Negana to, pačiame įkarštyje sugriuvo derybose dalyvaujanti „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija Seime.
Kodėl stringa koalicinės derybos?
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė kalbėjosi su Seimo nariu Povilu Urbšiu bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu.
– Pone Žemaitaiti, Valentinas Bukauskas Darbo partijos sprendimu buvo atitrauktas iš jūsų frakcijos ir dėl to jūsų frakcija nebeturi reikiamo skaičiaus narių. Ką jūs darysite?
R.Žemaitaitis: Yra toks politinis gyvenimas, procesas, lygiai prieš metus rugsėjo mėnesį įvykę mūsų partijoje pasikeitimai, kai buvo pašalintas ir Petras Gražulis.
Tos turbulencijos arba tam tikras perskirstymas vyko pakankamai seniai. Buvo su Darbo partija susitarimas, kad jie dalyvauja mūsų frakcijiniame susitarime ir jie to sėkmingai laikėsi, buvo pasirašytas prieš 3 savaites tarp 3 partijų, kurios Seime turi frakciją, memorandumas.
Darbo partija neturėjo ir neturi frakcijos Seime, tai buvo atsiklausta tarybos, ar pritaria, kad atšaukti V.Bukauską.
Nors V.Bukausko Telšių skyrius, kur jis ilgą laiką renkamas vienmandatinis Seimo narys, 2 kartus pasisakė prieš.
Yra toks šiandien sprendimas, kalbamasi su kitais Seimo nariais, ir su Povilu persimetėme keletu žodžių, gal ir sutiktų prisijungti.
Tas procesas nėra lengvas ir Povilas puikiai žino, kad tai sudėtingas dalykas įtikinti žmogų jungtis prie frakcijos, nes tam gali būti tam tikras ideologijų skirtumas.
Bet aš jaučiu, kad ketvirtadienį mes turėsime teigiamą sprendimą ir „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija taip kaip buvo iki šiol, taip ir bus.
– Ar jūs nemanote, kad čia yra tam tikras Darbo partijos šantažas?
R.Žemaitaitis: Galim įvairiai tą pasakyti, bet aš manau, kad kaip partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich, kaip aš partijos pirmininkas, keliu tą reikalavimą, kad politinės partijos turi dalyvauti derybinėse pozicijose ar pasirašymuose.
– Darbo partija, suprantu, irgi norėtų dalyvauti.
R.Žemaitaitis: Faktas, kad norėtų, bet nėra Seime frakcijos, todėl natūralu, kad tame memorandume Darbo partijos nebuvo, nes ji nelaimėjo Seime narių, laimėjo tik vienmandatėje.
Ne Darbo partija laimėjo Seimo narius, o Darbo partija laimėjo dvi vienmandatines apygardas – Petras Čimbaras ir Valentinas Bukauskas.
Todėl su šiais Seimo nariais atskirai buvo vedamos derybos ir kalbama.
– V.Bukauskas, kuris buvo pas jus, galima sakyti, auksiniu patapo. Jūs jokių nesusilaukėte prašymų iš Darbo partijos – mes jums paliksime tą narį, bet jūs pasiderėkite dėl kokių nors postų mums?
– Žinant mano būdą ir mano principingumą, aš laikausi, kad negali būti kažkokių šantažų ar rankų laužymo.
– Bet buvo ar nebuvo?
R.Žemaitaitis: Ne, nesakyčiau, kad buvo. Iš šalies kai kurie norėjo, kad tai būtų. Pavieniai kai kurie Seimo nariai sako: gal viską atiduok, vos ne partija junkitės ir kuo greičiau kad tai vyktų.
Aš manau, kad tai neturėtų būti daroma. Bet kokiu atveju, jei pažiūrėsime į visus Seimus, einant Seimo kadencijai į pabaigą, Mišri grupė – jeigu pradeda nuo 3 Seimo narių, tai baigė su 20.
– Jūs svarstote apie jungimąsi į Mišrią grupę ar tikitės atkurti savo frakciją?
R.Žemaitaitis: Aš kalbuosi su kai kuriais Seimo nariais, kurie nėra patenkinti ar norėtų save realizuoti iš Mišrios grupės.
Kai kurie Seimo nariai nori mums padėti. Ne paslaptis, tiek patys valstiečiai, esu šnekėjęs – jūsų irgi yra interesas toje vietoje, kad išliktų plati valdančioji koalicija ir būtų partinio pasirašymo principas, jūs turite irgi šiek tiek padėti derybose.
– Mainais už ką?
R.Žemaitaitis: Mainais nieko. Kaip žinote, kvotos yra padalintos, Seime mes visi turime pagal kvotas.
– Jums sakys: atsisakykite kokio nors reikalavimo koalicinėse derybose.
R.Žemaitaitis: Taip, galimas variantas, aš to neatmesčiau. Mes sutikome, kad nebūtų įtraukta sveikatos gydymo įstaigų pertvarka, to sąlyga, mes irgi manome, kad kai kurie keturi mūsų punktai gali būti neįgyvendinami.
– Mainais už tą vieną narį, kad nesugriūtų frakcija?
R.Žemaitaitis: Ne už vieną narį. Mes apie narį kol kas nekalbame. Nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių.
Ketvirtadienį, manau, daug ką pamatysime 14 val. Gali būti išvis įkurta nauja frakcija, bus pakankamai didelė nauja frakcija.
– Iš ko? Čia apie tai, ką Andrius Mazuronis užsiminė – iš socdarbiečių galbūt gali būti.
R.Žemaitaitis: Manau, kad irgi variantas. Nori sukurti didesnę frakciją, tai gali ketvirtadienį gimti frakcija ne iš 8 Seimo narių, o gali ji būti iš 12. Palaukim ketvirtadienio. Kol nėra sutarta, nelabai galiu kalbėti.
– Pone Urbšy, prisijungtumėte prieš pono Žemaitaičio?
P.Urbšys: Pirma kėdės ar darbai. Jeigu apie kėdes, tai gerbiamas Remigijus jau į 3 kėdes pretenduoja – finansų ministro, teisingumo ministro ir kultūros ministro.
Man nebėr kur įsiterpti. O jeigu rimtai, tai gegužės 29 d. visai Lietuvai buvo paskelbta, kad koalicinė sutartis sustabdoma, koalicijos nebėra Seime.
Mes jau artėjame prie birželio 29 d., Petrinių ir Povilinių, tai mes matome tai, kad vietoj to, kad konsoliduotųsi koalicija, koalicijoje dalyvaujant vienai frakcijai, ji pradeda byrėti.
Pas socialdarbiečius irgi tokios nuotaikos yra įvairios. Vienaip ar kitaip, tai įneša tam tikrą nestabilumą.
Be abejo, pradžioj buvo norima paskubom sudaryti memorandumą ir esminis punktas ten buvo susijęs su Viktoro Pranckiečio patraukimu.
Dabar aš jau girdžiu, su lenkų įsijungimu į koalicines derybas, atsirado daugiau kalbėjimo apie darbus.
Bet dabar vyksta lenktyniavimas, kuris pademonstruos didesnį jautrumą Lietuvos žmonėms.
Labai daug gerų socialinių pasiūlymų yra „Tvarka ir teisingumas“ pateikę, Lenkų rinkimų akcija, bet tas biudžetas yra toks, koks yra.
Dabar jau priskaičiuota, kad jeigu realizuoti koalicinius susitarimus dėl socialinio jautrumo – pusės milijardo reikėtų.
R.Žemaitaitis: 1,2 mlrd. eurų.
P.Urbšys: Vienaip ar kitaip, tos koalicinės derybos man daugiau panašėja į politinius Gariūnus. Norėčiau priminti, kaip buvo po Seimo rinkimų, nes man šiek tiek teko dalyvauti pradedant derybas.
Aš buvau darbinės grupės vadovas, kai teko išjudinti derybinį procesą. Mes ten susitvarkėme per 18 dienų.
Valstiečiai tada gavo maksimumą, ką galėjo gauti. Tuo labiau, kai aš ėjau kaip darbinės grupės vadovas į derybas, klausiau, kokios pagrindinės mūsų nuostatos dėl Seimo pirmininko ir premjero.
Būtent Ramūnas Karbauskis tada pasako: taip, tos dvi pozicijos turi priklausyti mums.
Dabar jis kažkaip bando kitaip tą dalyką išversti. Bet jeigu kalbėti apie procesą, kuris vyksta, tai bandau tarp eilučių išskaityti tam tikras mintis.
Viena mintis buvo pasakyta tokia: valstiečiai turėtų suprasti, kad jie turi turėti stiprius koalicijos partnerius.
Galima tarp tų eilučių įžvelgti tą mintį, galimas toks lizinginis variantas. Iš valstiečių gali būti lizinginiais pagrindais tam tikram laikui deleguotas narys.
Aritmetika išeina, viskas tvarkoj. Pasiunčia valstiečiai ištikimą savo alavinį kareivį, jis ten pabūna, atlieka savo pareigą tėvynei ir partijai ir toliau gauna R.Karbauskio nurodytą gerą vietą sąraše. Yra kitas variantas, kurį aš girdžiu.
Gali būti taip, kad prisijungs, bet tada jie gali prisijungti tik socialdarbiečių sąskaita, nes pas socialdarbiečius vyksta tam tikros įtampos ir bruzdėjimai.
Aišku, kai kas iš Mišriosios grupės, pavyzdžiui, Naglis Puteikis, Centro partijos vadovas irgi ieško savo nišos ir nori įsitvirtinti tam tikroje pozicijoje.
Bet jeigu kalbėti apie Darbo partiją, tikrai jai nėra logiška dabar būti su „tvarkiečiais“ viename laive, nes paskutiniai rinkimai ką parodė – geriausi rezultatai, tarp kitko, buvo Darbo partijos – pasirodo, jie pradeda kilti.
„Tvarkiečiai“ po truputėlį tarsi leidžiasi. Todėl „darbiečiams“ skubiai reikia atrišti save nuo „tvarkiečių“, kad tai yra atskiras politinis junginys su atskira savo tapatybe, kuri nieko bendro neturi su „tvarkiečiais“.
„Tvarkiečiai“ dabar sprendžia savo egzistencinį klausimą: būti ar nebūti. Tai kuo jie labiau demonstruos savo nesukalbamumą, tuo labiau jie tikisi išsiderėti kuo geresnes pozicijas, nes jeigu jie negaus nors vieno ministro posto ir neišsireikalaus kažkokio socialiai jautraus įstatymo, jų politinė ateitis darosi miglota.
R.Žemaitaitis: Jeigu matote, kad Lietuvoje judėjimai ateina ir eina labai stipriai į viršų, Europos Parlamento rinkimai tą aiškiai parodė, Aušros Maldeikienės traukinys laimėjo naują vietą.
Tai visoms politinėms partijoms yra labai sunkus laikotarpis, nes politinės partijos, vienas ar kitas asmuo gali būti įsivėlęs į neaiškias situacijas, kad ir mūsų buvęs partijos lyderis Rolandas Paksas lygiai taip pat.
– Tiek jums, tiek socialdarbiečiams tai yra mirties ir išgyvenimo klausimas ir jūs turbūt ardysitės, draskysitės, kad tik per paskutinį laiką kažką gautumėte.
R.Žemaitaitis: 2016 m. gegužės 29 d. mums buvo pasakyta: jokių šansų papulti į Seimą neturi. Reitingai gal 3,7 ar 3,2 proc. buvo.
Tada sutikau būti štabo vadu, mes peržiūrėjome visą politiką, strategiją. Darbo partijai tuo metu švietė šviesų rytojų – 15-20 vietų.
Jie net nesurinko 5 proc., mes surinkom virš 5 proc. Viskas priklauso nuo strategijos, žmonių, kaip tu renkiesi.
Mums šie metai yra labai svarbūs parodyti, kad „Tvarkos ir teisingumo“ programą, kuri buvo dalinai įgyvendinta, yra ir ką mes galime naujo pasiūlyti rinkėjams ir kokių principų laikomės.
– Pone Urbšy, ar jums neatrodo, kad visi, kurie dabar dalyvauja koalicinėse derybose, yra save įspraudę į nemenką kampą? Visiems nėra gerai.
P.Urbšys: Į siauriausią kampą save įsispraudė R.Karbauskis ir į tą kampą nori įsisprausti ir Saulius Skvernelis.
Prisiminkime, kaip jie kalbėjo, kai baigėsi antras rinkimų turas. Jeigu pralaimės – išeis, toliau liksime tik su ta sąlyga, jeigu turėsime stiprią koaliciją.
Dabar premjero pozicija tikrai yra labai neaiški. Jis praktiškai yra ašis visos koalicijos. Jis pats nepasako, ar bus premjeras, ar ne.
Dabar jis sako, kad dar pažiūrėsiu, jeigu koalicija bus tvari, aš sutiksiu būti premjeru. Atsiprašau, aš jį pažįstu kaip pareigūną.
Tai tas pareigūnas, kuris pirmoj eilėj turi tarnauti valstybei, kaip buvo jo rinkiminis šūkis „Tėvynės labui“.
Jeigu tu turi darbus ir manai, kad tuos darbus reikia padaryti valstybei, nesvarbu, tu gali net būti politinėje mažumoje, bet žmonėms iki galo nori pasakyti, kad aš viską noriu padaryti tam, kad tuos darbus, kurie yra reikalingi jums, kad jie būtų padaryti.
O tai, kad man trukdo, čia jau jūs ir pamatysite, kas tie trukdytojai. Bet dabar pasklinda gandas dėl eurokomisaro vietos – iki šios dienos negirdėjau S.Skvernelio paneigimo.
Ir mes tada matome tai, kad lyg tai kalba apie žmones, bet kažkur pamušaluose yra slaptos kišenėlės dėl vieno ar kito posto ar kėdės.
Kad ir ta koalicija, kuri bus sudaryta, dar neaišku, kad bus premjeras, ar mes nesulauksime kažkokios griūties.
– Gal aišku, gal ponas Žemaitaitis žino.
P.Urbšys: Aš tik žinau, kas gali būti premjeru. Jeigu S.Skvernelis nebus, R.Žemaitaitis gali imtis šios atsakomybės.
R.Žemaitaitis: Nu ne, jau ačiū, ne. Jau čia, Povilai, prie tų sąmokslo teorijų. Per dažnai pas Arną Klivečką laidoj, matyt, pabuvęs esi.
– Jeigu S.Skvernelis nesutinka, kas tada? Gediminas Kirkilas?
R.Žemaitaitis: Aš esu siūlęs prieš 3 savaites, kai buvo ginčas, tokiu atveju visos Seimo frakcijos ir politinės grupės proporcingai prisiima atsakomybę pagal Seimo narių skaičių.
Pavyzdžiui, kiekviena frakcija turi po 2 ministrus. Ir premjerą mes imame visiškai technokratą žmogų, kuris neturi jokio ryšio su viena konkrečia politine partija.
Yra variantas, yra toks buvęs. S.Skvernelį, kaip premjerą, palaiko ir P.Urbšys ir iš Mišrios grupės palaiko bent 5-6 Seimo nariai.
„Tvarka ir teisingumas“ esame aiškiai pasakę, kaip partija, kad mes palaikome S.Skvernelį į premjerus, nes turi laikytis duotų pažadų rinkimų metu ir juos įgyvendinti.
Jis juos pažadėjo ir ta politinė grupė, su kuria jis atėjo, tuos pažadus turi vykdyti.
Ne „Tvarkos ir teisingumo“ premjeras, ne Darbo partijos, ne socialdarbiečių ar socdemų – ne jų.
– Ar pats S.Skvernelis koalicijos partneriams leidžia žinoti, kaip jis ketina elgtis?
R.Žemaitaitis: Viskas yra aiškiai pasakyta. Liepos 12 d. prisiekia prezidentas, 13 d. eina pas prezidentą, grąžina įgaliojimus, tada yra plenarinis posėdis.
Šiaip apsiima visus įsipareigojimus. Ketvirtadienį, jeigu viskas gerai, susiderinam, dar 2 punktai yra dėl fiskalinės drausmės, kur šiandien dienai nėra pakankamai aiškus sutarimas ir vienas klausimas daugiau psichologinis – ar jį šiandien reikėtų priimti, dėl psichiatro praktikos įstatymo. Yra tam tikras ginčas, kokia formuluotė ir kaip tai turėtų būti.
– Ir čia tik tokios kliūtys?
R.Žemaitaitis: Finansinė kliūtis. Taigi negalima paleisti šiandien reikalavimų už 1,2 mlrd.
– Dėl postų jūs sutarę?
R.Žemaitaitis: Bus du susitarimai. Vienas susitarimas dėl programinių nuostatų, antras dėl postų. Dėl postų, ko gero, bus tik kitą savaitę.
– Tai jūs dar nesuderinę. Kas čia maišo?
R.Žemaitaitis: Nieko. Mes pasakėm, kad pirma susiderinam programines nuostatas, ką turime įgyvendinti. Gal išvis dings mūsų norai, kai pamatysime, kam pritaria.
Nėra taip lengva. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paketas – ten yra 20-30 proc. klausimų, susijusių su šia ministerija. Tai kas bus ministras?
– Jūs koalicijoje svarstote apskritai kažkokias pavardes, ministerijų portfelius?
R.Žemaitaitis: Jokių svarstymų.
– O Seimo pirmininko išlieka pozicija?
R.Žemaitaitis: Seimo pirmininko toks, koks buvo memorandumo susitarimas. Bet tai yra pačios valstiečių frakcijos reikalas.
– Tai kas jums trukdo pasirašyti koalicinę sutartį?
R.Žemaitaitis: Kaip pavyzdys, dėl vaiko pinigų papildomai jeigu skirti 110 bendroje sumoje, tai reikalavimas yra apie 200 mln..
Pasiūlymas dėl statutinių pareigūnų – 300 mln., mes negalime jo traukti, nes kertasi su fiskalinės drausmės susitarimu, tai turime sugalvoti mechanizmą ar kokiame laikotarpyje tai išdalinti.
Yra tokie dalykai, socialiniai įsipareigojimai – čia nėra taip, kaip atrodo.
– Man atrodo kažkokie dūmai.
R.Žemaitaitis: Ne dūmai. 2016 m. nebuvo dūmų, nes nebuvo konkrečių finansinių įsipareigojimų.
– Nėra taip, kad jūs labiausiai nesutariate dėl postų, o ne dėl programinių nuostatų?
R.Žemaitaitis: Nėra kalbos apie postus. Aš visą praėjusią savaitę buvau savo apygardoje, tai nebuvau.
Mano derybininkų irgi nebuvo. Dėl postų jokių nėra. Neieškokime sąmokslo teorijų, kur jų šiandien nėra.
P.Urbšys: Aš gal pasikartosiu. Socialdarbiečiai ir „tvarkiečiai“ jeigu atsisakys dalyvauti valdančiojoje, save pastato į labai nepatogią padėtį, nes provokuojami priešlaikiniai Seimo rinkimai, nestabilumas.
Jie vienaip ar kitaip tada persigrupuoja į tą pusę, kur yra konservatoriai su socialdemokratais, jeigu nebėra valdančiojoje.
Valstiečiai man pasidarė kažkokie minkštakūniai.
Aš, turėdamas tokius partnerius, labai aiškiai pasakyčiau: taip, yra jūsų įsipareigojimai, yra fiskalinė drausmė, mes galime kai kuriuos dalykus pakoreguoti, bet, mieli, ponai, turite spręsti: arba esate daugumoje ir prisiimate atsakomybę už tuos darbus, jeigu nesate daugumoje – viskas tvarkoje.
Aš valstiečių vietoje sakyčiau: mes sutinkame būti mažumos Vyriausybėje ir kad žmonės matytų, kas nori prisiimti atsakomybę už juos, o kam rūpi politinis, siauras išskaičiavimas.
Ir „tvarkiečiai“, socialdarbiečiai niekur neturėtų, kur pasidėti. Jiems kito kelio nėra, kaip likti koalicijoje.
Atsiprašau už išsireiškimą, jiems reikia nagais ir dantimis laikytis už tos politinės lyties, kad nenuslysti į politinę bedugnę.
R.Žemaitaitis: Povilai, gal ko gero nelabai pats gaudaisi, kas vyksta derybinėse pozicijose ar vyksta tą laikotarpį.
Leisiu priminti, kad „Tvarka ir teisingumas“ yra partija, kuri aiškiai pasakė, kad mes palaikysime šią Vyriausybę, dalyvaujame šioje valdančiojoje daugumoje, kad nebūtų chaosas ir kad nebūtų plėšoma.
– Tai kad chaosas toks, kad maža neatrodo.
R.Žemaitaitis: Palaukite, įstatymai nepriiminėjami, Vyriausybė nedirba? Apie ką jūs čia kalbate?
– Ir be tų derybų viskas dirbo.
R.Žemaitaitis: Tai ko jūs tas derybas pasiimate kaip kažkokią panacėją. Iki liepos 15 d. jūs turite dar tiek laiko.
– Jūs labai gudriai žaidžiate su liepos 15 d.
R.Žemaitaitis: Tai jūs žaidžiat gudriai. Jūs neturite eterio kuo užimti, tai apie tas derybas.
– Jūs kaip Aušra Maldeikienė – žurnalistai kalti dėl visko.
R.Žemaitaitis: Ne žurnalistai kalti. Kadangi visi galvoja, kas bus, kas tose derybose. Viskas vyksta normaliai, derybinės grupės susitinka.
– Tik vienos partijos pirmininkas pamini vieną pavardę, kitos partijos pirmininkas kitą pavardę.
R.Žemaitaitis: Pasakykite, kas paminėjo kur pavardę.
– Pavyzdžiui, G.Kirkilas pasakė, kad Rokas Masiulis turi pats atsistatydinti.
R.Žemaitaitis: Todėl, kad ginčas įvyko, kad R.Masiulis pasakė, kad bebrams neturi atitekti Susisiekimo ministerija. Va ir viskas. Ar iš „Tvarkos ir teisingumo“ išgirdote ką nors? Ar iš valstiečių išgirdote? Ne.
P.Urbšys: Bet neliko „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos Seime.
R.Žemaitaitis: Ketvirtadienį liks.
– Ketvirtadienį bus pasirašytas susitarimas dėl programinių dalykų, bet ne dėl postų. Vadinasi, ne iki galo?
R.Žemaitaitis: Taip.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16 val. 30 min. ir 20 val.30 min. per „Lietuvos ryto“ TV.
