„Atsiliepdami į Šventojo Tėvo kvietimą, bendrai sukalbėkime Viešpaties maldą kartu su Šventuoju Tėvu ir viso pasaulio krikščionimis 13 valandą Lietuvos laiku, maldaudami Dievo pagalbos mums ir visam pasauliui šiuo nelengvu metu“, – sakė Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas.
Pagrindinę krikščionių maldą Tėve mūsų Jėzus savo mokiniams patikėjo atsiliepdamas į jų prašymą: „Viešpatie, išmokyk mus melstis“ (Lk 11, 1). Jėzus sakė: „Kai melsitės, sakykite“:
Tėve mūsų, kuris esi danguje!
Teesie šventas Tavo vardas,
teateinie Tavo karalystė,
teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.
Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.
Ir neleisk mūsų gundyti,
bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.
Bažnyčios tėvai Viešpaties maldą vadino trumpa visos Evangelijos santrauka.
Esminis bendruomeninės maldos tikslas – patirti, jog išbandymuose tikrai Dievas veikia ir neapleidžia žmogaus. Vienybė, užuot subyrėjusi, auga; tikrumo ir drąsos teikia suvokimas, kad visa yra Jo rankose. Labai svarbu, kad mes melstumės visi kartu – bendruomenėje, kuri ir yra Bažnyčia.
Maldą, kurios išmokė Viešpats, popiežius Pranciškus yra įvardijęs kaip visų maldų sintezę: „„Tėve mūsų“ – viena brangiausių dovanų, kurią Jėzus mums davė per visą savo žemiškąją misiją. Atskleidęs mums savo slėpinį – buvimą Dievo Sūnumi ir mūsų broliu – Jėzus taip pat mus išmokė su vaikų pasitikėjimu užmegzti tiesioginį pokalbį su Dievu.“
Šventojo Tėvo žodžiais, Kristaus – Dievo Sūnaus – dėka viskas, ko šia malda prašome, jau yra įvykę ir viską esame gavę: jo šventąjį vardą, jo karalystę, duoną, nuodėmių atleidimą ir išvadavimą iš blogio vergijos. Prašydami mes atsiveriame Dievo dovanoms ir galime jas priimti.
„Vadinti Dievą Tėvu anaiptol nėra savaime suprantamas dalykas. Mes būtume linkę vartoti iškilesnius titulus, kurie, rodos, labiau pagerbtų Jo transcendentiškumą. Jo vadinimas Tėvu mus įveda į artimą santykį, būdingą vaikui, kuris kreipiasi į savo tėtį žinodamas, jog yra jo mylimas ir globojamas, – sakė popiežius Pranciškus. – Tai didžiulė revoliucija, kurią krikščionybė įvykdo religinėje žmogaus psichologijoje.
Dievo slėpinys, kuris mus nuolat žavi, dėl kurio jaučiamės maži, nebekelia baimės, neprislegia mūsų, nekelia nerimo. Tai revoliucija, kurią sunku priimti mūsų žmogiška širdimi; netgi pasakojimuose apie prisikėlimą sakoma, jog moterys, pamačiusios tuščią kapą ir angelą, nubėgo, nes jas buvo pagavęs drebulys ir siaubas (Mk 16, 8). Tačiau Jėzus mums apreiškia, kad Tėvas yra geras, ir sako: „Nebijokite“.“
Sekmadienio vidudienio transliacijoje prisidėti prie bendros maldos iniciatyvos tikinčiuosius pakvietęs popiežius Pranciškus dar kartą padėkojo visiems, kurie kovoja su pandemija.
