Koncerto metu ištraukas iš Victoro Hugo romano „Paryžiaus katedra“ skaitys aktorė Karolina Masiulytė-Paliulienė. Veiks Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijos moksleivių piešinių paroda. Aukas Paryžiaus katedros atstatymui rinks Marijos Dangun Ėmimo vienuolyno seserys.
Legendinė Paryžiaus šventovė šių metų balandžio 15 d. nukentėjo nuo gaisro – tuomet viso pasaulio žmonės tarsi suakmenėję žvelgė į liepsnose skęstančią Paryžiaus Dievo Motinos katedrą.
„Apie ką tuomet mąstėme? Juk katedra – mūsų krikščioniškos kultūros ir civilizacijos ženklas“, – rašoma labdaros akcijos iniciatorių Marijos Dangum Ėmimo seserų ir Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijos kreipimesi į visuomenę.
Tačiau ar mūsų – paprastų žmonių – kukli auka bus reikšminga? Atsakydamos į klausimą, seserys cituoja Šv.Luko evangeliją, kurioje sakoma, kad našlės, įmetusios skatiką, auka buvo vertingiausia, nes ji nebuvo iš pertekliaus, bet ir sugrudusios širdies.
Ir Vilniaus katedra per visą savo istoriją ne kartą buvo praryta liepsnų, sugriauta, bet atsirasdavo žmonių, kurie ryždavosi ją atstatyti. Paryžiaus Dievo Motinos katedros kertinis akmuo buvo padėtas dar 1163 m. Statybos užtruko 200 metų. Paryžiaus katedra buvo liudininkė ir net dalyvė reikšmingiausių Prancūzijos ir pasaulio įvykių – tokių kaip Orleano mergelės Žanos d’Ark triumfas, Prancūzijos revoliucijos siautulys, Napoleono karūnavimas, džiūgavimas pasibaigus II pasauliniam karui.
Paryžiaus Dievo Motinos katedra yra vienas reikšmingiausių ir gražiausių ankstyvosios gotikos paminklų, aprašytas garsiajame V.Hugo romane „Paryžiaus katedra“.
Deja, naujausias įvykis, kurį užgniaužęs kvapą stebėjo visas pasaulis, buvo Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisras 2019 m. balandžio 15 d. Jo metu sudegė du trečdaliai stogo, visiškai sudegė smailė ir katedros laikrodis, apdegė sienos.
Šv.Kristoforo kamerinio orkestro koncerto metu bus galima paaukoti Paryžiaus katedros atstatymui. Kiekvienas norintis galės prisidėti prie šios solidarumo akcijos, taip pademonstruodamas vienybę ir buvimą kartu šiuo įvairių sukrėtimų ir išbandymų metu.
Koncerto programą sudarys populiariausi ir gražiausi prancūzų kompozitorių George’o Bizet, Gabrielio Fauré, Jules’io Massenet, Claude’o Debussy, Reynaldo Hahno ir kitų autorių kūriniai bei du išskirtiniai su prancūzų muzika susiję lietuviški opusai. Tai ištrauka iš Broniaus Kutavičiaus muzikos nebyliam filmui „Žanos d’Ark aistra“ ir Arvydo Malcio „Bolero“, įkvėptas to paties pavadinimo Maurice’o Ravelio kūrinio.
