„Jau po pirmų Lino Pernavo vadovavimo mėnesių išgirdome apie neigiamus pokyčius policijos sistemoje. Deja, ir VRM vadovai, ir kai kurie politikai Pernavą užstojo ir leido jam dirbti visą kadenciją. Pirmas pareigų neteko vidaus reikalų ministras. Dabar, panašu, jų neteks ir generalinis komisaras. Tai yra gera žinia policijos bendruomenei.
Tikimės, kad kitas Policijos departamento vadovas bus visiškai kitoks ir mums nereikės prisiminti posakio „nuo vilko ant meškos“, – sako LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė. – VRM sistemoje dar yra garbingų vadovų, suprantančių, kas yra socialinis dialogas ir kodėl jis svarbus. Norėtume, kad kitu generaliniu komisaru taptų būtent vienas tokių pareigūnų“.
LTPF teigimu, L. Pernavas nevertas generalinio komisaro posto jau vien dėl policijos reformos, kurios rezultatai – auganti grėsmė gatvėse. Tai rodo padidėjęs nepilnamečių nusikalstamumas, kai kur peraugęs į socialinius neramumus. Br to, tarnybą paliko labiausiai patyrę policijos pareigūnai; klastojama nusikalstamumo išaiškinimo statistika.
Profsąjungos tikina, kad visiškai sugriauti santykiai su profesinėmis sąjungomis, nes policijos pareigūnams piktybiškai netaikomas Vyriausybės ir profesinių sąjungų pasirašytas nacionalinis susitarimas, dirbtinai sukurtos kliūtys profesinėms sąjungoms nepervesti nario mokesčio; profesinėms sąjungoms trukdoma atlikti savo veiklą, kuriant nepasitikėjimo atmosferą tarp pareigūnų.
Profsąjungos piktinasi ir dėl ydingos policijos vadovų skyrimo tvarkos: konkursus į vadovų postus laimi savi, o ne geriausi, kai kuriuose padaliniuose konkursai iš viso nebeorganizuojami.
„Dabartinės policijos vadovybės darbas lėmė, kad buvo supriešinti patyrę ir jauni pareigūnai, sužlugdytos vertybės, nusivilta savo vadais; taip pat nuvertintas specializuotų padalinių pareigūnų darbas, imta labai netolygiai skirstyti darbo krūvį...
Tai – tik ryškiausiai matomas policijos sistemos susilpnėjimas. Eiliniai pareigūnai kasdien mato tiek netvarkos ir neteisybės, kad dalis jų jau nebetiki niekuo, tik apatiškai laukia pensinio amžiaus ir galvoja, kuo užsiimti baigus tarnybą“, – sako L. Soščekienė.
