Pirmojoje savaitės pusėje žibalu pilstytasi dėl anksčiau į viešumą nutekintos Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos fragmentų.
Itin aktyviai žiniasklaidoje reiškėsi prezidentė D.Grybauskaitė. Matyt, jai buvo maža greičiausiai jos nurodymu nutekintos pažymos efekto, mėginant neutralizuoti paviešintą susirašinėjimo su buvusiu liberalų lyderiu E.Masiuliu skandalą.
Aukščiausia nata buvo skirta valstiečių vedliui R.Karbauskiui. Anot prezidentės, tokie stambūs verslininkai kaip jis turėtų trauktis iš Seimo.
Draudimas žmonėms iš verslo eiti į politiką būtų nemaža naujiena ne tik Lietuvoje, bet ir, pavyzdžiui, JAV, ar ne?
Atsakydamas į D.Grybauskaitės išpuolius R.Karbauskis dar garsiau pakartojo, jog taip ji siekia pridengti ir save, ir konservatorius, ant kurių yra kritęs santykių su tuo pačiu „MG Baltic“ šešėlis.
Siekdami maksimaliai pasinaudoti šiomis visuotinėmis purvo voniomis taip, kad jose išsimurdytų kiti, o jie vieninteliai atrodytų švarūs, valstiečiai šakojosi kaip niekada.
Antai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V.Bakas driokstelėjo, jog žiniasklaidai, kuri „šaudo į valstybę“, reikia panaikinti licenciją.
Tuo jis, regis, išdavė kai kuriuos tikruosius valstiečių tikslus, kurių jie siekia savo sugalvotu „parlamentiniu tyrimu“.
Premjeras S.Skvernelis, reaguodamas į prezidentės pareiškimus apie stambaus verslo pavadžiu esą laikomus dabartinius valdančiuosius, bedė pirštu į konservatorius ir priminė, kad jų lyderio G.Landsbergio žmona A.Landsbergienė valdo mokyklų ir darželių tinklą.
Lyg dangaus dovana valstiečiams buvo paskelbta žinia, jog kito konservatoriaus – A.Kubiliaus sūnus yra atsinaujinančiosios energetikos bendrovės, dirbančios Baltarusijoje, stebėtojų tarybos narys, o tėvas nedeklaravo šio V.Kubiliaus užsiėmimo.
R.Karbauskis iškart pareiškė, jog būtent tai ir lemia A.Kubiliaus aktyvumą siekiant apkaltos „socdemdarbiečiui“ A.Skardžiui, kuris yra kaltinamas tokiais pat interesais Baltarusijoje. Apkaltą A.Kubiliui!
Tuo metu konservatoriai toliau atakavo Naisių tvirtovę žemės reikalų fronte – siekė, kad Seime būtų pagaliau pradėtas R.Karbauskio Agrokoncerno ir kitų stambių žemvaldžių reikalų tyrimas.
Valstiečiams sėkmingai apgynus vado verslą, pasipylė protestai: iš valdančiųjų frakcijos laivo išlipo maištininkas P.Urbšys, o konservatoriai paliko kitą valstiečių projektą – LRT veiklos tyrimo komisiją. Be to, opozicija sukūrė savąją žemės reikalų tyrimo grupę.
Bet visi šie ratilai atrodė niekis, kai viešumoje staiga švystelėjo ta VSD pažymos, pateiktos NSGK, dalis, kuri iki tol buvo užtušuota. Tas tušas buvo aiškinamas tuo, jog po juo paslėpta informacija, kuri susijusi su dabartimi, todėl yra pernelyg jautri ir gali pakenkti šiandienos tyrimams.
Taigi tas tušas buvo nutrintas, o slėptos vietos nuogos pasirodė viešumoje.
VSD, kaip ir pirmą kartą, aiškino, kad su jokiais nutekinimais neturi nieko bendra. Saugumiečiai nepaaiškino, kodėl kažką išslaptina, tik tikino, jog informacija kaupiama laikantis įstatymų, o jie žvalgybininkams leidžia su ja elgtis iš esmės kaip nori.
Kiek VSD teisus, turėtų parodyti teismas, žinoma, jei juo irgi dar galima visiškai pasitikėti. Bet kokiu atveju tiek „MG Baltic“, tiek liberalai dėl teiginių jų atžvilgiu jau kreipėsi į teismą.
Išslaptintų ir nutekintų naujų VSD pažymos nuotrupų turinys vėl smogė Liberalų sąjūdžiui. VSD teigimu, vienas „MG Baltic“ favoritų partijoje, pasirodo, buvo nenuilstantis kovotojas su korupcija, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V.Gailius. Esą koncernas, pasitelkęs ir T.Dapkų su P.Auštrevičiumi, siekė, jog būtent V.Gailius, o ne E.Gentvilas, taptų partijos vadovu.
Išties toji kova dėl Liberalų sąjūdžio vairo buvo itin aštri – ją E.Gentvilas vos minimalia persvara laimėjo prieš V.Gailių, kurį rėmė P.Auštrevičius.
Pastarieji du atsižegnojo nuo VSD kaltinimų, o tiek E.Gentvilas, tiek jo šalininkas R.Šimašius ėmė lieti emocijas ir svaidytis pareiškimais, jog jiems „daug kas“ aišku.
Jau kone atrodė, kad dar vienas liberaliosios partijos skilimas, galutinai ją pribaigsiantis, – neišvengiamas. Tačiau į specialų posėdį susirinkusi Liberalų sąjūdžio grietinėlė vis dėlto sugebėjo suvaldyti emocijas (bent viešai) ir paskelbti paliaubas.
Sunku pasakyti, ar ši taika – ilgesniam laikui, ar laikina. Kad ir kaip būtų, nedingo tikimybė, jog nelabai seniai kaip mūras atrodžiusi partija gali subyrėti, o visų dabartinių vedlių politinė karjera pavirs šukėmis.
Burbuliavimas pastarosiomis dienomis suaktyvėjo ir kairėje – kadaise galingų socialdemokratų griuvėsiuose.
VSD pažymoje užfiksuotas „MG Baltic“ vadovų senas žinutes dabartiniam „socdemdarbiečių“ lyderiui G.Kirkilui ir teiginius apie galimą koncerno spaudimą socialdemokratams dabartinis jų vedlys G.Paluckas įvertino kaip įrodymą, jog partijos skilimas buvo reikalingas ir geras procesas, nes atskalūnai esą buvo susitepę.
Žodžiu, visų spalvų politikai stengiasi savaip pasinaudoti politinės korupcijos skandalu ir pažymų šešėliais, bandydami sumurdyti savo priešininkus.
Jie mano, jog taip laimi, bet nepastebi svarbiausio – šioje purvinoje baloje jau išsipurvinę ar išpurvinti visi.
Kitaip sakant, valstybė. O kai tiek purvo, dievai žino, kada ji apsivalys.
