Laisvės alėjos rekonstrukciją vykdančios bendrovės „Kauno tiltai“ gatvių tiesimo aikštelės vadovė Jolanta Varkalienė patvirtino, kad atliekant darbus atkarpoje tarp A.Mickevičiaus ir S.Daukanto gatvės bei atkarpoje tarp I.Kanto gatvės ir Kauno miesto savivaldybės aptikta apie 2000 kvadratinių metrų akmeninio grindinio.
Tikėtina, kad jis galėjo būti paklotas tuometės Kauno gubernijos laiku, 1847–1918 metais, kai Laisvės alėja tapo dominuojančia gatve visoje Naujamiesčio kompozicijoje.
„Rastas grindinys rekonstrukcijos darbų eigos nekeičia – jis vežamas į Kauno miesto savivaldybės nurodytą vietą ir ateityje bus panaudotas kitų gatvių rekonstrukcijai“, – kalbėjo „Kauno tiltų“ atstovė J.Varkalienė.
Kauno savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Arnoldas Bukelis pranešė, kad atkastas lauko akmenų grindinys inventorizuojamas, ardomas ir dalis jo išvežta rekonstruoti Vilties gatvę. Likusi dalis radinio gabenama saugoti į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą.
Tvarkant miesto gatves akmeninio grindinio fragmentai Kaune aptinkami ne pirmą kartą. Prieš 7–8 metus rekonstruojant A.Juozapavičiaus prospektą bei Parodos gatvę buvo rasta daugiau kaip 18 tūkst. kvadratinių metrų vertingo istorinio grindinio.
Spręsdami, kur jį panaudoti, miesto vadovai tąkart nutarė įsiklausyti į miestiečių nuomonę. Paskelbus apklausą internetu daugiausia palaikymo sulaukė pasiūlymas istorinius akmenis panaudoti atnaujinant Rotušės aikštės Kauno senamiestyje grindinį.
Kiek mažiau kauniečių siūlė šiais akmenimis išgrįsti Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventorių. Būtent šį sprendimą ir pasirinko Kauno valdžia. Projektą pavyko sėkmingai įvykdyti ir tikintiesiems šventoriuje nebereikia klampoti po purvą.
Kauno Šančių rajone pradėję A.Juozapavičiaus prospekto rekonstrukciją kelininkai atrado XIX amžiaus grindinį. Kiek vėliau pradėjus ardyti Žaliakalnį su miesto centru jungiančios Parodos gatvės asfalto dangą po ja buvo rastas XX amžiaus pradžią menantis akmeninis grindinys.
Tiek Šančiuose, tiek Parodos gatvėje aptikti tašyti grindinio akmenys, kurių paviršiaus matmenys siekė maždaug 15 ir 25 centimetrus. Akmenys veikiausiai buvo tašyti rankomis, todėl jie nėra identiški, bet unikalūs.
Šiais laikais tokių dirbinių niekas negamina, nes gamybos sąnaudos būtų milžiniškos. Specialistų teigimu, jie turi didžiulę istorinę vertę.
Radinys buvo išvežtas saugoti į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą, tačiau dalį jo tąkart pasisavino vagys – jie akmenis vežė tiesiog karučiais.
