Dėl politikuojančių Dievo tarnų kilo diskusijų, tačiau Ingridą Šimonytę palaikęs kunigas pasipiktinusiems taip neužkliuvo, kaip ją kritikavę kunigai.
Politikavę kunigai turės pasiaiškinti Bažnyčios vadovybei, pranešė „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Reporteris“ žurnalistė Dovilė Javinskaitė.
Ateinantį sekmadienį tikintieji trauks ne tik į bažnyčią, bet ir prie balsadėžių. Kai kurie neslepia, už ką balsuoti, jiems apsispręsti padeda kunigų nuomonė.
„Jis geriau žino, už ką balsuoti. Aš jau senas žmogus, tai man žinot...“, – „Lietuvos ryto“ televizijai apie kunigo patarimą, ką daryti per rinkimus, kalbėjo praeivė.
„Kaip žmogus kunigas savo nuomonę reikšti gali, bet tiesiogiai agituoti ir naudotis savo autoritetu tikintiesiems, tai man atrodo negražu“, – kiek kitokią nuomonę išsakė kita moteris.
Skandalingą pareiškimą ištrynė
Nors kunigams agituoti už konkretų kandidatą Bažnyčia neleidžia, pastaruoju metu, kai kurie kunigai politikavimo nevengė. Socialiniuose tinkluose jie išdėstė argumentus, už ką ir kodėl žmonėms balsuoti, o už ką ne. Pavyzdžiui, dar po pirmojo prezidento rinkimų turo, kunigas Robertas Grigas įvardijo ką galvoja apie kandidatus.
„Sauliaus S. kolchozas pralaimėjo, bet gali laimėt Ingridos Š. naktinis gėjų klubas. Vis dėlto geriau jau Gitano N. Bankas“, – tokius žodžius socialiniame tinkle „Facebook“ bėrė R.Grigas.
Nors kunigas R.Grigas įrašą ištrynė, jo socialinio tinklo paskyroje liko Gitano Nausėdos šalininkų mintys. Susisiekti su pačiu kunigu „Lietuvos ryto“ televizijai nepavyko.
Apie savo žodžius kalbėti nepanoro
Internete sklido ir kunigo Arūno Peškaičio žodžiai, nukreipti prieš kandidatę Ingridą Šimonytę.
„I.Šimonytė yra ultraliberalių pažiūrų, jai nerūpi socialinė visuomenės dimensija. Ji pasisako už visišką abortų laisvę, eutanazijos įteisinimą, iš esmės siekiant sunaikinti šeimą kaip visuomenės institutą. Ji attitinka visus kriterijus kandidato, už kurį nereiktų balsuoti“, – rašė A.Peškaitis.
Tačiau sulaukęs „Lietuvos ryto“ televizijos skambučio A.Peškaitis savo pozicijos plačiau paaiškinti nenorėjo.
Plačiau pakomentuoti savo pozicijos Lietuvos ryto televizijai kunigas nepanoro.
„Jokių komentarų“, – tarstelėjo A.Peškaitis.
Ne visų kunigų žodžiai sulaukė pasipiktinimo
Bažnyčios atstovų agitacija sukėlė pasipiktinimo visuomenėje, ir ypač tarp I.Šimonytės rėmėjų.
Tačiau kritikams ne visi Dievo tarnai kliūva vienodai. Pavyzdžiui, brolis pranciškonas Benediktas Jurčys dalyvavo I.Šimonytės palaikymo renginyje Klaipėdoje ir gyrė kandidatę. Į politikuojančius kunigus ir jų kritikus dėmesį atkreipė Kauno Arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius.
„Kunigas kaip ganytojas gali tikintiesiems nurodyti gaires, į ką atkreipti dėmesį renkantis kandidatą. Bet jeigu nurodo tiesmukiškai – už Petrą ar Oną, yra pažeidžiamas ganytojo statusas, nes girdėdami, kad kunigas agituoja už vieną, kitaip masto, žmonės nesijaučia, jog šis kunigas yra jų ganytojas“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Reporteris“ sakė S.Tamkevičius.
Buvęs ambasadorius prie šventojo sosto Vytautas Ališauskas sako, kad reikia atskirti bažnyčią nuo pavienių kunigų nuomonės.
„Šitie apgailėtini dalykai per šiuos rinkimus išlindo kaip niekada. Tai yra priešinantys, žeidžiantys dalykai. Paskui kunigui būna sunku rasti kalbą su visais savo parapijiečiais“, – sakė V.Ališauskas.
Kunigai turės pasiaiškinti
Viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas aiškina, kad skirtingai į kunigų politikavimus visuomenė reagavo dėl skirtingos jų retorikos.
„Vieni kunigai šnekėjo labai agresyviai prieš I.Šimonytę. Kai kurie žodžiai, mano nuomone, prasilenkė su pagarba žmogui ir nesvarbu, ar tai kunigas, ar ne, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Reporteris“ sakė A.Katauskas. – Tuo tarpu kunigas, kuris kalbėjo I.Šimonytės palaikymo renginyje, apie kandidatę kalbėjo teigiamai, bet nebuvo jokių išpuolių prieš G.Nausėdą. Ko gero, čia ir yra esminis skirtumas.“
Pasak komunikacijos ekspertų, bažnyčios autoritetas menksta. Anksčiau kunigai net ir iš sakyklų atvirai agituodavo – vieni už V.Landsbergį, kiti už A.M. Brazauską.
„Tarpukaryje buvo žymiai didesnis. Šios nepriklausomos Lietuvos pirmajame dešimtmetyje įtaka buvo didesnė“, – sakė viešųjų ryšių ekspertas Arūnas Pemkus.
Politikavę kunigai savo veiksmus turės paaiškinti Lietuvos bažnyčios vadovams.
