Broniaus Kutavičiaus muzika – įvairių medijų formatu

Lietuvos muzikos informacijos centras išleido gyvos kultūros legendos, kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus oratorijų „Paskutinės pagonių apeigos“ ir „Iš jotvingių akmens“ rinkinį: kolekcinius grafinių partitūrų leidinius bei vinilinę plokštelę su naujai padarytais kamerinio choro „Aidija“ įrašais. Greta jų pasirodė ir videomenininko Rimo Sakalausko sukurtas muzikinis vaizdo klipas, įkvėptas „Paskutinių pagonių apeigų“ gausmo, kosmiškumo ir apokaliptinės nuojautos.

B.Kutavičius. 
B.Kutavičius. 
B.Kutavičiaus leidiniai. 
B.Kutavičiaus leidiniai. 
Videoklipas. 
Videoklipas. 
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Feb 26, 2020, 2:20 PM

Abi oratorijos turėjo smūginį poveikį Lietuvos kultūrai, jos peržengė įvairių valstybių sienas ir išliko paveikios iki šių dienų. Prieš 40 metų sukurtos „Paskutinės pagonių apeigos“ pripažintos svarbiausiu XX a. antros pusės Lietuvos muzikos kūriniu, žyminčiu ir lietuviškojo minimalizmo pradžią. Tačiau pastarasis kyla ne iš amerikietiškojo ar europietiškojo postminimalizmo, bet veikiau iš „pagoniškojo minimalizmo“, kurio šaknys glūdi archajiškose baltų muzikos formose. Kompozitoriui labai artimas poetas Sigitas Geda tai vadino „kraujo balsu“.

Videomenininko Rimo Sakalausko teigimu, Broniaus Kutavičiaus oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ turbūt jau dešimtmetį įtraukta į asmeninį jo grojaraštį. „Oratorijos minimalizmas ir gausminė garso aplinka labai artima mano skoniui ir priimtina mano kartos estetikai, – teigia videomenininkas. – Todėl nedvejodamas į šalį atidėjau kitus projektus, kad sukurčiau šią apokaliptinę odisėją: senų, mums pažįstamų pavidalų susidūrimą su nežmogiškomis ir nežemiškomis gyvybės formomis“.

Iš tiesų archajiškos tematikos Broniaus Kutavičiaus oratorijos apie mitinę baltų istoriją, įsivaizduojamą jos muzikos priešistorę ir evoliuciją yra labai atviros interpretacijoms ir metamorfozėms. Būtent šią kryptį ir pasirinko videomenininkas Rimas Sakalauskas, norėjęs sukurti nestereotipinį klipą, kuriame suktųsi ne baltų etnografinio muziejaus artefaktai, o veikiau mokslinės fantastikos siužetas.

„Mano klipe nėra žmonių, tik žemiški kraštovaizdžiai ir nežemiškos gyvybės formos. Šie svetimi, „hi-tech“ gamtiniai ar net kosminiai organizmai plinta tarsi virusas, tik neaišku, ar sėdamas naują gyvybę ar apkrėsdamas senąsias formas mirtimi. Panašiai kaip pagonybę nustelbė krikščionybė, kurią klipe išreiškia futuristinių struktūrų kūrimui panaudoti vargonų vamzdžiai“, – komentuoja Rimas Sakalauskas.

Nežemiškos gyvybės formos, evoliucijos procesai, aukštosios technologijos – tai gali priminti Stanley Kubricko „2001 m. kosminę odisėją“, nors pats menininkas Rimas Sakalauskas teigia, kad jį labiau įkvėpė škotų elektroninės muzikos dueto „Boards of Canada“ klipų stilistika. „Tiesą sakant, apokaliptines klipo nuotaikas sustiprino ir šių dienų įvykiai – koronaviruso įtampa, kurios naujienas seku iki šiol“, – atviravo videomenininkas.

Klipe panaudoti ką tik pasirodžiusios vinilinės plokštelės garso įrašai, kuriuos kamerinis choras „Aidija“ iš naujo įrašė su tokiu įkarščiu, kad net skilo atlikime naudojami didieji baltų žemių akmenys, jau seniai tapę atlikėjų relikvija. Chorą ir jo vadovą Romualdą Gražinį su Broniaus Kutavičiaus asmenybe bei kūryba sieja ilgametis autentiškas ryšys, formavęs skiriamuosius choro bruožus ir ryžtingai vedęs atlikėjus per grafinių oratorijų partitūrų rebusus. 

Kamerinis choras „Aidija“ oratorijas „Paskutinės pagonių apeigos“ ir „Iš jotvingių akmens“ įrašė kartu su kviestiniai atlikėjais: mecosopranu Nora Petročenko, vargonininke Renata Marcinkute-Lesieur ir ragų pūtėjais Arvydu Jankumi, Ramūnu Stroliu, Algirdu Jedemskiu, Dainiumi Petručioniu. 

Įrašų sesijas, natų ir vinilinės plokštelės leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba. Lietuvos muzikos informacijos centro veiklą taip pat remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Leidinius galima įsigyti e. parduotuvėje „Musiclithuania.com“ arba Lietuvos muzikos informacijos centro biure Vilniuje, Žvėryne.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?