Tiesiai pasakė, kokia didžiausia mokyklos bėda, – tikrai ne prasti mokymosi rezultatai

Jei jums lieptų sukurti dešimties minučių pristatymą, kuriame turėtume papasakoti, kuo jūs geras, stiprus, pranašus, sugebėtumėte? Jūs kaip žmogus, o ne kaip savo profesijos atstovas. Ar paklibusi savivertė po pirmųjų sekundžių iškeltų rankas aukštyn? Toks iššūkis neretai tampa neįveikiamas Lietuvos mokytojams.

Anot I.Liubertienės, niekas kitas nepadarys mokytojo profesijos prestižinės, tik jis pats. <br> Organizatorių nuotr. 
Anot I.Liubertienės, niekas kitas nepadarys mokytojo profesijos prestižinės, tik jis pats. <br> Organizatorių nuotr. 
Vilniuje vyko konferencija „Socialinis ir emocinis ugdymas Lietuvoje: mokytojai, vaikai,  tėvai“.<br> Organizatorių nuotr. 
Vilniuje vyko konferencija „Socialinis ir emocinis ugdymas Lietuvoje: mokytojai, vaikai, tėvai“.<br> Organizatorių nuotr. 
Vilniuje vyko konferencija „Socialinis ir emocinis ugdymas Lietuvoje: mokytojai, vaikai,  tėvai“.<br> Organizatorių nuotr. 
Vilniuje vyko konferencija „Socialinis ir emocinis ugdymas Lietuvoje: mokytojai, vaikai, tėvai“.<br> Organizatorių nuotr. 
Vilniuje vyko konferencija „Socialinis ir emocinis ugdymas Lietuvoje: mokytojai, vaikai,  tėvai“.<br> Organizatorių nuotr. 
Vilniuje vyko konferencija „Socialinis ir emocinis ugdymas Lietuvoje: mokytojai, vaikai, tėvai“.<br> Organizatorių nuotr. 
Vilniuje vyko konferencija „Socialinis ir emocinis ugdymas Lietuvoje: mokytojai, vaikai,  tėvai“.<br> Organizatorių nuotr. 
Vilniuje vyko konferencija „Socialinis ir emocinis ugdymas Lietuvoje: mokytojai, vaikai, tėvai“.<br> Organizatorių nuotr. 
Vilniuje vyko konferencija „Socialinis ir emocinis ugdymas Lietuvoje: mokytojai, vaikai,  tėvai“.<br> Organizatorių nuotr. 
Vilniuje vyko konferencija „Socialinis ir emocinis ugdymas Lietuvoje: mokytojai, vaikai, tėvai“.<br> Organizatorių nuotr. 
Vilniuje vyko konferencija „Socialinis ir emocinis ugdymas Lietuvoje: mokytojai, vaikai,  tėvai“.<br> Organizatorių nuotr. 
Vilniuje vyko konferencija „Socialinis ir emocinis ugdymas Lietuvoje: mokytojai, vaikai, tėvai“.<br> Organizatorių nuotr. 
Vilniuje vyko konferencija „Socialinis ir emocinis ugdymas Lietuvoje: mokytojai, vaikai,  tėvai“.<br> Organizatorių nuotr. 
Vilniuje vyko konferencija „Socialinis ir emocinis ugdymas Lietuvoje: mokytojai, vaikai, tėvai“.<br> Organizatorių nuotr. 
Vilniuje vyko konferencija „Socialinis ir emocinis ugdymas Lietuvoje: mokytojai, vaikai,  tėvai“.<br> Organizatorių nuotr. 
Vilniuje vyko konferencija „Socialinis ir emocinis ugdymas Lietuvoje: mokytojai, vaikai, tėvai“.<br> Organizatorių nuotr. 
Vilniuje vyko konferencija „Socialinis ir emocinis ugdymas Lietuvoje: mokytojai, vaikai,  tėvai“.<br> Organizatorių nuotr. 
Vilniuje vyko konferencija „Socialinis ir emocinis ugdymas Lietuvoje: mokytojai, vaikai, tėvai“.<br> Organizatorių nuotr. 
Vilniuje vyko konferencija „Socialinis ir emocinis ugdymas Lietuvoje: mokytojai, vaikai,  tėvai“.<br> Organizatorių nuotr. 
Vilniuje vyko konferencija „Socialinis ir emocinis ugdymas Lietuvoje: mokytojai, vaikai, tėvai“.<br> Organizatorių nuotr. 
Vilniuje vyko konferencija „Socialinis ir emocinis ugdymas Lietuvoje: mokytojai, vaikai,  tėvai“.<br> Organizatorių nuotr. 
Vilniuje vyko konferencija „Socialinis ir emocinis ugdymas Lietuvoje: mokytojai, vaikai, tėvai“.<br> Organizatorių nuotr. 
Vilniuje vyko konferencija „Socialinis ir emocinis ugdymas Lietuvoje: mokytojai, vaikai,  tėvai“.<br> Organizatorių nuotr. 
Vilniuje vyko konferencija „Socialinis ir emocinis ugdymas Lietuvoje: mokytojai, vaikai, tėvai“.<br> Organizatorių nuotr. 
Vilniuje vyko konferencija „Socialinis ir emocinis ugdymas Lietuvoje: mokytojai, vaikai,  tėvai“.<br> Organizatorių nuotr. 
Vilniuje vyko konferencija „Socialinis ir emocinis ugdymas Lietuvoje: mokytojai, vaikai, tėvai“.<br> Organizatorių nuotr. 
Daugiau nuotraukų (14)

Lrytas.lt

Aug 16, 2018, 12:34 PM

Lietuvių emocinis intelektas labai žemas. Ir, jei jo nelavinsime, prireiks bemaž penkių kartų, kad mūsų savivertė ir gebėjimas valdyti emocijas, perprasti savo jausmus pasikeistų.

Tokios bėdos smukdo ir šiuolaikinę mokyklą, įsitikinusi Pozityvaus ugdymo instituto bei Lietuvos Socialinio emocinio ugdymo asociacijos prezidentė Irma Liubertienė.

– Kokių didžiausių bėdų įžvelgiate mokykloje?

– Šiais metais surengėme emocinio intelekto olimpiadą „Dramblys“, kurios metu kartu su socialinių mokslų daktare Audrone Allan atlikome tyrimą.

Jis parodė, kad pradinukai labiausiai stokoja gebėjimo valdyti emocijas, impulsyvų elgesį, jiems labai stinga gebėjimo prisiimti atsakomybę už savo žodžių ir veiksmų poveikį kitiems žmonėms. Geriausiai išlavintas gebėjimas prašyti pagalbos, ją priimti ir teikti kitiems.

Įdomiausia, kad prieš olimpiadą atlikome mokytojų apklausą, kuri atskleidė, kad patys mokytojai mano daugiausia laiko ir pastangų skiriantys gebėjimo valdyti savo emocijas ugdymui. Tačiau, atsižvelgiant į vaikų tyrimo rezultatus, išeina, kad tai, kaip mokytojai moko vaikus valdyti emocijas, neveikia.

Pirmiausia mes turime ugdyti vaikų sąmoningumą. Tai ir yra emocinis ugdymas, tai reikia pradėti daryti nuo pačių mažiausių – darželinukų. Pagal specialias programas, žaisdami vaikai gali to mokytis.

– Tai tik mokytojų ir auklėtojų pareiga?

– Pirmoji mokykla yra tėvai, jie savo vaikams nuo gimimo teikia pirmąsias pamokas. Tačiau jei vaikas, atėjęs į darželį ar mokyklą, nebuvo emociškai ugdomas namie, jei tėvai nėra emociškai raštingi, tuo nesidomi, o dažnai taip ir būna, vaikui tokiu atveju mokykla dažnai yra vienintelė išeitis.

Ir mokytojai gali daug ką nuveikti.

– Tačiau sakėte, kad pedagogams patiems stinga tokių gebėjimų.

– Įsivaizduokime, kad tokių gebėjimų stokojantis mokytojas dirba, tarkim, su pradinukais. Jis kiekvieną dieną, kiekvieną minutę skleidžia klaidingą žinutę. O vaikas juk mokosi kopijuodamas kitų elgesį. Ir jei jis reikalingų pamokų negauna nei namuose, nei mokykloje, iš kur jam įgyti šių žinių?

Tarkim, mokytojas šaukia klasės gale sėdinčiam vaikui: „Jonuk, nešauk“. Tada Jonukas supranta galėsiąs šaukti, kai užaugs, kai prieš jį stovės silpnesni.

Klaidinga manyti, kad emocijos tiesiog mus užpuola ir nieko čia nepadarysi. Emocijos yra informacija, kurią, naudodami savo intelektinius gebėjimus, galime išmokti atpažinti, interpretuoti, reguliuoti. Jau yra daugybė švietimo tyrimų apie tai, kaip emocinis raštingumas ne vien stiprina vaikų savivertę ir empatiją, bet ir kelia tradicinį intelektą, gerina akademinius pasiekimus.

Kartais žmonės klausia, ar dar ne per vėlu to mokytis? Tarkim, jei jau ir pats esi mama ar tėtis? Reguliuoti savo emocijas galima išmokti. Ir tai daryti niekada ne per vėlu. Tačiau kuo mažesnis vaikas pradės, tuo lengviau ir natūraliau jam seksis tai pritaikyti.

Būna, kad konferencijose pranešimą skaito antrokas, jis rodo, kaip galima įveikti pyktį kvėpuojant, jo klausantys mokyklų vadovai nusiramina. Tam vaikui tai natūralu, nes jis to mokosi jau nuo dvejų metų. O suaugę pedagogai sėdi išsižioję nuo jo ramybės.

– Kodėl mes, lietuviai, esame emociškai neraštingi?

– Jei neturėtume priešistorės ir jos daromos mums įtakos, gimdami netgi tarp gyvūnų, greičiausiai būtume emociškai raštingesni, empatiškesni.

Mūsų palikimas yra skausmingas. Kalbu apie sovietmetį. Apie visišką negalėjimą būti savimi. Iki šiol atėję į darbą stengiamės apie jausmus negalvoti, nes jausti yra gėdinga. Neverk. Nes berniukai neverkia.

Neliūdėk! Dažnai tėvai vaikams sako, kad jie neliūdėtų, kad viskas bus gerai. Iš nežinojimo, nes ir patys taip buvo auginami. O tai yra bene blogiausia, ką galima tokiu atveju padaryti. Svarbu leisti jausmui būti, suteikti jam erdvės.

Tai, kad leidi jausti, suteiki erdvę visokiems jausmams, ir sukuria saugią emocinę aplinką. Juk užspausta emocija yra stipresnė, nei ta, kuri išgyventa. Žinoma, kuo konstruktyviau gebame išgyventi visas emocijas, tuo optimistiškesni, sveikesni esame.

– Dalis mokykloje dirbančių pedagogų gimė jau nepriklausomoje Lietuvoje. Ar jie kitokie?

– Taip, jie gimė kitokiu metu. Ir daug tarp jų motyvuotų, degančių noru mokytojų. Jie gal nežino kaip, neturi įrankių, bet jie turi ryžto, noro eiti pirmyn.

– „Dramblio“ olimpiada – tai ne matematikos uždavinių sprendimo varžytuvės.

– Taip, ji visai kitokia. Mums jau pasisekė pasiekti, kad Švietimo įstatyme atsirastų nuostata, kad privalu kiekvienam vaikui suteikti galimybę ugdyti socialines kompetencijas. Tam skiriama bent viena savaitinė pamoka. Svarbiausia, kad tam jau įžiebta žalia šviesa.

Mums, kaip asociacijai, svarbu stebėti pažangą. Tai ir padeda daryti olimpiada. Mūsų olimpiada, kurią rengiant susivienijo vaikų psichologai, psichiatrai, skatina ne konkurenciją, o draugiškumą. Jos užduotys skatina empatiją, toleranciją. Ją laimi jautriausi.

Mokytojas, įsitraukiantis į olimpiadą, gali pasirinkti užduotis, turi penkias dienas. Tai skatina ir jo paties kūrybiškumą. Smagu, kai tokius mokytojus palaiko ir mokyklos administracija.

Šiais metais simboliškai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga olimpiadoje dalyvo 100 mokyklų iš didžiųjų miestų ir įvairių Lietuvos regionų. Iš viso olimpiadoje beveik 300 pradinių klasių, daugiau kaip 5,5 tūkstančio pradinių klasių moksleivių, beveik 300 pradinių klasių mokytojų ir tikimasi į užduočių atlikimą įtraukti kuo daugiau moksleivių tėvų.

Pagrindinis draugiškosios olimpiados rėmėjas „Tele2“ skirtas didysis prizas – Dramblys.lt iniciatyvos pusės metų emocinio intelekto programos mokymai – atiteko Joniškio rajono savivaldybės mokytojams. Emocinio intelekto programos mokymuose galės dalyvauti apie 30 mokytojų.

Juk visa ko pradžia – nuo mokytojo. Tiesa, gaila, bet mokytojai dažnai būna užgesę.

– Bet turbūt tas užgesimas ne šiaip sau?

– Toks nusivylimas turi priežasčių. Labai myliu mokytojus, nuoširdžiai didžiuojuosi šia profesija. Per mūsų reginį pranešimą skaičiusi Rasa Dičpetrienė pasakojo, kad vesdama mokymus mokytojams stebėjo vieną pedagogę, kuriai per 60 metų. Ji sėdėjo uždara, o pasibaigus mokymams ilgai verkė. Ji pasakė, kad per tuos dešimtmečius, kiek dirba, niekas nepaklausė, kaip ji jaučiasi.

– Verda daug diskusijų, kad mokytojas turi būti prestižinė profesija. Jūs turite receptą, kaip tai sutvirtinti?

– Gerai, kad apie tai kalbama. Tačiau niekas kitas nepakels mokytojo prestižo, tik jis pats. Gal net pats žodis „prestižas“ čia netinka. Savigarba, savivertė, didžiavimasis, meilė savo pasirinktam keliui, klausimas “ką man tai reiškia, ką aš duodu, kokia mano mokytojavimo prasmė?“

Tyrėme per 5000 Lietuvos mokytojų, žemiausias rezultatas – savęs vertinimo. Savęs kaip žmogaus. Jų savivertė labai žema, perpus žemesnė nei Suomijos mokytojų.

Savivertė – mūsų stuburas. Mokytojai dažnai pasitiki tuo, kokie jie geri matematikai, fizikai, didžiuojasi tuo, kad jie yra metodininkai, ekspertai, tačiau nevertina savęs kaip žmogaus.

Todėl kalbėdami apie prestižą, turime klausti, kaip jie jaučiasi būdami mokytojais.

Kai mokytojų paprašėme, kad pasiruoštų dešimties minučių kalbą, už ką jie save myli, dėl ko save gali pagirti, susidūrėme su problema. Tai buvo neįveikiama užduotis, ne vienas neatliko tos užduoties, ne vienas kalbėdamas pradėjo save peikti.

Iškalbingas ir kitos mūsų užduoties rezultatas. Paprašėme pradinukų ant lapo apibrėžti savo ranką ir ant kiekvieno piršto užrašyti savo gerąsias savybes. Tie vakai, kurie tyčiojasi iš kitų, rašė „nevykėlis“, „blogas“, „niekam tikęs“. Pamenu, viena mokytoja sakė, kad tai pakeitė jos nuostatą į „blogiukus“.

Paradoksas, bet jei aš negaliu nieko gero pasakyti apie save, vadinasi, negaliu nieko gera pasakyti ir apie kitą.

Privalu mokėti konstruktyviai pagirti save.

Mūsų, lietuvių, emocinis raštingumas yra labai žemas. Ir jei mes į tai neinvestuosime, reikės penkių kartų, kad padėtis pasikeistų. Tik tuomet pasiektume Suomijos, Švedijos lygį. Galbūt todėl ir neturėtumėm per daug žvalgytis į kitas šalis, lygintis ir būtinai stengiantis pritaikyti tai, kas ten veikia.

Pradžia yra pripažinti savo autentiškumą ir pasakyti, kad norime keistis. Kaip keisimės, kokie įrankiai mums tinkami, ar mes juos atrasime, ir lems, kiek greitas bus procesas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.