Ministras Seime teigė, kad svyravimai finansų rinkose atspindi nerimą ir investuotų besikeičiančius lūkesčius, kurie gali paveikti ir realią ekonomiką. Pasak ministro, Lietuvoje yra akivaizdus verslo lūkesčių prastėjimas.
Verslo lūkesčiai prastėja
Opozicija teiravosi, kaip Lietuvos eksportą ir vidaus vartojimą paveiks valstybinių obligacijų minusinės palūkanos ir akcijų kurso kritimai Eurozonos šalyse.
„Dėl skatinimo politikos, tai ji neabejotinai turi poveikį tiek vartojimui, tiek investicijoms, tiek Vyriausybių skolinimosi kainoms. Aišku, taip pat yra ir saugikliai atasvaros kitose politikose. Kalbant apie svyravimus finansų rinkose, tai neabejotinai atspindi nerimą ir investuotų besikeičiančius lūkesčius, kurie gali paveikti ir realią ekonomiką.
Ką mes matome iš Lietuvos verslo lūkesčių, tai yra akivaizdus verslo lūkesčių prastėjimas. Ko negalima bendrai pasakyti apie gyventojus, nes vartotojų lūkesčiai vis del to, matyt, dėl rinkimų maratono yra aukštumose.
Einant gilyn į eksporto partneres, matome, kokia situacija yra Vokietijoje. Čia ji tip pat nedžiugina. Taigi, tikėtis labai stiprios išorės pakalusos, manau, būtų naivu.
Žinoma, kuomet verslo lūkesčiai prastėja, taip pat ir dėl išorės aplinkos pasikeitimų, atsargiau yra investuojama. Tai, žinoma, paveiks ir investicijų augimą, kuris numatomas taip pat lėtesnis. Kitaip tariant, išorės aplinka veikia mūsų vidaus paklausą taip pat“, – teigė V.Šapoka.
Ar su biudžetu pateiks ir prezidento siūlymus?
Politikai klausė, ar su biudžetu kartu bus pateikti prezidento Gitano Nausėdos siūlymai mokesčių srityje ir kiek tai galėtų pozityviai ar negatyviai paveikti verslą.
„Žinoma, kad aš pasisakau už tai, kad tiek gyventojai, tiek verslas, tiek mokesčių administravimo institucijos su visais pakeitimais būtų supažindintas iš anksto.
Priminsiu, kad praėjusį kartą, kuomet įgyvendinome su darbo santykiais susijusių mokesčių pertvarką, tarėmės pusmetį iš anksto. Kad tikrai būtų laiko pasirengti.
Jeigu bus bendras ir greitas sutarimas Seime, palaikant dar ir opozicijai, tai aišku, tai galima priimti ir su biudžetu. Jei tos diskusijos užsitęstų ir to bendro vardiklio nebūtų surasta greitai, tai teisės aktai numato, kad iki įsigaliojimo turi būti ne mažiau kaip šeši mėnesiai. Kalbėti apie labai konkrečius ir detalius pasiūlymus galima bus tada, kai jie bus konkretizuoti.
Dabar mes diskutuojame dėl pačių idėjų daugelį kurių mes palaikome, bet jau poveikį konkrečiai verslui, gyventojams, verslo sritims bus galima aptarti matant konkrečius pasiūlymus“, – atsakė finansų ministras.
Primename, kad G. Nausėda pateikė pasiūlymus Seimui dėl papildomų lėšų, skiriamų socialinei apsaugai. Prezidentas siūlo reikalingas lėšas surinkti mažinant lengvatą ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui, labiau apmokestinant su darbo santykiais nesusijusias pajamas bei lėtinant su darbo pajamomis susijusių mokesčių mažinimą.
Prezidento patarėjo Simono Krėpštos teigimu, siūlomi skirti papildomi 100 mln. eurų skurdo mažinimui padėtų išlaisvinti vienus mažiausiai pajamų turinčius žmones – pensininkus iš santykinio skurdo spąstų. Jų pajamos turi augti sparčiau nei vidutinis atlyginimas, sako prezidento patarėjas.
Finansų ministrui pateikusi opozicija teiravosi, kuo valstybės ir savivaldybių biudžeto projektas, pateiktas Europos Komisijai, skirsis nuo pateikiamo Seime spalį ir kokie lūkesčiai nebus įgyvendinami.
„EK joks projektas dar nėra pateiktas. Projektas dar nėra baigtas ruošti. Matyt, čia truputį buvo supainioti mėnesiai. Pagal mūsų nacionalinius įstatymus Vyriausybė Seimui turi pateikti iki spalio vidurio įstatymo projektą. Pagal Eurozonos šalims taikomą reglamentą, kaip ir kasmet, mes iki spalio 15 dienos turime pateikti tiek EK, tiek Eurogrupei tą projektą. EK vertins atitikimą fiskalinei drausmei, taisyklėms. Pateiks savo išvadą iki lapkričio 30 dienos.
Įprastai gali pateikti, žinoma, ir anksčiau, kad Seimas prireikus EK galėtų pateikti sav nuomonę ir prireikus galėtų daryti tam rikras korekcijas. Įprastai Lietuvoje ta praktika ta, tiek Seimui, tiek EK yra pateikiamas tas pats projektas“, – atsakė V.Šapoka.
Kodėl Vyriausybė neplatina reikšmingo obligacijų kiekio?
Parlamentarai nori išgirsti finansų ministro, kodėl Vyriausybė neplatina reikšmingo obligacijų kiekio, kai praktiškai obligacijų palūkanos yra neigiamos, o yra didelė paklausa.
„Finansų ministerija valstybės vardu skolinasi tik tai tiek, kokie limitai yra nustatyti įstatyme. Pirma, mes laikomės to limito. Kalbant skaičiais, tai šiemet tarptautinėje rinkoje išleidome tikrai dideles obligacijų emisijas. Dešimties metų trukmės 650 milijonų, trisdešimties metų emisija – 850 milijonų euroobligacijų emisijos. Tikrai labai palankiomis sąlygomis. Ir vidaus rinkoje beveik milijardo.
Šitos lėšos skirtos esamai skolai refinansuoti žymiai palankesnėmis sąlygomis. Pavyzdį pateiksiu, 2020 metais išpirksime beveik dviejų milijardų emisiją, kuri buvo išleista prieš dešimtmetį. Jos palūkanos siekia 7,625. Vien šitos emisijos refinansavimas leis sutaupyti beveik 80 milijonų eurų per metus.
Taip pat vyksta intensyvios derybos su kitais kreditoriais. Kaip pavyzdys, dėl beveik 700 milijonų paskolos palūkanos su Europos investiciijų banku persiderėjome dėl žymiai palankesnių sąlygų.Atitinkančių dabartinės rinkos sąlygas. Tai dar dešimties milijonų eurų papildomas sutaupymas.
Kalbant, kas buvo tarp eilučių turbūt, kodėl kol geros sąlygos neprisiskolinus žymiai daugiau? Mano nuomonė yra labai paprasta – mes tikrai gerai tvarkomės formuodami rezervus, o skolas, net ir su mažom palūkanom, jas vis tiek reikės gražinti. Kadangi mes padidintume skolą, mes prisiimame ir refinansavimo riziką, nes tokios sąlygos, kokios yra šiuo metu ir kokia palūkanų norma, tai amžinai nesitęs. Jei po kelių metų tos palūkanos išaugs – mes jau refinansuosimės žymiai jau didesnėmis palūkanomis“, – sakė ministras.
