Rugpjūčio 20-ąją Estija mini nepriklausomybės dieną, G.Nausėda dalyvavo minėjimo renginiuose taip pat pagerbė komunizmo aukas. Vizitas taip pat sutampa su Baltijos kelio 30-mečio minėjimu ir Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumo 40 metų sukaktimi.
Pokalbio su prezidente K.Kaljulaid Lietuvos vadovas atkreipė dėmesį į Lietuvos norą atkurti reguliarių Baltijos valstybių vadovų susitikimų formatą.
„Baltijos šalių bendradarbiavimas yra strategiškai svarbus, siekiant sustiprinti Baltijos šalių ekonominę ir energetinę integraciją, mūsų regiono saugumą ir bendras pozicijas tarptautinėse organizacijose“, – teigė G.Nausėda.
Pokalbyje – bendradarbiavimo formatas ir Astravo AE
Prezidentai aptarė svarbiausius energetinio saugumo klausimus, bendrų projektų ir iniciatyvų eigą, ypač Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų elektros tinklais bei bendros ES dujų rinkos sukūrimo temas.
G.Nausėda atkreipė dėmesį į Europos Sąjungos šalių saugumui grėsmę keliančią Astravo atominę elektrinę, kuri statoma pažeidžiant aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartus, bei pabrėžė, kad su saugumu susijusios elektrinės projekto problemos turi būti sprendžiamos ES lygiu ir negali būti daromi kompromisai saugos sąskaita.
Taip pat aptartos ir Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo perspektyvos. G.Nausėdos teigimu, šio formato susitikimai svarbūs visam regionui dėl galimybės aptarti aktualijas. Būtų diskutuojama apie klimato kaitą, inovacijų vystymą, finansų rinkų plėtrą, skurdo ir nelygybės mažinimą.
Lietuva pasveikino Estiją tapus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatine nare 2020–2021 m.
„Tai liudija pripažinimą, pagarbą ir galimybę atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į saugumo klausimus mūsų regione. Tai – didelė atsakomybė, kurią neseniai jautė ir Lietuva, tad esame pasirengę dalytis su Estija savo patirtimi“, – pabrėžė G.Nausėda.
Klausimas dėl V.Putino
Prezidentai aptarė šalių santykius su Rusija ir Rytų partnerystės šalimis, taip pat kovos priemones su hibridinėmis grėsmėmis, propaganda ir dezinformacija. Šalių vadovai sutarė, kad sankcijos Rusijai turi būti tęsiamos tol, kol nebus įgyvendinti Minsko susitarimai.
„Itin svarbu konsoliduoti tarptautinę paramą Ukrainai ir joje vykdomoms reformos“, – sakė Lietuvos vadovas.
Vienas iš prezidentų susitikime aptartų klausimų už uždarų durų – Estijos prezidentės vizitas Rusijoje ir susitikimas prezidentu Vladimiru Putinu.
Žurnalistams po pokalbio su K.Kaljulaid Lietuvos vadovas sakė pats norėjęs išgirsti apie šį susitikimą. Buvo priminta, kad Europos Sąjunga šiemet dar metams pratęsė sankcijas Rusijai dėl Krymo aneksijos.
Estijos prezidentė tikino, kad „išvengti bendravimo su Rusija neįmanoma“, nors jie supranta sankcijų svarbą ir politinę situaciją.
Išbandė ginklus
Po pokalbio su Estijos prezidente Lietuvos vadovas su delegacija vyko į Šeimos dieną šventę, surengtą prie Talino TV bokšto.
Prezidentas G.Nausėda sveikinosi ir fotografavosi su šventės dalyviais. Kartu su K.Kaljulaid apžiūrėjo įvairius stendus, tarp kurių buvo ir Estijos savanorių, NATO pajėgų, gelbėtojų, skautų.
G.Nausėda nepraleido progos iš arčiau apžiūrėti karinius ginklus.
Vos atsisveikinęs su Estijos prezidente, Lietuvos vadovas su delegacija aplankė Marjamae komunizmo aukų muziejų, kur padėjo gėlių pagerbdamas totalitarinio režimo aukas.
Po pietų įvyko susitikimai su premjeru Jüriu Ratu ir parlamento pirmininku Hennu Polluaasu bei Estijos lietuvių bendruomenės nariais.
Vėliau prezidentas G.Nausėda Lietuvos ambasadoje susitiks su Estijos lietuvių bendruomene, o vakare Kadriorge vyksiančiame priėmime prezidentas G.Nausėda sveikins Estijos gyventojus Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga.
Į darbo vizitą Estijoje G.Nausėda išvyko be žmonos Dianos Nausėdienės. Žmona prezidentą lydėjo per vizitus Vokietijoje ir Lenkijoje, tačiau nevyko į vizitą Latvijoje. Tada buvo nurodytos dvi priežastys, kodėl D.Nausėdienė nevyko į Latviją.
Šis Lietuvos vadovo vizitas – ketvirtas, anksčiau jis lankėsi Lenkijoje, Latvijoje ir Vokietijoje.
Primename, kad pirmadienį buvo paskelbti ir kiti planuojami prezidento vizitai. Dar iki metų pabaigos prezidento G.Nausėdos planuose – septyni vizitai. Planuojama, kad jis turėtų dar kartą vyktį į Lenkiją, JAV, Japonija ir bent kelis kartus vykti į Briuselį.
Estijos pozicijos dėl Astravo AE
Vienas svarbiausių ir daugiausia dėmesio sulaukęs klausimas – Astravo atominės elektrinės saugumo tema.
Portalas lrytas.lt primena, kad dar 2017 metais Lietuvos Seimas priėmė įstatymą, kuriuo įtivirtino Astravo atominės elektrinės pripažinimą nesaugia ir kelianča grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Buvo skelbiama, kad Lietuva boikotuos Astrave pagamintos elektros pirkimą bei kaimyninės valstybės naudojimąsi mūsų šalies infrastruktūra. Taip pat Lietuva ne kartą skatino kaimynines valstybes reaguoti į kylančią elektrinę.
Daugiau nei prieš savaitę Latvijos vyriausybė pranešė, kad buvo nusprendusi pirkti elektrą iš Baltarusijoje statomos Astravo AE. Tačiau dar šios savaitės pradžioje Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis paskelbė sulaukęs Latvijos premjero Krišjanio Karinio patikinimo, kad Latvija nesirengia pirkti elektros iš Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės.
Estijos prezidentė pabrėžė, kad priešingai nei kaimyninė Latvija, turi tvirtą poziciją.
„Estija nesvarsto jokių prekybos elektra linijų tarp Rusijos ir Estijos“, – po pokalbio su G.Nausėda sakė K.Kaljulaid.
Įvardijo iššūkius
Estijos prezidentė sakė, kad tokių mažų šalių kaip Baltijos šalys, branduolinis ginklas yra tarptautinė teisė.
„Mums reikia drąsos, mes turime prabilti ir kalbėti apie savo vertybes, nes vertybės, tarptautinė teisė yra branduolinis ginklas mažoms šalims ir šioje vietoje mes stovime kartu. Mes bendradarbiaujame ne tik visose gerose srityse, tačiau ir sunkesnių pasitaikančių iššūkių metu“, – sakė Estijos prezidentė K.Kaljulaid.
Estijos vadovė įvardijo sunkumus tarptautinėje erdvėje, prisiminė karą Ukrainoje, neramumus Sarkatvele.
„Baltijos šalys yra tos, kurios niekada nepamirš, ir per tokius susitikimus mes kalbame apie tas šalis, kurios mums rūpi. (...) Mes taip pat kartu suprantame, jog mūsų regiono ir visos Europos saugumas yra nedalomas ir mes susiduriame su tais pačiais saugumo iššūkiais“, – pridūrė K.Kaljulaid.
Dainora Karklytė, ELTA
