G. Nausėda prabilo apie galimą košmarą: gali būti, kad pasakysiu – ponai, jūs nuėjote per toli

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda įvertino valdančiosios koalicijos formavimo peripetijas ir dar kartą patvirtino aktyviai dalyvausiantis ministrų kabineto formavime.

 Gitanas Nausėda, Gabrielius Landsbergis, Ramūnas Karbauskis ir Gediminas Kirkilas.<br> lrytas.lt koliažas
 Gitanas Nausėda, Gabrielius Landsbergis, Ramūnas Karbauskis ir Gediminas Kirkilas.<br> lrytas.lt koliažas
 Išskirtinis Gitano Nausėdos interviu su D. Žeimybe-Biliene<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Išskirtinis Gitano Nausėdos interviu su D. Žeimybe-Biliene<br> R.Danisevičiaus nuotr.
Gitanas Nausėda<br>D.Umbraso nuotr.
Gitanas Nausėda<br>D.Umbraso nuotr.
R.Karbauskis susitiko su G.Nausėda.<br>T.Bauro nuotr.
R.Karbauskis susitiko su G.Nausėda.<br>T.Bauro nuotr.
 Išskirtinis Gitano Nausėdos interviu su D. Žeimybe-Biliene<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Išskirtinis Gitano Nausėdos interviu su D. Žeimybe-Biliene<br> R.Danisevičiaus nuotr.
Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
 Išskirtinis Gitano Nausėdos interviu su D. Žeimybe-Biliene<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Išskirtinis Gitano Nausėdos interviu su D. Žeimybe-Biliene<br> R.Danisevičiaus nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda<br>D.Umbraso nuotr.
Gitanas Nausėda<br>D.Umbraso nuotr.
Gitanas Nausėda<br>D.Umbraso nuotr.
Gitanas Nausėda<br>D.Umbraso nuotr.
 Išskirtinis Gitano Nausėdos interviu su D. Žeimybe-Biliene<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Išskirtinis Gitano Nausėdos interviu su D. Žeimybe-Biliene<br> R.Danisevičiaus nuotr.
Gitanas Nausėda<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gitanas Nausėda<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gitanas Nausėda<br>D.Umbraso nuotr.
Gitanas Nausėda<br>D.Umbraso nuotr.
Gitanas Nausėda<br>D.Umbraso nuotr.
Gitanas Nausėda<br>D.Umbraso nuotr.
Gitanas Nausėda<br>D.Umbraso nuotr.
Gitanas Nausėda<br>D.Umbraso nuotr.
 Išskirtinis Gitano Nausėdos interviu su D. Žeimybe-Biliene<br>  R.Danisevičiaus nuotr.
 Išskirtinis Gitano Nausėdos interviu su D. Žeimybe-Biliene<br>  R.Danisevičiaus nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
 Išskirtinis Gitano Nausėdos interviu su D. Žeimybe-Biliene<br>  R.Danisevičiaus nuotr.
 Išskirtinis Gitano Nausėdos interviu su D. Žeimybe-Biliene<br>  R.Danisevičiaus nuotr.
V.Čmilytė-Nielsen ir E.Gentvilas susitiko su Gitanu Nausėda<br>D.Umbraso nuotr.
V.Čmilytė-Nielsen ir E.Gentvilas susitiko su Gitanu Nausėda<br>D.Umbraso nuotr.
Gintautas Paluckas su G.Nausėda kalbėjo apie galimybę surengti pirmalaikius rinkimus.<br>T.Bauro nuotr.
Gintautas Paluckas su G.Nausėda kalbėjo apie galimybę surengti pirmalaikius rinkimus.<br>T.Bauro nuotr.
Gabrielius Labdsbergis susitiko su Gitanu Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Gabrielius Labdsbergis susitiko su Gitanu Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
L.Linkevičius susitiko su G.Nausėda.<br>D.Umbraso nuotr.
L.Linkevičius susitiko su G.Nausėda.<br>D.Umbraso nuotr.
 Išskirtinis Gitano Nausėdos interviu su D. Žeimybe-Biliene<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Išskirtinis Gitano Nausėdos interviu su D. Žeimybe-Biliene<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Išskirtinis Gitano Nausėdos interviu su D. Žeimybe-Biliene<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Išskirtinis Gitano Nausėdos interviu su D. Žeimybe-Biliene<br> R.Danisevičiaus nuotr.
G.Kirkilas.
G.Kirkilas.
 Išskirtinis Gitano Nausėdos interviu su D. Žeimybe-Biliene<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Išskirtinis Gitano Nausėdos interviu su D. Žeimybe-Biliene<br> R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (26)

Lrytas.lt

2019-06-17 21:45, atnaujinta 2019-06-18 14:28

„Manau, kad apie Vyriausybės kokybę reikia pirmiausia spręsti iš personalijų – ne iš partijų, kurios formuoja, o kokius geba pasiūlyti ministrus. Jeigu tie ministrai bus, atsiprašau, partiniai bonzos, kurie niekuo nenusipelnė Lietuvos politiniame gyvenime, nebent tuo, kad visada patekdavo per sąrašus į Seimą ir galbūt darė tokius sprendimus, kurie Lietuvai nebuvo nei naudingi ar, dar blogiau, iš viso nedalyvavo jokių esminių sprendimų priėmime, tai žinoma, prezidentas turi į tai reaguoti, kelti klausimus, kodėl yra siūlomi tokie kandidatai, o ne kitokie“, – sako G.Nausėda.

Žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės ir G.Nausėdos pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.Visą interviu su Gitanu Nausėda skaitykite antradienio „Lietuvos ryte“ ir žiūrėkite specialioje „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.

– Apie politiką pakalbėkime. Koalicijos formavimo reikalai – jums patinka, kaip tai vyksta?

– Patinka, nepatinka – čia turbūt nėra labai tikslus žodis. Turime ganėtinai sudėtingą politinę situaciją, kurioje mėginama suformuoti valdančiąją koaliciją ir tai nėra toks jau sklandus ir lengvas procesas, kaip matyti.

Kitaip turbūt ir negalėjo būti, nes valdančioji koalicija, jos monolitinis tvirtumas, jeigu ir egzistavo 2016 m., iš karto po Seimo rinkimų, pastaruoju metu yra gerokai suaižėjęs. Matyti, kad net ir toje partijoje, kuri imasi formuoti valdančiąją koaliciją, vienybė nebėra tokia stipri, kokia buvo. Todėl reikia iš naujo pasitikrinti koalicijos stiprumą.

Ir tuo tikslu, norint suformuoti matematinę daugumą, yra kviečiamos tos partijos, kurios gali būti potencialios partnerės – jos turi savo norų ir kai kurios, matydamos, kad jų dalyvavimas yra neišvengiamas ar būtinas, imasi stiprios derybinės pozicijos, reikalauja maksimumo tiek pozicijų, tiek politinės įtakos prasme.

Štai kodėl šiandien net yra sudėtinga atsakyti į klausimą, kuo baigsis visas šitas procesas. Planuojama, kad jis baigsis valdančiąja koalicija, bet šiandien 100 proc. garantijos negalėčiau suteikti, kad visa tai kur nors neužstrigs ir neatsiras taškų, kuriais bus neįmanoma rasti sutarimo ir tada turėsime naują status quo, kuriame reikės galvoti, ką daryti toliau.

Šiandien turbūt neturime atmesti nė vienos galimybės, alternatyvos, tame tarpe ir išankstinių rinkimų alternatyvos. Tik tiek, kad šita alternatyva turbūt yra visiškai nepriimtina bent jau daliai Seimo narių.

O kaip žinote, jeigu norėtume šiuo keliu žengti, reikalinga tikrai didelė dauguma Seime, kurios pasiekti būtų tikrai sudėtinga. Ir tik tai ypatingomis aplinkybėmis, kuomet susiformuoja Pato situacija ar tiesiog nebejuda politinis vežimas iš vietos, galbūt Seimo nariai, kad ir nenoromis, imtųsi tokio sprendimo.

Šiandien turime patikrinti kitas galimybes, ar ta valdančioji koalicija galėtų susiformuoti ir ar būtų gyvybinga.

Ar tai būtų Vyriausybė, kuri gebėtų priimti sprendimus, nes tie sprendimai ateis netrukus irr vienas iš jų itin svarbus – 2020 m. biudžeto svarstymas. Manau, kad į tuos dalykus rasime atsakymą jau artimiausiomis savaitėmis.

O apie galimos Vyriausybės pajėgumą spręsime jau per keletą mėnesių – ar jie apskritai pateisina lūkesčius, kurių turi tiek žmonės, tiek prezidentas, ar tai yra tik vegetavimas, kuris, deja, tų lūkesčių netenkina.

– Pone prezidente, pasakyčiau jums taip: jūs per švelnus šiuo klausimu.

– Turėčiau rėžti iš peties?

– Pacituosiu, ką sakėte 2019 m. sausio pabaigoje, kai vyko jūsų rinkiminė kampanija. Jūs apie tai, kas vyksta teigėte: „kirviu sukalta autoritarinė valdžios vertikalės kūrimo siužetinė linija su inkrustuotu demokratijos „trupiniu“.

Apie Ramūno Karbauskio struktūrą kalbėjote ir sakėte, kad tikrai kovosite su tuo. Tai kas nutiko?

– Aš prisimenu, ką kalbėjau, nes tai buvo su aliuzija ir intencija, kad pavyks šiai valdančiajai daugumai turėti savo prezidentą. Tada ši vertikalė būtų suformuota labai tvirtai ir, ko gero, prezidento, kaip balansuojančios jėgos, tiesiog nebeliktų, nes tai būtų viena iš šitos sistemos sudėtinių dalių – savas, jei taip galima pavadinti, prezidentas.

– Dabar nėra to scenarijaus, bet yra situacija, kai yra akivaizdus akių dūmimas ir postų perstumdymas su šantažo elementais.

– Šantažo kam – čia didelis klausimas. Ar šantažas visuomenei, prezidentui, ar šantažas vienas kito atžvilgiu.

– Jie irgi yra visuomenės dalis. Negali sakyti, kad politikus, Seimo narius gali vertinti kaip atskirą subjektą.

– Matote, jeigu viena partija kitai partijai kelia reikalavimus, kurių kita partija negali įgyvendinti, tai galima vadinti šantažu, derybine pozicija. Tai nėra kažkas baisaus, jei iš viso šito gims derybinis sprendimas, kuriame bus suformuota darbinga Vyriausybė.

Jeigu tai yra šantažas atskirų Seimo narių arba net ir partijų visuomenei, sakant, kad jeigu jūs mūsų neparemsite, tai mes nieko gero nenuveiksime, šalis bus įstumta į politinę suirutę ir tada kentėsite dėl šito – tai yra šantažas visuomenei, jis yra nepriimtinas ir tokiems narsuoliams, kurie sau leidžia taip elgtis su visuomene, turėtų būti pasakyta: gerai, ponai, nesusitvarkote su savo pareigomis, keliaujame į priešlaikinius rinkimus, nes kito kelio Lietuvai nėra.

Šitas kelias taip pat yra atviras, tik galime dėl to kritikuoti Konstituciją, likimą ar dar kažką kito, deja, prezidentas negali imti ir vienašališkai paleisti Seimo, nes tokia yra mūsų Konstitucija. Joje Seimas gali paleisti save pats absoliučia dauguma balsų.

– Gal ir nereikia, gal prezidentui užtenka pasakyti pakankamai griežtą poziciją: man nepatinka tai, kas vyksta. Šiuo atveju akivaizdžiai vyksta susidorojimas su tam tikrais žmonėmis, kurie išsakė per daug kritišką nuomonę.

Tas pats Viktoro Pranckiečio klausimas – nelabai aiškūs argumentai, kodėl jį nori patraukti. Dėl to, kad Gediminui Kirkilui posto reikia – dėl ko?

– Aš manau, kad koalicija formuojasi ir jose ant derybų stalo dedamos visos pozicijos apskritai, įskaitant ir Seimo pirmininko. Turbūt pats Seimas turi apsispręsti, ar ši Seimo pozicija turi atitekti tam Seimo pirmininkui, kuris yra dabar, ar bus ieškoma naujo pirmininko.

Beje, juo nebūtinai turi būti ponas Kirkilas. Bet jeigu nesusitarus dėl vienos pozicijos pati valdančioji koalicija negims, tada klausimas nebe patinka ar nepatinka, o tas, kad koalicijos nebus, Vyriausybės nebus, mes gyvensime neapibrėžtumo sąlygomis ir neaišku, kiek laiko. Pati blogiausia situaciją būtų: nei stumk, nei trauk.

Nei Vyriausybės nėra, išankstinių rinkimų Seimas neturi politinės valios organizuoti, sprendimai nepriimami, biudžetas nepriimamas ir mes gyvename tomis aplinkybėmis keletą mėnesių. Čia pats blogiausias košmaras, kuris gali ištikti.

– Negi manote, kad dėl V.Pranckiečio užimamų pareigų, vieno asmens gali taip nutikti? Sunku būtų patikėti.

– Yra tam tikras politinio spaudimo elementas, tikrai su tuo galėčiau sutikti. Problemą galima būtų išspręsti ir kitu būdu. Perdėliojant koalicijos sutartį taip, kad tai partijai, kuri dabar demonstruoja apetitą Seimo pirmininko portfeliui, būtų pasiūlytas ministro portfelis, dviejų ministrų portfelis.

Taip, tai yra ir tam tikros apraiškos kai kurių partijų vadovų ambicijų, kurie sako, kad bus taip, kaip mes esame numatę, ne kitaip. Dar kartą kartoju: Seimo pirmininko pozicija yra pirmiausia paties Seimo sprendimas.

Jeigu Seimas nuspręs, kad šitas planas neturi būti įgyvendintas ir Seimui turi vadovauti ponas Pranckietis, tai bus Seimo sprendimas ir jį priimsime tokį, koks yra. Ar jūs manote, kad prezidentas turėtų kištis į šitą procesą?

– Prezidentas net ir negali kištis, tikrai būtumėte nesuprastas. Bet kažkokią savo poziciją galite turėti ir galbūt visuomenei būtų įdomu žinoti jūsų poziciją. Ir aš net neabejoju, kad ji galėtų būti griežta.

– Asmeniškai pono Pranckiečio vertinti aš nenorėčiau. Žinoma, buvo visokių sprendimų jo vadovavimo metu ir turbūt geriausiai patys žmonės galėtų pasakyti, ar ponas Pranckietis, kaip Seimo pirmininkas, buvo vienas iš geriausių Seimo pirmininkų.

Bet šiuo atveju ne tai svarbu. Svarbu, kad nebūtų tokio nuogo politinio šantažo ir valdančioji koalicija turėtų būti ne kažkieno asmeninių ambicijų reikalas, o noro suformuoti veikiančią valdančiąją koaliciją reikalas.

Jeigu toks noras bus ir aš įsitikinsiu, kad jis per artimiausias savaites egzistuoja, aš, kaip prezidentas, elgsiuosi vienaip. Nors, tiesą sakant, aš negaliu kol kas kaip prezidentas veikti.

Aš galėsiu tik kaip išrinktasis prezidentas išreikšti savo nuomonę. Jeigu matysiu, kad tai yra daugiau asmeninių ambicijų ir tarpusavio nekonstruktyvių kovų procesas, aš taip ir pasakysiu.

Visiškai galimas dalykas, kad aš kreipsiuosi į politines partijas, sakydamas, kad ponai, jūs nuėjote per toli, tai niekur neveda, tai veda Lietuvą į klystkelius ir tuomet apeliuosiu į jų politinį sąmoningumą ir kviesiu balsuoti už priešlaikinius rinkimus.

– Jūs pats esate paminėjęs porą ministrų, kurių postuose matytumėte kitus asmenis. Yra minima dar viena pavardė, kurios nepaminėjote – Rokas Masiulis, kuris labai nevienareikšmiškai vertinamas valdančiosios koalicijos ir R.Karbauskio.

Turbūt jums tekę girdėti, kad jis neparankus, nepatogus ministras dėl to, kad elgiasi ne taip, kaip kažkas įsivaizduoja. Reiktų šiuo atveju keitimus daryti ar jūs jį matytumėte Vyriausybėje?

– R.Masiulis dirba tikrai neblogai, galima rasti, kaip ir bet kokiam ministrui, priekaištų dėl tam tikrų programų įgyvendinimo lėtumo, bet galima rasti ir tam tikrų aplinkybių, kurios pateisina. Sektoriai, kuriuose jis dirba, pasižymi, deja, labai dideliu korupcijos lygiu.

Dėl to procesai turi būti kiek įmanoma skaidresni ir R.Masiulis stengiasi didinti šių procesų skaidrumą. Galbūt dėl to dažnokai nukenčia ne tiek kokybė, kiek pirmiausia darbų tempas, galbūt dėl to pasipila kritikos, kad tam tikri Europos Sąjungos pinigai, projektai įgyvendinami per lėtai.

Kyla grėsmė, kad pinigai liks nepanaudoti. Manau, kad tai daroma ne tam, kad dirbtinai stabdyti procesą, o kad procesas būtų kiek įmanoma skaidresnis.

Aš nenorėčiau dabar įsivelti į ginčą dėl atskirų ministrų, bet dar kartą galiu pakartoti, kad ties kiekvienu ministru, apie kokią poziciją kalbėtume – socialinės apsaugos ir darbo, užsienio, krašto apsaugos, ekonomikos ir inovacijų, švietimo mokslo ir sporto ministras – visų ministrų skyrimo atveju aš, kaip prezidentas, tikrai imsiuosi aktyvios veiklos, nes matau, kad čia yra mano atsakomybė.

Taip pat, nepaisant to, kad bus koalicijos sutartis, kažkokie portfelių pasidalijimai, noriu, kad ponai žinotų, kad nesusidarytų nesusipratimai, kad tai bus atnešta prezidentui ant lėkštutės ir prezidentas tą lėkštutę paims. Prezidentas turės savo įsivaizdavimą apie kiekvieną iš ministrų ir darys sprendimus, kurie bus reikalingiausi Lietuvai.

Tokį aš įsivaizduoju balansuojantį prezidentą, kuris įvertina visas aplinkybes ir neleidžia eiti iš paskos politiniams procesams, kurie dabar vyksta Seime. Prezidentas turi būti aktyvus politinio proceso dalyvis, nebūtinai judėdamas pasroviui. Atvirkščiai, kartais net ir prieš srovę.

– Pone prezidente, jūs įsivaizduojate, kad turėsite reikalą su neprognozuojamais žmonėmis? Ir labai susiskaldžiusiais, ir nenumatysi, ką jie gali sugalvoti.

– Jeigu jūs taip būtumėte pasakę 2018 m. liepos ar rugpjūčio mėnesį, aš būčiau sakęs: taip, aš neįsivaizduoju. Šiandien aš įsivaizduoju. Aš praėjau pusės metų laikotarpį, tikrai sudėtingą, akmenuotą ir aš dabar daug geriau matau įvairias partijas.

Nebūtinai kairioje spektro pusėje, bet ir dešinėje spektro pusėje taip pat. Žiūriu labai atviromis akimis į jas.

– Ką turite omenyje?

– Į visas partijas, neišskiriant nė vienos, į jų motyvus, atotrūkį tarp retorikos ir darbų, pareiškimus, kuriuos jos darė anksčiau.

– Dabar matote ir ką?

– Ir tiesiog, kaip sakoma, „welcome home“. Kitaip tariant, sveikas atvykęs į politikos pasaulį. Jeigu kažkas galvoja, kad politinės patirties trūksta, tai aš ją renkuosi tokiais tempais, kad didesnių ir nereikia.

– Dabar koalicija formuojama iš trijų partijų. Viena teisme, kita hibridas ar darinys iš atskilusios partijos ir vos ne vos gyvuojanti, trečios pirmininkas su Georgijaus juostele mėgsta pasivaikščioti. Įdomus variantas, ar ne? Ir jums po to reikės su šiuo koaliciniu dariniu dirbti.

– Apdalinti epitetais mes galime partijas ir žmones. Bet kad ir apie tas Georgijaus juosteles – ta partija pasiūlė vieną iš geriausių ministrų Lietuvoje – energetikos ministrą Jaroslavą Neverovičių.

Turbūt tai dar nieko nepasako, kad šitos partijos yra neįgalios, netarnaujančios šalies interesams ar atvirkščiai, kenkiančios šalies interesams.

Taip, jos turi savo vidinių bėdų, kai kurios iš jų stengiasi išsikapstyti sąžiningai, ne persivadindamos, o tiesiog mėgindamos apsivalyti, bet likdamos su savo pavadinimais.

Ne tik ta partija, kurią paminėjote kaip galinčią formuoti valdančiąją koaliciją, bet yra ir opozicijoje tokių partijų. Jos tiesiog stengiasi išsivalyti ir, mano nuomone, tai yra sveikintinas procesas, sąžiningas, kuomet nenueinama lengviausiu keliu – tiesiog iškabinama nauja iškaba ir tiek žinių. Žiūrėkime, kaip šitas procesas rutuliosis toliau.

Manau, kad apie Vyriausybės kokybę reikia pirmiausia spręsti iš personalijų – ne iš partijų, kurios formuoja, o kokius geba pasiūlyti ministrus.

Jeigu tie ministrai bus, atsiprašau, partiniai bonzos, kurie niekuo nenusipelnė Lietuvos politiniame gyvenime, nebent tuo, kad visada patekdavo per sąrašus į Seimą ir galbūt darė tokius sprendimus, kurie Lietuvai nebuvo nei naudingi ar, dar blogiau, iš viso nedalyvavo jokių esminių sprendimų priėmime, tai žinoma, prezidentas turi į tai reaguoti, kelti klausimus, kodėl yra siūlomi tokie kandidatai, o ne kitokie.

Jeigu partijos prisipažins, kad geresnių negali rasti, galbūt reikia padėti partijoms geresnius kandidatus rasti. Ir čia aš įsivaizduoju didelį veiklos lauką, tame tarpe ir šalies prezidentui.

– Jei kalbėtume apie tai, kokį palikimą gaunate kartu su šiais rūmais – yra suformuota tam tikra jūsų pirmtakės politinė kultūra. Panašu, kad ją ne tik keisti, bet griauti reikia. Sutinkate?

– Sudėtinga atsakyti į klausimą, ar reikia griauti. Taip, griovimas turbūt nėra darbas, kurį aš labiausiai mėgčiau. Kartais griovimas pateisinamas tik tomis aplinkybėmis, kuomet pats pastatas pastatytas neteisingai ir nėra galimybės jo rekonstruoti.

Suprantu ir suvokiu, ko gero kitaip ir būti negali, prezidento asmenybės bruožai tam tikra prasme lemia ir jo politikos bruožus. Turbūt galima rasti nemažai skirtumų tarp manęs kaip asmenis ir ponios prezidentės.

Galima rasti galbūt daugiau mano panašumo su kitais prezidentais, kurie yra vadovavę Lietuvai anksčiau.

Turbūt nėra jokia paslaptis, rinkimų kampanijos metu mes pabrėžėme, kad mes norime, kad šioje šalyje būtų kalbamasi, kad politinės partijos išlaikytų bent minimalią pagarbą viena kitai ir nedarytų, atėjusios į valdžią, visko priešingai, ką darė prieš tai buvusios partijos, nes tai yra kelias į niekur.

Toks kelias lemia mūsų blaškymąsi, reformų nebuvimą arba nenuoseklias reformas.

Šia prasme aš tikrai būsiu prezidentas, kuris pirmiausia atvers galimybę dialogui, tą jau pademonstravau savo praktiniu pavyzdžiu tiek dalyvaudamas dar prieš rinkimus pasitarimuose su kai kuriomis Seimo frakcijomis, tiek kviesdamasis praktiškai visų pagrindinių frakcijų atstovus į Prezidentūrą pasikalbėti apie politinę situaciją ir galimą naujosios Vyriausybės formavimą.

Be jokios abejonės, tą darysiu ir ateityje. Todėl to, ko dabar pasigenda nemažai politologų, mūsų plačiosios visuomenės – kalbėjimosi, tarimosi, kompromisų ieškojimų, pagaliau, darbo Prezidentūroje, susitikimų ir nebūtinai tik politikų, bet ir kultūrininkų, regionų lyderių – tikrai bus daugiau.

Šiandien būtų per anksti sakyti apie tai, kaip mes viską instituciškai surėdysime, kaip atrodys forumai, kokiu dažnumu jie susirinks, tačiau drąsiai galiu teigti, kad tai bus atvira Prezidentūra, kurioje bus diskutuojama, kurioje nebūtinai bus visada sutariama arba priimami sprendimai, galbūt kitą kartą pakaks apsikeisti nuomonėmis ir su savo nuomonėmis išeiti.

Bet vien tai, kad žmonės turės galimybę išsakyti savo nuomones, jau yra didelis žingsnis į priekį. Politinė kultūra bus šiek tiek kitokia. Nežinau, ar iš karto a priori galima pasakyti, kad tai bus didelis kokybinis šuolis į priekį, aš tikiuosi, kad taip, bet palūkėkime, tegul šiuos dalykus vertins po metų, dviejų politologai, žmonės ir tada toks vertinimas bus prasmingesnis.

- Jūs, kaip prezidentas, pagal funkcijas už teisėsaugą daugelyje sričių esate atsakingas – už prokuratūros vadovo paskyrimą, specialiųjų tarnybų vadovų pasirinkimus. Prokurorai neseniai prabilo apie tam tikrą netvarką, diplomatai kalba apie tam tikrus metodus, kurie buvo taikomi bendraujant. Ar ketinate kaip nors reaguoti į šiuos dalykus?

– Pirmiausia reikia įsigilinti į situaciją, norėčiau iš pirmų lūpų išgirsti šių priekaištų esmę. Kaip tik artimiausiomis dienomis susitiksiu su generaliniu prokuroru, kitomis teisėsaugos institucijomis.

Su kai kuriais vadovais jau buvau susitikęs anksčiau – Valstybės saugumo departamento vadovu, kariuomenės vadu. Manau, kad dabar rėžti iš peties ir sakyti, kad viską perdarysime kitaip, turbūt būtų ankstoka.

Bet kuriuo atveju galiu pasakyti tik tiek, kad mėginimo pasinaudoti teisėsaugos institucijomis man, kaip prezidentui, siekiant savo kažkokių politinių tikslų, tikrai nebus.

O jeigu kažkas iš mano komandos pamatys, kad aš tokioms pagundoms pasiduodu, aš iš anksto juos įspėsiu, kad man pasakytų: mielasis, matome tam tikrų apraiškų, kurios mums nepatinka, atkreipk į tai dėmesį.

Manau, kad komanda kartais tikrai galėtų būti tas indikatorius arba lakmuso popierėlis, kuris kitą kartą ir sulaiko prezidentą nuo tokių pagundų.

Tai yra labai didelė spraga prezidento veikloje, jeigu jis pradeda traktuoti teisėsaugos institucijas kaip tam tikrą priemonę.

– Ar reikėtų aiškintis tai, ką kalba prokurorai?

– Aiškintis reikia bet kuriuo atveju. Aiškintis reikia, kodėl mūsų teisėsaugos sistema, nepaisant to, kad mes suteikiame jai daug autonomijos, iki šiol funkcionuoja nepatenkinamai. O tai aš sprendžiu pagal žmonių, visuomenės nuomonę apie teisėsaugos funkcionavimą.

Mes patys galime laikyti save gražiausiais, protingiausiais, bet jeigu žmonės taip negalvoja, reiškia, kažkas yra negerai.

Turbūt pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar ta autonomija yra pakankama visais atžvilgiais, ar autonomija nelemia teisėsaugos sistemos užsidarymo, izoliavimosi nuo visuomenės ir tokiame izoliavimesi gimsta neteisingi ar visuomenei nesuprantami sprendimai.

Galbūt visuomenė turi būti įtraukta per įvairius forumus. Aš tikrai nepasisakau prieš turgaus teismą, kuomet susirenka minia ir nusprendžia, kad reikia kažkam nukirsti galvą – ne, jokiu būdu.

Visuomenė gali per įvairias institucijas, kaip teisingumo taryba – mes tokią instituciją siūlėme dar rinkimų debatų metu – įsitraukti į sprendimų analizę.

Pirmiausia, galbūt, susipažinti su motyvais, kurie lemia vienokius ar kitokius sprendimus ir kitą kartą, turėdama daugiau informacijos, ji kiek kitaip ir vertins sprendimus.

Bet šiandien matau, kad yra sprendimų, kurie net ir pateikus daugiau informacijos visuomenei, yra nesuprantami.

Šiuo tikslu tikrai reikia daugiau atvirumo, visuomenės įsitraukimo. Teisėsauga turi matyti, kad ji nėra kažkoks izoliuotas indas valstybėje, kuriame verda neaiškus skystis. Pirmiausia teisėsaugos priedermė yra tarnauti visuomenei ir užtikrinti teisingumą visuomenėje.

– Ši sritis yra labai jautri politizavimui. O jo, regis, dar pakanka.

– Deja taip. Aš matau tokių apraiškų labai daug ir su tuo būtina kovoti. Kitaip kaip viešumo būdu arba teisėsaugos pareigūnų skyrimo pagal vertybinius, kvalifikacinius, profesinius kriterijus – kito kelio aš nematau.

Manau, kad teisėsaugos institucijoms būtina atsinaujinti, pasipildyti žmonėmis, kurie yra naujos kartos, kitokio suvokimo apie teisėsaugos funkcijas civilizuotoje, vakarietiškoje visuomenėje.

Šitas procesas jau yra stipriai pažengęs į priekį, bet deja, tam tikrus reliktus esame paveldėję iš praeities ir galbūt net nelabai kvestionuojame.

Kartais man atrodo, kad politikai net neįsivaizduoja, kad jie turi laikyti rankas atokiai nuo teisėsaugos institucijų. Jie daro tai iš inercijos, nes visi taip darė iki jų.

O tai turėtų būti labai aiškiai suvokiama, kad ponai, bet tai jau yra sritis, kurioje jūs peržengiate raudoną liniją. Ir apie tai turime kalbėti, apie tai turi kalbėti ir prezidentas.

– O prezidentas, kaip turėdamas tam tikrus įrankius, kalbant apie teisėsaugos institucijų vadovus, turėtų imtis kažkokios atsakomybės? Jūs pats ketinate daryti permainas šioje srityje?

– Be jokios abejonės, man tai yra labai svarbus veiklos baras. Jeigu tu šioje vietoje kažką padarai ne taip, po to labai sudėtinga pataisyti neteisingus paskyrimus.

Arba tų asmenų, kurie neatitinka situacijos, ar iššūkių skyrimas po to gali būti sunkiai pataisomas dėl to, kad tie asmenys turi dirbti visą kadenciją.

Tam tikra prasme, ypatingai ten, kur prezidentas tiesiogiai dalyvauja šių pareigūnų skyrime, tai yra ir jo atsakomybės reikalas.

Jeigu kažkas nepavyksta, tai yra ir prezidento atsakomybės reikalas. Be jokios abejonės, taip.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.