų ir papročių.

Šventėje visus linksmins, drauge dainuoti ir šokti kvies folkloro ansambliai „Aidija“ (vadovas Donatas Stakvilevičius), „Dainoriai“ (vadovai Asta Jurevičienė ir Paulius Kablys) ir tautiška kapelija „Sutaras“ (vadovas Antanas Fokas).

Lankytojai galės išbandyti jėgas orientaciniame žaidime „Kaip paparčio žiedą rasti?“ Laimingasis, užtikęs paslėptą laimės ir aiškiaregystės simbolį, bus apdovanotas. Muziejininkai kvies pažaisti ir smagius senovinius kaimo žaidimus. Juos žaidžiant reikia greitumo, miklumo, akies bei rankos taiklumo, ritmo pajautimo.

Lankytojų lauks apeiginė vandens magija, kupoliavimas, vainikėlių pynimas ir jų plukdymas, ateities spėjimas iš žolynų, burtai prie kupolės medžio, laukų lankymas ir ugnies pagerbimas. 15 valandą 30 minučių bus uždegtas Joninių laužas ir stebulė – saulės simbolis.

Bus pasveikinti ir ąžuolo lapų vainikais papuošti į šventę atėję Jonai ir Janinos. Įdomu, jog iki praėjusio amžiaus vidurio Jonas buvo pats populiariausias vardas Lietuvoje, o pasak etnologo Juozo Kudirkos, nuo Joninių greičiausiai atsirado ir vardadienių šventimo tradicija. Po sveikinimų visų šventės dalyvių lauks gardžios vaišės: duona, medus, sūris, gira.

Beje, atvykę į Jonines, lankytojai galės patogiai pasivažinėti ne tik arklių traukiamais vežimais, bet išmėginti ir 14 vietų elektromobilį – muziejuje vyks šios naujos paslaugos bandymai.

Šventės pabaigoje, 17 valandą, Klojimo teatre vyks spektaklis „Apie vėles, žemėje klajojančias“, ypač tinkantis šiai erdvei ir pačiai Joninių šventei. Šmaikščiųjų aktorių Vitalijos Mockevičiūtės ir Neringos Varnelytės kūrybinis duetas (teatras „Labas“) nuolat stengiasi naujoviškai ir patraukliai pateikti mūsų tautos etnografinį paveldą.

2018 m. pastatytas spektaklis „Apie vėles, žemėje klajojančias“, skirtas siaubo pasakų gerbėjams. Jame susipina Jono Basanavičiaus ir Norberto Vėliaus užrašytos lietuviškos sakmės, siaubo pasakos bei lietuvių liaudies romansai.

Spektaklyje pasakojama apie vieno žmogaus šeimos lemtį nuolat susidurti su anapusiniu dvasių, vėlių ir velnių pasauliu, baimės pažinimą, pastangas apgauti mirtį.

Taigi, smagiausios ir tradiciškiausios Joninės – Lietuvos liaudies buities muziejuje! Senelių ir prosenelių sodybų apsuptyje pabūkime drauge gamtos prieglobstyje, prisiminkime ir pasimokykime, kaip tradiciškai švęsti trumpiausios nakties šventę. Beje, pateikę dokumentą, Jonai ir Janinos bus įleidžiami nemokamai!

* * *

Joninių naktį būdavo labai populiarūs vedybiniai spėjimai. Spėdavo skaičiuodami žiedus puokštėje, ramunės žiedlapius (pora ar ne), iš sapnų arba mesdami per galvą vainikus, nes jeigu ant medžio šakų – pasiseks ištekėti. Vainikus taip pat plukdydavo upėje, ežere, prūde ar net šulinyje ir iš jų judėjimo spręsdavo apie būsimą jaunikį.

Štai keletas Joninių burtų. Juodupėje skabant ramunės žiedlapius sakydavo: myli, nemyli, spjauna, bučiuoja, prie širdies glaudžia, po velnių siunčia.

Mažojoje Lietuvoje Joninių išvakarėse merginos prisirinkdavo 9 rūšių gėlių ir žolynų (rūtų, ramunėlių, jonažolių ir kt.) ir nusipindavo vainikus be siūlų. Susikaupusios juos mesdavo per galvą į beržą ar gluosnį. Jei pirmą kartą metant vainikas šakose užklius, ištekės šiemet, o kiek kartų nukris – tiek metų dar teks laukti.

Panevėžio apylinkėse Joninių naktį eidama miegoti mergina po savo pagalve pasikišdavo gėlę. Kurį vaikiną susapnuodavo – tas ir bus būsimasis vyras; Žiobiškio apylinkėse senmergės padėdavo po lova dubenėlį su vandeniu ir ant jo užmesdavo ilgą šiaudą. Jei sapne per lieptą eidamas vyriškis įkrenta į upę, tai greit ištekės.

Raseinių apylinkėse mesdavo vainikus į vandenį su žvakele. Jei žvakė užgęsta, neištekės, o jei dega – ištekės.

* * *

Seniau per Jonines atlikdavo ir tam tikrus maginius veiksmus, kuriais stengdavosi savo naudai paveikti javų derlių ir gyvulius, įgyti sau norimų savybių.

Leipalingyje Šv.Jono naktį nuogas žmogus nubėgdavo į lauką, kur yra usnių, vieną išraudavo ir įsmeigdavo į žemę viršūne. Po tokios procedūros usnys išnykdavo.

Biržuose ūkininkai semdavo nuo kelio žemes ir barstydavo jomis pievas, kad kurmiai neraustų.

Mažojoje Lietuvoje, kad kokia bloga akis nenužiūrėtų gyvulių, ant tvarto durų kreida užrašydavo 3 kryžius, o į stogą įkišdavo 3 šermukšnių šakeles.

Panevėžio apylinkėse, jei žmogus norėdavo išmokti gydyti dantis, per visą Joninių dieną ir naktį turėdavo išbūti nevalgęs, negėręs, nesėdėjęs, nemiegojęs ir, suradęs jonvabalį, sutrinti jį tarp pirštų. Tada įgaudavo gydymo galių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.