„Prieš 61 metus atėjau į Panevėžio dramos teatro aktorių rengimo studiją. Tačiau man atrodo visai neseniai“, – su šypsena sakė aktorė.
Pašaukimas scenai
E.Matulaitė tvirtino puikiai prisimenanti ir tik geru žodžiu mininti savo mokytojus, kurie padarė neišdildomą įspūdį ne tik kaip pedagogai, bet ir sužavėjo savo aktoriniais gebėjimais. Jų gretose – teatro grandai Juozas Miltinis, Vaclovas Blėdis, Gediminas Karka, Jonas Alekna, Kazimieras Vitkus.
Atsiskleisti jos talentui, kaip pati sako, buvo lemta dar studijų metais. „Tada pradėjo aktorius įvedinėti į spektaklius. Gavau pagrindinį vaidmenį režisieriaus G.Karkos spektaklyje „Pirmasis Viki balius“, statytą latvių dramaturgo Gunaro Priedės pjesės motyvais. Šis pasirodymas ir vaidmuo man atnešė sėkmę – netrukus buvau priimta į teatrą“, – savo karjeros pradžią prisiminė Aukštaitijos teatralams puikiai pažįstama aktorė.
Sėkmingas debiutas, anot E.Matulaitės, atnešęs ir didžią bei gražią draugystę su kaimynais iš Latvijos. Aktorė atvira: tuo metu tempas buvęs sunkiai pakeliamas, tačiau darbas labai įdomus.
Metai kaip vaidmenys
„Savaitgaliais vaidindavome, kaip jie sakydavo, „sumuštinį“: šeštadienį rodydavome „Komivoježieriaus mirtį“, sekmadienio vidurdienį – „Pirmąjį Viki balių“, o vakare – „Makbetą“, – spektaklių kaleidoskopą vardijo E.Matulaitė.
Šešis dešimtmečius scenoje karaliaujančios aktorės kraityje – daugiau kaip šimtas sukurtų įsimintinų vaidmenų ir nesuskaičiuojama galybė pasirodymų teatro scenoje. „Vaidinau J.Miltinio spektakliuose Antano Vienuolio „Prieblandoje“, Moliere'o „Apgautame vyre“ – su šiais spektakliais skersai išilgai išvažinėjome visą Lietuvą.“
Aktorei nusišypsojusi laimė ne tik vaidinti šio legendomis apipinto režisieriaus spektakliuose. Viename jų, Beno Jonsono „Volponėje“, scenos partneriu tapęs ir pats maestro.
J.Miltinio dramos teatro aktorės atmintyje įsirėžusios ir lenkų režisieriaus Krzysztofo Zanussi statyto spektaklio „Hybris“ repeticijos. Pastarosios vyko ne teatre, kaip įprasta, bet Lenkijoje, režisieriaus dvare, apsuptame miškų ir uodų galybės, laisvai lakstančių net septynių šunų ir porelės kačių.
„Gyvūnai dalyvaudavo ir repeticijose. Katė vartydavosi ant fortepijono, pora šunų – nuolatinių repeticijų mėgėjų – įsitaisydavo foteliuose ir snausdavo, retkarčiais pramerkdami akis. O vos pasibaigus – ramiai sau išeidavo. Vakarais dvare įrengtoje mažytėje kino salėje žiūrėdavome K.Zanussi filmus“, – dalijosi prisiminimais E.Matulaitė.
Kupina idėjų
„Būdavo laikotarpių, kai negaudavau nė mažiausio vaidmenuko“, – atviravo aktorė ir suskubo paneigti, jog dėl to visai neliūdėjusi.
„Visuomet vadovaujuosi seniai išgirstu posakiu, jog net ir juodžiausias debesis turi sidabrinį pakraštį“, – prisipažino, jog tuomet ir imdavusi ieškoti to išsigelbėjimo nuo sąstingio.
Kurdavo gobelenus, drabužių kolekcijas, batiką, tapė, rašė literatūrines kompozicijas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kultūros ir paramos fondui.
Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenė, bendradarbiaudama su asociacija „Bitės namai“, neseniai E.Matulaitei pasiūlė sukurti edukacinį filmą Lietuvos 100-mečiui. Netrukus radosi filmas-spektaklis „Graži prigimties daina“. Jis pirmasis iš „Didžiosios moterys – nepriklausomybės šauklės“ ciklo. Jo sumanytojos – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ apdovanotos moterys Jerutė Vaičekauskienė ir Amerikos lietuvė Diana Bieliauskaitė-Vidutienė.
Aktorė sakė nedvejodama pasirinkusi herojėmis dvi rašytojas – G.Petkevičaitę-Bitę ir Juliją Žemaitę.
„Visa tai kūrėme kartu su dukra Eleonora Koriznaite, nes viena kitą suprantame iš pusės žodžio“, – sakė režisieriaus kėdėn atsisėdusi aktorė.
Tai – ne pirma tokia patirtis jos kūrybiniame kelyje. Tačiau vieną etapą moteriai norisi išskirti iš kitų. E.Matulaitė kurį laiką rašė pjeses – pasakas vaikams. Jos netruko nugulti į atskirą knygą, o paskui atsirado vaikų teatras „Naminukas“. Daugiau nei dešimtį metų ji kartu su kolegėmis leidosi į keliones po Lietuvą, vaidino autoriniuose spektakliuose.
Savo žinias ir patirtį aktorė įprasmino ne tik rampų šviesoje skęstančių teatrų scenoje, bet ir lietuviškuose kino filmuose „Naktys be nakvynės“, „Šulinys“, „Mano mažytė žmona“, „Chameleonas“, „Poetas“.
E.Matulaitė sako lig šiolei esanti kupina kūrybiško stimulo ir nenorinti sėdėti sudėjusi rankų. Šiuo metu aktorė prisipažino rašanti pjesę monospektakliui „Kokio gražumo saulė“, kuriame bus kalbama apie tai, kaip iš skaudžių prisiminimų radasi aukščiausio lygio poezija.
O ir tai, pasak jos, ne riba. „Turiu ir daugiau sumanymų, tik limituotą laiką“, – šiltai kalbėjo aktorė.
