Žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės ir M.Puidoko pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Šiandien jus pašalino iš valstiečių frakcijos, taip pat neteksite visų pareigų Seimo komitetuose. Greičiausiai būsite pašalintas ir iš valstiečių partijos. Kaip jūs pats tai pavadintumėte?
– Aš pavadinčiau tai klaidingu keliu, kai su oponentais ir kritikais siekiama susidoroti. Tikrai nepabijokime to žodžio, kad kai yra viena teisinga nuomonė, tai negali būti demokratijos.
– Kodėl jūs pats principingai nepasitraukėte iš frakcijos? Ir iš partijos galite trauktis, tada nebūtų to, kas dabar vyksta.
– Aš visą laiką sakiau, kad esu tas žmogus, kuris laikosi savo duoto žodžio ir įsipareigojimų rinkėjams. Rinkėjai balsavo už mūsų pažadus ir rinkiminę programą „Darni Lietuva“. Ir aš su šia programa atėjau į Seimą, buvau išrinktas ir mano visa siekiamybė buvo, kad ji būtų vykdoma.
Jeigu ponas Karbauskis mano, kad programos vykdymas yra oponavimas ir šito išdavoje priima sprendimą mane šalinti iš frakcijos ir partijos, tai yra jo apsisprendimas. Bet aš niekaip nematau oponavimo tame, kad mes turime laikytis savo pažadų. Aš matau, kad tiek frakcijoje, tiek partijoje yra daugybė bendraminčių, kurie tyliai palaiko. Garsiai palaikančių frakcijoje šiandien nebuvo daug, bet jie mane tikrai palaikė ir ragino patį nesitraukti, nes galvojo, kad bendras kelias yra daug geresnis sprendimas. Kai yra iškeliamos problemos, jos pripažįstamos ir sprendžiamos.
– Bet frakcijos dauguma balsavo, kad jus pašalintų.
– Taip, aš žinau. Bet jūs supraskite, kokią įtaką pas mus frakcijoje turi ponas Karbauskis. Tiek politologai, tiek žiniasklaida, tiek pati visuomenė mato, kokia tai yra įtakinga figūra. Pasipriešinti kitiems frakcijos nariams, turėti pakankamai ryžto ir valios tikrai ne visą laiką pakanka.
– Įsivaizduojate, prie kurios frakcijos dabar jungsitės?
– Aš esu kandidatas Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose, ketinu per kelias artimiausias dienas atlikti visus reikalingus formalumus. Kandidatuojant į tokias pareigybes neturėtų būti partinės priklausomybės ir priklausymo vienai ar kitai politinei jėgai, nes valstybės vadovas privalo atstovauti visoms visuomenės grupėms.
– Kaip nepartinis planuojate dalyvauti rinkimuose?
– Be abejonės.
– Tai planuojate pats išeiti iš valstiečių partijos?
– Neplanuoju. Aš suspendavau savo narystę, nes to reikalauja mūsų įstatymai. Bet ponas Karbauskis, kiek žinau, šiandien pareiškė, kad tik valandų klausimas, kada aš būsiu pašalintas ir iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos. Nemanau, kad man yra paliktas kažkoks kitas apsisprendimas.
– Jūs su šia partija atėjote į rinkimus, o dabar, oponuodamas tam tikriems dalykams, savotiškai prieštaraujate partijai. Lyg pasinaudojate partija, nes po jos vėliava atėjote.
– Visiškai priešingai. Aš atėjau į šią politinę jėgą kaip nepartinis žmogus. Buvau išrinktas Seimo nariu tiek vienmandatėje apygardoje, tiek per sąrašą, kaip nepartinis politikos ekspertas, kaunietis. Aš buvau vietinis savo apygardoje, kadangi mano gyvenama vieta yra Vilijampolė ir Aleksotas, visas gyvenimas ten yra prabėgęs. Tikrai situacija yra visiškai priešinga. Jeigu mes atėjome su savo programa, įsipareigojimais, pavyzdžiui, nekirsti mištų saugomose teritorijose, tai mes ir privalome tą daryti, o ne daryti priešingus sprendimus, kurie sukelia visuomenės nepasitikėjimą mumis, nepasitenkinimą, protestus, mitingus. Sutikite, kad sakyti tiesą, siekti įvardinti problemas, jas taisyti, yra normali demokratinė praktika. Bet aš matau, kad ta kitokia nuomonė nenori būti girdima.
– R.Karbauskis visą laiką kalba apie tai, kad jūs buvote partijos kareivis, kuris pasirašinėdavo po visai frakcijai priimtinais sprendimais, ėjo su partija, bet prieš porą mėnesių jums kažkas nutiko. Jūs pasidarėte labai aršus kritikas, puolėte reikšti savo poziciją. Tai kas atsitiko?
– Seniai buvau tas vidinis kritikas, nes esu diplomatas. Tiek premjerui Sauliui Skverneliui per susitikimus su juo, tiek ponui Karbauskiui visą laiką atnešdavau su aiškiais analitiniais dokumentais pastebėjimus, kokios yra galimos klaidos ir problemos švietimo srityje, kultūroje, socialinėje apsaugoje. Būtent šiuo pagrindu aš tikėjausi sprendimų, kurie padės išvengti krizinių situacijų. Deja, absoliučioje daugumoje atvejų tekdavo susidurti su tuo, kad išklauso, bet niekas nesikeičia. Ir tie žmonės, kurie iš tikrųjų už mus balsavo, palaikė – mes ėjome su labai gražia vėliava, kad prioritetas valstybės politikoje bus švietimas ir kultūra, kaip pamatas, pagrindas šalies – jie jaučiasi skaudžiai nuvilti. Jeigu aš būčiau tylėjęs visą laiką, tai natūralu, kad aš būčiau gyvenęs tame mele kartu.
Sulaukus semestro ar dviejų su viršum metų ir nematant aiškių rezultatų, matant tai, kas įvyko šį rudenį, kai turėjome streikus ir mitingus skirtingose srityse... Sutikite, kultūros darbuotojai itin retai streikuoja, jeigu jiems būtų gerai, jie tikrai niekada to nedarytų. Lygiai taip pat ir kitose srityse. Mes matome patį didžiausią liberalą ministro Lino Kukuraičio asmenyje. Mes matome, kad šiandien vėl buvo suvaidintas eilinis spektaklis žmonėms, kai ponas Karbauskis nebalsavo ir nesiūlė balsuoti už jo pačio teikiamas pataisas per Seimo posėdį dėl vaiko teisių.
– Jie tiesiog rado bendrą kompromisą R.Karbauskio ir L.Kukuraičio pataisose. Labai gerai, kad ieškoma kompromiso. Jūs neieškote kompromiso.
– Kompromisas yra gerai, bet problema yra ta, kad tos pataisos, kurios buvo teikiamos iš pono Karbauskio pusės, net 19-oje sričių turėjo sudėti labai aiškius saugiklius dėl vaikų ir šeimoms. Jiems buvo pritarta, bet vėliau, kai vyko balsavimai ir buvo galima apsispręsti teisingai, nebuvo net raginimų.
– Ponas Karbauskis sako, kad jūs galbūt pavargote nuo didelio krūvio ir sumaišėte realybes.
– Vėlgi, labai keista situacija, kai ponas Karbauskis, ponia Širinskienė nutaria tapti gydytojais. Kiek žinau, mūsų valstybėje tam, kad taptum gydytoju, reikia labai ilgai mokytis, daug metų tam ruoštis, kad galėtum žmonėms diagnozes nustatyti.
Kyla labai keistas ir negeras palyginimas su Tarybų Sąjungos laikais, kai kritikai, politiniai oponentai būdavo apšaukiami, kad jie yra psichiniai ligoniai. Jie yra labai daug nukentėję, nes disidentus gydydavo per prievartą. Nenorėčiau, kad mes sugrįžtume prie tų laikų, kai kolegos Seimo nariai nustato, ar kitas Seimo narys yra pakankamai adekvatus dalyvauti užsienio politikoje, atstovauti Lietuvą delegacijose. Tai neturėtų būti jų darbas, tą turėtų daryti tie žmonės, kurie daug mokėsi ir yra gydytojai.
– Jūs reikalausite pono Karbauskio atsiprašymo dėl šių pasisakymų?
– Visų pirma, jis turi atsiprašyti tų žmonių, kurie yra nukentėję nuo sovietinių represijų. Tai yra ta pati negraži paralelė, kai tu sugrąžini Lietuvą į tuos laikus, kai už nuomonę žmogus turėdavo šitaip kentėti. Jų reikia atsiprašyti. Manęs tikrai asmeniškai atsiprašyti nereikia ir niekada neprašysiu.
– Sakėte, kad pateiksite gydytojo pažymą. Juokavote, ar iš tikrųjų ketinate tai daryti?
– Čia ir juokais, ir rimtai. Šnekant juokais, galiu pakviesti poną Karbauskį kartu pasitikrinti sveikatą pas profesionalius gydytojus ir pateikti visuomenei viešumoje šiuos duomenis. Tai būtų puiki mintis, tada žmonėms nekiltų neaiškumų. Neturiu ką slėpti, man yra labai paprasta tą padaryti. Esu jaunas, sportiškas, viskas yra tikrai gerai su manimi. Norėtųsi, kad rinkėjas žinotų, tiek su tais žmonėmis, kurie meta tokius rimtus kaltinimus ir su tais, kurie kaltina, kad su jais visais viskas tvarkoje ir jie gali valdyti šią valstybę ir priimti atsakingus sprendimus.
– Pone Puidokai, jūs tikintis žmogus?
– Taip, aš esu tikintis žmogus. Mano santuoka su žmona yra bažnyčioje. Mano sielovadininkas ir artimas bičiulis yra kunigas klebonas Valerijus Rudzinskas, kuris turi Pilnų namų bendruomenę. Jis yra mano jaunesniojo sūnaus Margirio krikšto tėtis. Tikrai mūsų šeima yra tikinti.
– Romos katalikų tikėjimas?
– Taip.
– Pamėginkime išsiaiškinti dėl jūsų sąsajų su, kaip teigiama viešoje erdvėje, religine sekta, organizacija „Sirijus“, dėl kurios nuolatos jums kyla klausimų. Ir ponas Karbauskis jūsų kandidatavimą sieja būtent su šia organizacija, kurios vienas iš steigėjų jūs esate. Teigiama, neva už jūsų ir dabar stovi kai kurie šios organizacijos nariai ir, galbūt, jie ir yra tie, kurie jus stumia į prezidento rinkimus. Gal galite paaiškinti, ar yra kokių nors žmonių, bendražygių ar kolegų iš tų asmenų, kurie priklauso šiai organizacijai?
– Norėčiau pajuokauti angliškai: are you serious? (Ar tu rimtai? – red. past.) Ar tai yra rimta nuolat, nerandant argumentų kaltinti kitą žmogų tokiais dalykais? Akivaizdu, aš tą pateikiau prieš 2,5 metų savo deklaracijoje kaip Seimo narys. Taip, esu steigėjas, bet niekada nedalyvavau šios organizacijos veikloje.
– Kodėl jūs vis dar steigėjas?
– Dėl to, kad Lietuvos įstatymai neleidžia pakeisti to fakto, kas steigia vieną ar kitą organizaciją. Esu steigęs daugybę organizacijų. „Rytojaus Lietuva“ jaunimo asociacija, esu aktyviai dalyvavęs Akademinio politologų klubo Vytauto Didžiojo universiteto valdyboje ir kitur.
– Čia yra ne šiaip organizacija, o religinė organizacija, kuri teigia, kad Rusijoje užgims nauja dieviška santvarka, diskutuoja apie psichotroninį ginklą, sąmokslą prieš žmones implantuojant mikroschemas. Taip pat kalba apie rokenrolo uždraudimą. Dvasinė lyderė – Tatjana Mikušina.
– Iš kur ta visa informacija, aš galiu pasakyti tik tiek, kad kai buvo steigiama asociacija, kaip ir bet kuri kita organizacija, tai manęs paprašė padėti ją įsteigti, aš tą padariau.
– Kodėl būtent jūsų?
– Dėl to, kad bičiuliai steigė ir manęs kaip aktyvaus žmogaus, paprašė.
– Jūs žinojote, kokią organizaciją steigiate?
– Aš žinojau, kad įstatuose bus parašyta, kad bus vaikiškų pasakų knygelių, šviečiamųjų knygų leidyba ir paskaitos. Pagrindinė veikla įstatuose buvo tame, o daugiau veikloje nedalyvavau
– Dar tuo metu sumokėtoje 250 litų.
– Man tie pinigai grąžinti. Tą patį patvirtino ir tos organizacijos nariai. Labai keista, kad kai kurios žiniasklaidos atstovai parašė visiškai priešingą dalyką. Buvo daromas žurnalistinis tyrimas, jie net nežinojo, kad žurnalistai jų klausinėjo. Buvo užduotas šitas klausimas ir jie sąžiningai į tai atsakė: Puidokas šios organizacijos veikloje niekada nedalyvavo.
– Dalyvavote, bent jau pradžioje, kai buvo paskelbtas laiškas dėl įvykių Ukrainoje. Buvo rengiamas kreipimasis į prezidentę, diskutuojant raginama abejoti, kuri konflikto pusė yra akivaizdus gėris ar blogis. Jūsų elektroninio pašto adresas buvo nurodytas.
– Visiškai išimtas iš konteksto dalykas. Niekad ši asociacija nerašė jokio laiško Ukrainai. O kodėl buvo nurodytas mano elektroninio pašto adresas, tikrai nežinau. Man sunku tuos dalykus vertinti. Šioje vietoje yra vienintelis atsakymas. Manau, kad yra ieškoma tam tikrų kabliukų. Kai tu negali žmogaus apjuodinti ir pateikti, kad jis yra korumpuotas ar kažkoks, tai pateikia melagingus faktus ar kitus dalykus. Yra siekiama tiesiog apjuodinti jį tokiu būdu, nes nei jūs, nei aš nesame orakulai. Jeigu steigimo procese sudalyvauji, tu negali žinoti, kuria linkme vienos ar kitos organizacijos nariai judės toliau.
– Tai jūs atsiribojate nuo šios organizacijos?
– Be abejonės aš atsiriboju. Aš seniai tą esu padaręs, tas yra matoma mano deklaracijoje. Jeigu būčiau kažko bijojęs – taip, aš būčiau slėpęs, nepateikęs to. Dabar daugiau nei 2,5 metų nuo 2016 m., kai tapau Seimo nariu, tas yra oficialiai deklaruota, visiems matoma ir prieinama. Aš tikrai neturiu ko slėpti. Mano pažiūros tiek religinės, tiek politinės ir visos kitos, yra labai aiškios ir apie jas byloja mano darbai. Norėčiau, kad mes kalbėtume būtent argumentais, darbais, vertybėmis, o ne tokiais kaltinimais, ieškodami, kaip vieną ar kitą žmogų apjuodinti ar sumenkinti.
– Manau, kad reikia viską išsiaiškinti, jeigu jūs norite būti kandidatu į prezidentus. Ar tiesa, ką jūsų kolegos Seime šneka, neva jūs savo padėjėjams esate pasakęs apie kažkokius regėjimus, kuriuos matėte ir dėl to pasukote į prezidento postą?
– Vėlgi, vakar dieną per vieną televizijos laidų, kur teko dalyvauti su ponia Širinskiene, pasakė ponia Širinksienė.
– Esate ką nors rašęs kolegoms?
– Be abejonės ir ji nesakė, kad aš esu rašęs. Ji sakė, kad rašė kažkoks asmuo, anonimas, kurio ji negali įvardinti. Tai yra labai juokinga. Ar jūs gebėtumėte perskaityti tūkstančius komentarų viename ar kitame „Facebook“ puslapyje? Tada žmogus turėtų vien tik skaityti ir nedirbti.
Tikrai aš neskaitau visų komentarų, neturiu galimybės į juos atsakyti žmonėms. Vieno ar kito žmogaus minčių ar mąstymo, logikos tikrai negaliu paaiškinti. Galiu pasakyti, kad tai galimai galbūt yra kažkokia provokacija, nes jie siekia mane paversti kažkokiu neadekvačiu asmeniu, kuris negeba logiškai mąstyti, priimti atsakingus sprendimus.
– Jie tai kas?
– Kalbu apie poną Karbauskį ir ponią Širinskienę, kurie nuėjo tokiu keliu. Labai keistu keliu. Man tikrai labai liūdna, kad yra taip elgiamasi. Aš norėčiau pakilti aukščiau virš visų asmeniškumų. Tikrai nesikreipiau ir nesiskundžiau dėl labai asmeninių ir sudėtingų dalykų, ir šiandien dėl jų nesiplėsiu. Galiu tik paminėti, kad buvo daromas didžiulis spaudimas mano šeimos nariams, žmonai.
– Ką reiškia spaudimas?
– Tiesioginis spaudimas įvairiomis priemonėmis.
– Kas darė spaudimą?
– Ponas Karbauskis.
– Tiesiogiai jūsų žmonai, kad jūs nekandidatuotumėte?
– Per mano artimus žmones. Tikriausiai tikslai buvo, nežinau, ar dėl kandidatavimo, ar kitų priežasčių. Bet kai yra sudaromas įspūdis, kad dėl mano veiklos man grės apkalta, teismai ir kiti dalykai, tai aš pavadinčiau netiesioginiais grasinimais. Jeigu iškyla kažkokie neaiškumai, žmogus negauna reikiamų atsakymų į savo klausimus, tai visų pirma kreiptis į mane patį. Aš suaugęs žmogus, galima su manimi kalbėti tiesiogiai, bet ne skambinti ar rašyti mano šeimos nariams.
– Ponas Karbauskis jūsų žmonai kažką rašė ar kažkokiems žmonėms, kurie perdavė jūsų žmonai?
– Mano artimiems šeimos nariams buvo skambinama, rašoma. Buvo siekiama susisiekti su mano žmona, buvo rašomos jai žinutės.
– Koks jų turinys?
– Norėčiau pasilikti asmeninius dalykus sau pačiam, galbūt ateičiai, nes tikiuosi, kad mes iki tokių dalykų nenueisime ir toliau bus galima dirbti būtent konkuruojant savo vizijomis mūsų valstybėje, kaip spręsti vienas ar kitas problemas, susidariusias mūsų šalyje. Bet ne judėsime autoritariniu, tamsiu keliu, kai kitas žmogus yra tiesiog menkinamas ir jam neleidžiama išsakyti savo nuomonės vienais ar kitais klausimais.
– Kaip jūs vertinate savo galimybes rinkimuose? Tikite, kad jums pavyks surinkti reikiamą kiekį parašų? Kalbame ir apie lėšas, kurių jums reikės nemažai.
– Aš galimybes vertinu atsakingai. Turime šiai dienai apie 1,5 tūkst. žmonių, kurie kreipėsi tam, kad norėtų padėti rinkiminėje kampanijoje. Šiuo metu mano komanda intensyviai dirba tam, kad atsirastų žmonės kiekvienoje apskrityje – koordinatoriai. Vėliau turi atsirasti tų koordinatorių padėjėjai kiekvienoje savivaldybėje, kurie koordinuos parašų rinkimą. Aš tikrai tikiu, kad kartu su pilietinės visuomenės pagalba pavyks surinkti ne 20 tūkst., bet 40-50 tūkst. parašų ir aš turėsiu galimybę kandidatuoti Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
