Komitetas ilgai lauktas išvadas žada patvirtinti trečiadienį vakare.
Balsavimo išvakarėse imta abejoti parlamentiniam tyrimui vadovavusio valstiečio Vytauto Bako pažadais, kad išvadose bus matyti ne tik koncerno „MG Baltic“, bet ir kitų verslo grupių neteisėta įtaka politikams.
Anksčiau V.Bakas žiniasklaidai tvirtino, kad komitetas domėjosi penkių šešių pagrindinių grupių ryšiais su politikais ir laidė užuominas, esą gali nelikti nė vienos su korupcijos tyrimu nesusijusios politinės partijos.
Bet išvadų projekte, dėl kurio formuluočių vis dar vyksta diskusijos už uždarų komiteto durų, dominuoja būtent koncernas „MG Baltic“, taip pat jo esą sukurtas ir kontroliuojamas Liberalų sąjūdis, kurios buvęs lyderis Eligijus Masiulis yra vienas pagrindinių įtariamųjų politinės korupcijos byloje.
Didžiąją lrytas.lt gauto projekto dalį, kuris dar gali šiek tiek keistis, sudaro anksčiau paviešinta buvusi slapta Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma apie „MG Baltic“.
Išvadų projekte teigiama, kad jos buvo parengtos remiantis ne tik VSD, bet ir kitų valstybės institucijų komitetui pateikta medžiaga, taip pat liudininkų parodymais.
Nurodoma, kad komitetas apklausė susisiekimo ministrą Roką Masiulį, Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir valstybės turto valdymo vyresnįjį patarėją Darių Kuliešių, VSD direktorių Darių Jauniškį, jo pavaduotoją Kęstutį Budrį, VSD pareigūnus Tomą Paulavičių, Agnę Raginytę, Ramunę Švagžlienę, buvusį ir esamą STT vadovus Saulių Urbanavičių ir Žydrūną Bartkų, buvusį liberalų lyderį E.Masiulį, buvusį susisiekimo ministrą Rimantą Sinkevičių,
Komitetui liudijo buvęs įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas Stasys Dailydka, dabartinis šios bendrovės vadovas Mantas Bartuška, jo pavaduotojas Gerimantas Bakanas, šios bendrovės Informacinių technologijų centro direktorė Eglė Radvilė, taip pat Prevencijos departamento direktorius Rolandas Terminas, šio departamento kibernetinės saugos specialistai Šarūnas Grigaliūnas ir Donatas Vitkus, Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Darius Adomaitis, laikinasis šios ministerijos kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų departamento vadovas Jonas Skardinskas, Lietuvos kariuomenės atstovas Viktoras Kucenka.
Tarp apklaustųjų – buvęs energetikos ministras konservatorius Arvydas Sekmokas, buvęs energetikos viceministras Romas Švedas, buvę premjero patarėjai Irina Urbonavičiūtė, Tomas Garasimavičius, Justas Pankauskas.
Komitetui liudijo ir buvę premjerai Gediminas Kirkilas bei Andrius Kubilius, raštu paaiškinimus teikė komitetui priklausantis Algirdas Butkevičius. Pats į Seimą atvykti pasisiūlė VSD pažymoje minimas žurnalistas Tomas Dapkus.
Ieškojo atsakymų į 3 klausimus
Spalio viduryje parlamentas pavedė NSGK atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams.
Be įtakos strateginėms įmonėms, Seimo komitetas aiškinosi, ar palaikomais ryšiais su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ar politiniams procesams.
Komitetas taip pat tyrė, ar buvo politinių partijų, atskirų politikų veiklos finansavimo atvejų, galinčių kelti grėsmę valstybės interesams, kai siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms ar politiniams procesams.
Atsakydamas į klausimą apie neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ir neteisėtą įtaką politikams ar politiniams procesams, komitetas nutarė gautus duomenis dalyti į dvi dalis: neskaidrią Rusijos korporacijos „Rosatom“ ir jos interesams tarpininkaujančių asmenų veiklą darant poveikį Vyriausybei, taip pat koncerno „MG Baltic“ neteisėtą poveikį valstybės institucijoms, politikams ir politiniams procesams.
Rusijos energetikos milžinės veikla veikla išvadose iš esmės grindžiama ankstesnio Seimo tyrimo, po kurio buvo inicijuota apkalta buvusiam Seimo nariui Mindaugui Basčiui, metu surinkta informacija.
Taip pat teigiama, kad komitetas turi duomenų, esą 2013 metais vykę „Rosatom“ atstovų susitikimai su Lietuvos valdžios atstovais buvo susiję ne su bendrovei „Nukem“ Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projekte iškilusioms problemoms spręsti, o aptarti „Rosatom“ perspektyvoms Lietuvoje.
Ši bendrovė esą buvo suinteresuota Lietuvoje investuoti, taip pat sukurti bendrą konsorciumą su lietuviškomis įmonėmis, kuris dalyvautų bendruose projektuose branduolinės energetikos srityje, pavyzdžiui, statant Visagino AE.
Pirmasis eilėje – „MG Baltic“
Seimo komiteto išvadų projekte apie koncerno „MG Baltic“ poveikį partijoms remiamasi išslaptinta ir nutekinta VSD pažyma, tačiau kai kurias jos formuluotes politikai sušvelnino.
Teigiama, esą komitetas surinko duomenų, kad „MG Baltic“ atstovai aktyviai kišosi į politinius procesus darydami poveikį Seime ir Vilniaus miesto savivaldybėje atstovaujamoms partijoms, kurios išvadose neįvardijamos.
Išvadų projekte pakartojama, kad 2005–2006 metais koncerno vadovai siekė padidinti savo įtaką Vilniaus savivaldybėje, kad galėtų išplėsti koncerno įmonių veiklą statybų ir nekilnojamojo turto sektoriuose – esą tuo metu didžiausius užsakymus gaudavo su Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) susijusi „Rubicon“ įmonių grupė.
Kaip teigiama komiteto išvadų projekte, siekdami eliminuoti konkurentus, „MG Baltic“ vadovai ėmėsi įgyvendinti politinį scenarijų, pagal kurį buvo siekiama suskaldyti LiCS ir įkurti koncerno kontroliuojamą partiją.
Išvadų projekte atsispindi paviešinta VSD informacija apie tai, kad Liberalų sąjūdis su koncerno vadovais derino kandidatus į Seimą ir Vyriausybę, o verslininkai esą ieškojo būdų, kaip išlaikyti įtaką šiai partijai net ir po 2016 metais ją užklupusios krizės.
Išvadų projekte taip pat įvardijama, esą koncernas aktyviai dalyvavo procesuose, susijusiuose su Arūno Valinsko vadovautos Tautos prisikėlimo partijos frakcijos Seime skilimu.
Su koncernu esą buvo derinami tuometinio Seimo pirmininko A.Valinsko atstatydinimo ir naujo kandidato į Seimo pirmininko pareigas parinkimo klausimai. „Tuo tikslu buvo proteguojami vieni ir kompromituojami kiti asmenys. Taip pat su jais buvo derinami veiksmai, kuriais siekta pritraukti skilusios frakcijos narius į Liberalų sąjūdžio frakciją“, – dėstoma išvadų projekte.
Siekė pelningų užsakymų
Komiteto teiginiai apie koncerno „MG Baltic“ galimą poveikį valstybės institucijoms ir valstybės valdomoms įmonėms taip pat grindžiami kiek anksčiau paviešinta VSD informacija.
Išvadų projekte teigiama, kad 2008 metų gruodį susisiekimo ministru paskyrus E.Masiulį, koncerno atstovai ėmė kurti schemą, kaip laimėti Susisiekimo ministerijai pavaldžių įmonių ir įstaigų organizuojamus rangos darbų konkursus, kurie užtikrintų ilgalaikę pelningą veiklą koncerno įmonei „Mitnija“.
Vis dėlto „MG Baltic“ atstovus labiausiai domino didelės vertės „Lietuvos geležinkelių“ organizuojami darbų pirkimo konkursai. Siekdami sau palankių sprendimų verslininkai per žiniasklaidą ir E.Masiulį esą darė tiesioginį spaudimą įmonės vadovybei dėl blogos jos veiklos, o po to per tarpininką Stanislavą Naimovičių (buvusį įmonės darbuotoją) organizuodavo susitikimus su įmonės vadovu Stasiu Dailydka ir su juo aptardavo įmonės rengiamų konkursų detales.
Komiteto teigimu, tokie susitikimai esą vykdavo beveik kiekvieną mėnesį, kartais ir po kelis kartus. Teigiama, kad „Mitnija“ kartu su bendrove „Kauno tiltai“, su kurios vadovu Nerijimu Eidukevičiumi „MG Baltic“ palaikė glaudų nuolatinį ryšį, ir kitomis partnerėmis 2009–2013 metais laimėjo konkursų, kurių bendra vertė viršija 1 mlrd. litų.
Išvadų projekte nurodoma, kad, Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, iki 2009 metų bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ su įmonėmis, susijusiomis su „MG Baltic“, nebuvo sudariusi nė vienos viešųjų pirkimų sutarties.
Komiteto tyrėjai tvirtina, kad po to, kai pasibaigė dideli statybų projektai, koncernas esą ėmė „daugiau domėtis“ Susisiekimo ministerijai priklausančios Lietuvos automobilių kelių direkcijos kelių statybų konkursais.
Šios institucijos vadovo pavaduotoju „galimai“ pagal „MG Baltic“ ir bendrovės „Kauno tiltai“ protekcijas buvo paskirtas Daivis Zabulionis – buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) laikinasis vadovas.
Pasak išvadų, D.Zabulioniui, kuris kontroliavo direkcijos viešuosius pirkimus, esą buvo mokamas „nuolatinis atlyginimas“, kuris svyravo nuo 5 iki 29 tūkst. eurų pagal „objekto svarbą“ – kad tuos objektus statytų būtent „MG Baltic“ įmonė „Mitnija“ ir „Kauno tiltai“.
Tinklas – platus?
Išvadų projekte taip pat tvirtinama, kad koncernas buvo apraizgęs ir Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijas ir jų kontroliuojamas sritis.
Tyrėjai skelbia, jog koncerno atstovai naudojosi įtaka šių ministerijų vadovams, ryšiais su Kauno medicinos universiteto ir Kauno technologijos universiteto rektoriais, Kauno medicinos universiteto klinikų generaliniu direktoriumi.
Visa ši kompanija esą su koncerno vadovais „derino klausimus“ dėl televizijos reportažų ir publikacijų apie sveikatos apsaugos finansavimą bei universitetų rektorių atlyginimus.
Išvadų projekte nurodoma, kad nuo 2009 iki 2016 m. „MG Baltic” valdoma „Mitnija” kartu su kitais partneriais laimėjo 33 universitetų ir sveikatos priežiūros įstaigų viešųjų pirkimų konkursus už daugiau nei 100 mln. eurų su PVM.
Pasak išvadų projekto, 2010 m. sausį tuometinis švietimo ministras, vienas iš Liberalų sąjūdžio lyderių Gintaras Steponavičius prašė R.Kurlianskio, kad nebūtų priimtas Seime nutarimas kreiptis į Konstitucinį teismą.
Mat tas nutarimas buvo nenaudingas ministrui – pagal jį, teismo Seimas būtų prašęs ištirti, ar kai kurios ministerijai reikalingos įstatymų nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
R.Kurlianskis ir T.Dapkus esą siekė paveikti Seimo narį Aleksandrą Sacharuką, kad šio vadovaujama frakcija „Viena Lietuva“ nepalaikytų kreipimosi, o už tai neva žadėjo A.Sacharukui „sutvarkyti jo paketą“.
Po to, kai nutarimas nebuvo priimtas, G.Steponavičius pranešė R.Kurlianskiui, kad padėkojo A.Sacharukui.
Koncerno vadovai taip pat esą „aktyviai veikė“ tam, kad įgytų įtaką sprendžiant valdiškais pinigais finansuojamų informacinių technologijų projektus Registrų centre, VMI, Bendrosios pagalbos centre.
Tuo metu T.Dapkus, kuris esą palaikė glaudžius ryšius su buvusiu teisingumo viceministru Raimondu Bakšiu, 2017 m. taip pat stengėsi, kad „E.sveikatos“ projekto įgyvendinimą perimtų jo proteguojami asmenys.
Be to, išvadų projekte teigiama, jog koncernas „MG Baltic“ taip pat esą darė „neskaidrią įtaką“ valstybės institucijų sprendimams dėl Ūkio ministerijos kuruojamų ir Europos lėšomis finansuojamų projektų.
Tuo metu 2006 m. koncerno galva D.Mockus esą spaudė tuometinį premjerą ir kairiųjų lyderį Gediminą Kirkilą dėl teniso komplekso statybų finansavimo. 2007–2008 m. per Liberalų sąjūdžio Seimo frakciją esą buvo siekiama koncernui palankių sprendimų dėl Alkoholio kontrolės įstatymo, reklamą reglamentuojančių įstatymų pataisų.
Lindo ir į teisėsaugą?
Politikų išvadų projekte taip pat tvirtinama, jog buvęs VMI vadovas Modestas Kaseliauskas dar 2007 m. „išreiškė norą bendradarbiauti“ su „MG Baltic“ vadovais ir buvo jų proteguojamas 2007–2014 m.
Esą M.Kaseliauską visaip aukštino koncerno žiniasklaida, kuri taip pat kritikavo visus jam nepalankius asmenis bei jo konkurentus.
Lygiai taip pat esą su koncernu draugavo ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininku 2013 m. paskirtas Edmundas Vaitiekūnas. Jis esą teikė koncerno vadovams vidinę komisijos informaciją, o šie siekė įgyti savo valdomos žiniasklaidos pranašumą prieš konkurentus.
Koncerno vadovų agentu esą buvo ir Konkurencijos tarybos narys Elonas Šatas, teigiama, kad jie naudojosi jo įtaka 2014 m. Konkurencijos tarybai sprendžiant „Alitos“ akcijų pardavimą „MG Baltic“ valdomiems „Mineraliniams vandenims“.
Tas pats vaizdas, pasak išvadų projekto, – ir teisėsaugos institucijose bei teismuose.
Seimo tyrėjai tvirtina, jog koncerno vadovai, jų tarpininku vadinamas T.Dapkus, buvę prezidento Valdo Adamkaus patarėjai Darius Kuolys bei Albinas Januška ir žurnalistas Virgis Valentinavičius 2008–2009 m. esą stengėsi daryti įtaką teisėjų skyrimo procesams.
2009–2016 m. koncernas esą taip pat šešėliniais metodais ir užkulisiniu spaudimu siekė didinti savo įtaką Generalinėje prokuratūroje, Vilniaus ir Kauno apygardų prokuratūrose bei kitose teisėsaugos institucijose.
Kai kurie buvę aukšti teisėsaugos institucijų pareigūnai gavo darbą koncerno įmonėse – minimi buvęs „Interpolo“ nacionalinio biuro Lietuvoje vadovas Aurelijus Racevičius, buvęs vienas iš Vilniaus apskrities Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų Nerijus Zulonas, buvęs Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius.
2009 m. koncernas esą stengėsi, kad iš darbo būtų išmesti jam nepatikę saugumo šefas Povilas Malakauskas ir generalinis prokuroras Algimantas Valantinas. O štai 2010 m. R.Kurlianskis esą stengėsi, kad apie vieną iš Generalinės prokuratūros vadovų Kęstutį Betingį esą nebūtų publikuojami neigiami straipsniai.
Įžvelgė ir Rusijos agresiją
Kita išvadų projekto dalis skirta Rusijos korporacijai „Rosatom“ ir jos neskaidriai veiklai, per „tarpininkaujančius asmenis“ darant poveikį Lietuvos Vyriausybei.
Suprantama, čia pirmiausia minimas buvęs įtakingas socialdemokratas ir Seimo narys Mindaugas Bastys, kuriam, įtarus veikla prieš Lietuvos valstybės interesus „Rosatom“ naudai, buvo nesėkmingai inicijuota apkalta.
Tačiau, pasak tyrėjų, „Rosatom“ ir dabar planuoja išlaikyti įtaką Ignalinos AE uždarymo procese ir tuo esą rūpinasi ne tik buvęs KGB pareigūnas Kęstutis Puidokas, bet ir tas pats „MG Baltic“.
Jį išvadų projekto autoriai pavadina „įtakingiausia verslo grupe Lietuvoje“, o jos ir „Rosatom“ interesai AE uždarymo procese esą sutampa.
Vėl pereidami prie „MG Baltic“ reikalų ir jo esą keliamos grėsmės valstybei išvadų projekto autoriai iš esmės cituoja Seimo komitetui teiktas saugumo pažymas – esą jokia kita šalies verslo grupė nesukūrė tokių ryšių politiniuose sluoksniuose, taip nekontroliavo žiniasklaidos priemonių, apskritai niekieno iš jų veikla nebuvo tokia agresyvi.
Išvadų projekte taip pat toliau dėstomi bendro pobūdžio teiginiai anksčiau išdėstytų detalesnių kaltinimų ir teiginių pagrindu apie tai, kaip visur esą prasiskverbė „MG Baltic“ čiuptuvai.
Seimo tyrėjai kartoja saugumo teiginius apie tai, jog koncerno veikla de facto reiškia valstybės ir jos institucijų užvaldymą, ir net mini atvejį, kai kita itin įtakinga verslo grupė „VP Market“, norėdama išspręsti santykių su kažkuria valstybės institucija problemas, esą kreipiasi būtent į „MG Baltic“.
Taigi, tyrėjai teigia, jog tiek „MG Baltic“, tiek „Rosatom“ veikla kėlė grėsmę „valstybės interesams“.
Schemos – be pavadinimų ir pavardžių
Komiteto politikai taip pat ėmėsi suformuluoti ir keletą išvadų apie tai, kokias neteisėtų verslo ir politikų santykių schemas bei mechanizmus esą jiems atskleidė jų atliktas tyrimas.
Čia jie ir vėl mini konkrečius tai rodančius atvejus, tačiau jau nemini jokių pavadinimų ir pavardžių.
Viena, tai esą tiesiog parama partijomis ir politikams grynaisiais pinigais, taip mokant į vadinamąsias juodąsias kasas. Antra – tai politinių partijų finansavimas per paramos gavėjo statusą turinčius subjektus – viešąsias įstaigas, faktiškai esančias partijų filialais.
Dar vienas būdas neva skaidriai ir legaliai atsiskaityti už šešėlines paslaugas, pavyzdžiui, už politiškai nulemtą pergalę viešajame pirkime, pasak komiteto išvadų projekto, yra politinėms partijoms suteiktų paslaugų apmokėjimas. Pavyzdžiui, už jų didelius renginius arba apmokant partijos ar politikų reklamą per rinkimus žiniasklaidoje.
Taip pat esą verslas neskaidriai gali remti partijas organizuodamas masinį 1 proc. GPM skyrimą partijai savo valdomose stambiose įmonėse.
Komiteto išvadų projekte taip pat teigiama, jog kiti neskaidrūs įtakos politikai būdai – verslo grupių spaudimas politikams paskirti į atsakingas pareigas asmenis, kurie pasirengę užtikrinti valstybės institucijų sprendimus, naudingus toms verslo grupėms. Pirmiausia tai – viešieji pirkimai. Išvadų projekte vis kartojama, kad komitetas savo teiginiams paremti disponuoja „faktais ir analize paremta informacija“. Matyt, turima omenyje saugumo ar kitų specialiųjų tarnybų medžiaga, kuri yra vadinamuosiuose išvadų prieduose.
Suprantama, nemažai tokiame kontekste kalbama ir apie žiniasklaidą – atrodo, kad turima omenyje ne tik ta, kurią kontroliuoja „MG Baltic“.
„Lietuvoje egzistuoja tamprūs, neskaidrūs, tarpusavio interesais grindžiami politikų, verslo ir žiniasklaidos ryšiai“, – grėsmingai teigiama projekte.
Visa tai, pasak projekto autorių, taip pat kelia grėsmę „valstybės interesams“.
Pasakojo apie Briuselio lobistus
Seimo komitetas, atsakydamas į klausimą dėl grėsmės strategiškai svarbiems ūkio sektoriams, savo išvadų projekte daugiausiai mini Ignalinos AE atvejį ir galimą poveikį jėgainės eksploatavimo nutraukimo projektui.
Šio projekto nugalėtoju buvo pripažintas Vokietijos konsorciumas „Nukem“, pateikęs 165 mln. eurų pasiūlymą. Projektą buvo pradėtas, nors Lietuva nebuvo sukaupusi pakankamai lėšų laikinojo panaudoto branduolinio kuro saugyklos statyboms.
Tačiau savo įsipareigojimų nevykdė ir „Nukem“. Apie tai komitetui liudijo buvęs energetikos ministras A.Sekmokas. Jo teigimu, bendrovė nesilaikė įsipareigojimų, be to, Ignalinos AE administracija nebuvo reikli.
A.Sekmokas komitetui atskleidė, kad kylančios problemos buvo aptariamos su premjeru Andriumi Kubiliumi ir už projektus atsakingu viceministru R.Švedu. „Buvo nuspręsta keisti įmonės vadovą“, – komiteto nariams sakė buvęs ministras.
Naujuoju vadovu buvo pasirinktas Osvaldas Čiukšys, tačiau prieš jį prasidėjo LNK televizijos puolimas. „Jo vaikymasis su televizijos kameromis buvo pirmas signalas, kad yra kažkokių rizikų“, – komitetui kalbėjo A.Sekmokas.
Buvęs ministras atskleidė iš STT gavęs žodinę informaciją, kad Ignalinos AE uždarymo projektams įtaką bando daryti „MG Baltic“. „Buvo informacijos, kad koncerno viceprezidentas Romanas Raulynaitis su viena „MG Baltic“ darbuotoja važiavo į Ignaliną, lankėsi objekte ir susitiko su O.Čiukščiu. Maždaug po dviejų savaičių ta moteris buvo priimta į darbą Ignalinos AE. STT informavo, kad tai buvo susiję su bendrovės „Mitnija“ interesais“, – išvadose cituojamas A.Sekmokas.
Jis pripažino paprašęs R.Švedo ją atleisti ir netrukus sulaukė R.Raulynaičio priekaištų. „Praėjus kuriam laikui viename renginyje Prezidentūroje prie jo priėjo tas pats R.Raulynaitis ir D.Mockus ir ėmė klausinėti, kodėl aš juos ar jų kompaniją skriaudžiu“, – rašoma išvadų projekte.
A.Sekmokas taip pat papasakojo, kad „Nukem“ protegavo Europos Komisija. „Buvo daromas spaudimas susitarti su „Nukem“. Dėl Europos Komisijos spaudimo R.Švedas atsistatydino iš pareigų“, – komitetui teigė A.Sekmokas.
Buvęs ministras taip pat papasakojo, kad ir pats buvo spaudžiamas aukštų Briuselio pareigūnų. A.Sekmokas nurodė gavęs komisaro Guentherio Oettingerio laišką, kuriame nediplomatiškai buvo įvardyta, kad jei bus trukdoma „Nukem“, Lietuva susidurs su labai rimtais ir dideliais sunkumais.
A.Sekmokas papasakojo, kad spaudimą darė ir kitas eurokomisaras Guenteris Verheugenas. Jis ministrui pasirodė esąs tikras „Nukem“ lobistas, apie šios įmonės reikalus Lietuvos ministrą ėmęs klausinėti net per pusryčius vienos jo kelionės į užsienį metu.
Apie „Nukem“ pardavimą bendrovei „Rosatom“ buvęs energetikos ministras pripažino sužinojęs iš spaudos. A.Sekmokas teigė prašęs VSD ir STT pagalbos renkant informaciją apie procesus, susijusius su Ignalinos AE uždarymu. „Tačiau informaciją teikė tik STT, o iš VSD realios pagalbos nebuvo“, – komitetui atskleidė buvęs konservatorių Vyriausybės narys.
Strateginės įmonės – Rusijos akiratyje
Šioje tyrimo išvadų dalyje atkreiptas dėmesys ir į strateginę reikšmę turinčios bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ iki 2017 metų naudotą lokomotyvų saugos ir valdymo sistemą.
Projekte pakartoti viešumoje jau nuskambėję faktai, kad ši įranga buvo pagaminta Rusijos karinės pramonės kompleksui priklausančioje įmonėje. „Ši įranga sudaro galimybes Rusijoje esantiems subjektams palydoviniu ryšiu nustatyti lokomotyvo buvimo vietą realiu laiku, galimai nuotoliniu būdu perimti lokomotyvo valdymo kontrolę.“
Išvadų projekte minima ir dar viena valstybės įmonė „Oro navigacija“, kuri 2004 metais surengė radiolokacinės įrangos įsigijimo konkursą. Jį laimėjusi Ispanijos bendrovė „Indra sistemas“ partnere įgyvendinant šį projektą pasirinko Rusijos piliečių Suomijoje registruotą bendrovę NRPL. Ji Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose sumontavo Rusijos įmonėje „Severnyj zavod“ pagamintus „Ural“ tipo oro erdės stebėjimo radiolokatorius.
Išvadose teigiama, kad buvęs ilgametis bendrovės „Oro navigacija“ vadovas Algimantras Rasčius, kuris iš pareigų buvo atleistas pernai, palaiko artimus ryšius su vienu iš NRPL steigėjų, juos sieja bendras verslas – Lietuvoje įsteigta įmonė vykdo projektus Vietname.
Vertindamas šiuos atvejus Seimo komitetas daro išvadą, kad strateginę reikšmę turinčios Lietuvos įmonės visada buvo Rusijos geopolitinius tikslus įgyvendinančių didžiųjų valstybinių korporacijų ir specialiųjų tarnybų susidomėjimo objektas.
Taip pat teigiama, esą dėl istoriškai susiklosčiusių itin glaudžių santykių kai kurios strateginės įmonės liko artimai susijusios su Rusija.
Siūlymas buvo sutiktas kritiškai
Pasiūlymų sudaryti komisiją ištirti politikų ir verslo ryšius atsirado pernai rudenį, kai politinės korupcijos byloje įtarimai buvo pareikšti Liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai ir koncernui „MG Baltic“.
Idėja atlikti parlamentinį tyrimą priskiriama premjerui Sauliui Skverneliui, ją entuziastingai palaikė Seimo komitetui vadovaujantis jo bendražygis valstietis Vytautas Bakas.
Užtat šis sumanymas nesužavėjo nei šalies vadovės Dalios Grybauskaitės, nei politikos senbuvių. Prezidentė nuogąstavo, kad parlamentinis tyrimas gali dubliuoti vykstantį ikiteisminį tyrimą.
Opozicija dėl pradėto tyrimo irgi griežė dantimis. Liberalų sąjūdžio vadovas Eugenijus Gentvilas įtarinėjo, kad tyrimas naudingiausias valstiečiams. Jie esą siekia iš teisėsaugos gauti informaciją, kurios pareigūnai negali panaudoti ikiteisminiams tyrimams.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis tuomet įžvelgė, kad specialiųjų komisijų pagalba gali būti siekiama nukreipti dėmesį nuo valstiečių problemų, o gauta slapta informacija gali tapti įrankiu šantažuoti parlamentarus bei partijas ir taip valdyti Seimą.
Valdančiųjų užmojus tada kritikavo ir jiems priklausęs Povilas Urbšys. Parlamentaras pernai spalį Seime balsuojant dėl komisijos priminė, kad fiasko patyrė dauguma panašių tyrimų Seime: „Akivaizdu, kas pagrindinė nesėkmingų tyrimų priežastis – nesugebėjimas peržengti per savo siaurus politinius interesus.
Kiekvienas komisijos tyrimas buvo susijęs su noru suvesti politines sąskaitas.
Todėl tyrimų kryptys visada buvo braižomos pagal politinio išskaičiavimo liniuotę. Ar šįkart bus kitaip? Abejoju. Kol kas Seimo nario V.Bako inicijuojamos komisijos klausimai abstraktūs – paliekama galimybė komisijos nariams pagal politinį išskaičiavimą nuspręsti, ką ištraukti į dienos šviesą, o ką palikti patamsyje.“
Planuoja naujus draudimus
Daugiausia dėmesio komiteto tyrimas sulaukė gegužės pradžioje, kai „Lietuvos rytas“ ir naujienų portalas lrytas.lt paviešino prezidentės Dalios Grybauskaitės ir buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio laiškus.
Netrukus po to buvo nutekinta išslaptinta VSD informacija apie koncerną „MG Baltic“, kuris esą sistemingai siekė paveikti svarbius valstybės pareigūnus ir politikus dėl sau naudingų sprendimų.
Šiame dokumente taip pat teigiama, kad Liberalų sąjūdis yra koncerno „pilnai kontroliuojama partija“.
Tyrimą baigiantis NSGK išvadų projekte, be kita ko, siūlo teisės aktais įtvirtinti reikalavimą valstybės institucijoms, draudžiantį teikti kitiems asmenims su tyrimu susijusią informaciją, kol nėra paskelbtos parlamentinio tyrimo išvados.
