Pradėti kelti klausimai, ar valstybė ir savivaldybės tinkamai pasiruošusios tokio pobūdžio nelaimėms. O Seimo opozicinės frakcijos jau paskelbė svarstančios inicijuoti interpeliaciją ir vidaus reikalų ministrei Ritai Tamašunienei.
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistas Mindaugas Vasiliauskas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos viršininku Edgaru Geda, sveikatos apsaugos viceministru Algirdu Šešelgiu bei Seimo nariu Laurynu Kasčiūnu.
– Pone Geda, kokia yra naujausia informacija iš gaisravietės Alytuje?
E.Geda: Ugniagesių šiai dienai dirba 46, yra 3 darbo barai, švirkštų grubiai apie 10 – čia mes savo profesine terminologija šnekam. Yra aktyvūs perkasimo, kasinėjimo darbai, kuriuos įvardija žiniasklaidoje tiek operacijų vadovas meras, tiek mūsų atsakingi pareigūnai. Dabar yra lėtas, sunkus ėjimas iki finalinės juostos.
– Pats gaisras yra užgesintas?
E.Geda: Paprastai suvokiant – taip. Yra tam tikrų atsinaujinančių šaltinių likvidavimas. Jeigu ten smilks, kad neužsidegtų iš naujo, bet visi didieji gaisrai yra užgesinti.
– Kiek dar laiko gali trukti likvidavimo darbai?
E.Geda: Priklauso nuo bendro sutelkto darbo. Ne vien tik ugniagesių bendras darbas reikalingas, čia yra specialioji technika, kuri pasitelkta. Labai esame dėkingi visiems, kurie aktyviai prisideda prie tų darbų.
Ta sunkioji technika ir įgalina ugniagesius prieiti prie smilkstančių židinių ir juos pašalinti. Savivaldybės, operacijų centro darbas – šitoje vietoje taktiniu, operaciniu lygiu mes bendraujame puikiai.
– Viceministre, kas jūsų žinioje yra susijusio su šia nelaime ir žmonių sveikata? Ar jau buvo kreipimųsi į medicinos įstaigas? Ar žmonėms galima išeiti į lauką, nusiskinti lysvėje agurką ir jį suvalgyti?
A.Šešelgis: Mūsų pagrindinė užduotis tokiais atvejais – mes turime savo Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kuris perdengia visą Lietuvą. Tokios ekstremalios situacijos, didesnės ar mažesnės, mums tikrai nėra naujiena.
Pagrindinis tikslas, kada kažkas atsitinka, kur tai beatsitiktų, yra tinkamai informuoti žmones, ką reikėtų daryti, kaip reaguoti tokioje situacijoje.
– Kreipėsi kas nors į medicinos įstaigas dėl galbūt su gaisru susijusių sveikatos pakitimų?
A.Šešelgis: Mano žiniomis, šiandien dar atnaujinau žinias, yra kreipęsi dėl galimai kažkokios žalos sveikatai iš viso 8 žmonės. Konkrečiai kalbu apie Kudirkos ligoninę. Gydytojai sako: galimai sieti galima būtų 3 žmonių.
Bet tiems žmonėms, kurie turi tam tikrų kvėpavimo problemų, tas paūmėjimas galimai galėtų būti, bet tiesiogiai nepatvirtina, kad tai gaisro padariniai.
– Ar bus bandoma plačiau aiškintis, kokią įtaką gyventojų sveikatai daro taršos paplitimas?
A.Šešelgis: Kada baigsis ta ekstremali situacija, be jokios abejonės, mes apsitarsime, ar reikia platesnių tyrimų. Manau, kad tam tikras monitoringas bus tikrai padarytas. Nors šiandien, kad kažkas buvo labai pažeista ar pakenkta žmonių sveikatai, tikrai džiugina, kad neturime tokios informacijos, kad masiškai kažkas būtų.
Pačio gaisro metu, nuo pat pradžios, oro sąlygos Alytaus mieste buvo pakankamai palankios. Daugiausia kentėjo Alytaus rajono Miklusėnų gyvenvietė, ten apie 1000 yra žmonių. Tikrai mes esame labai dėkingi rajono merui, kuris asmeniškai važiavo pas žmones ir ragino, esant galimybei, kad jie išvažiuotų, paliktų teritoriją, į kurią galimai gali sklisti daugiau teršalų.
Po to šiek tiek ir juokavo: miestelis buvo kaip išmiręs, nes žmonės tikrai paklausė. Ypač kurie turėjo vaikus, vyresnio amžiaus žmones, kurie galėjo, visi aplinkiniai, kurie galėjo priimti – kaimo turizmo sodybos, Druskininkų gydyklos, sanatorijos – mielai atsišaukė ir žmonės tuo pasinaudojo. Tikrai viena iš tokių priemonių buvo puikiai įgyvendinta ir žmonės, gaisrui baigiantis, dabar yra tiriama oro tarša, galės grįžti ir pradėti normalų gyvenimą.
– Pone Kasčiūnai, jūs irgi lankėtės gaisravietėje, šiandien Aplinkos komitete ėjote išklausyti informacijos. Kokią jūs situaciją matote likviduojant visus darbus, tvarkantis su gyventojų informavimu?
L.Kasčiūnas: Aš manau, čia yra keli etapai. Pirmas etapas, kaip mes priėjome prie šitos situacijos – aplinkosauginiai leidimai saugoti atsargas toje įmonėje.
– Kad tai būtų išsiaiškinta, jūs kreipėtės į Aplinkos ministeriją ir prokuratūrą.
L.Kasčiūnas: Yra informacijos, kad per du metus buvo bent keli fiksuoti pažeidimai. Bet pagal mūsų teisinę bazę, leidimo atimti verstis šita veikla nėra įmanoma. Dar daugiau, per tuos du metus, nepaisant fiksuotų pažeidimų, buvo leista pasididinti atliekų saugojimo kiekius. Tai jūs galite įsivaizduoti, vertinant kokie yra saugikliai šioje mūsų valstybėje, kad mes galime prieiti prie tokios situacijos.
Dabar didelis klausimas, prie kiek didmiesčių yra panašių saugyklų, kurios gali turėti įvairių incidentų. Čia vienas dalykas – bus privalu išsiaiškinti, ištirti ir tada teisiškai tobulinti situaciją.
Dėl likvidavimo ir visų tų darbų. Man daug skambino žmonių, aš pats dirbu daug Dzūkijoje, tame pačiame Alytuje, tai man tas paveikslas pakankamai autentiškas. Vieni žmonės skambina ir sako: trūksta vienoj ar kitoj seniūnijoj žinojimo, yra tarša, viršija normas ir panašiai.
Kitas dalykas, kuris mane ypač sukrėtė – aš buvau šeštadienio vakare, kai betoniniai blokai buvo užkritę ant padangų ir kai tai trukdė gesinti gaisrą, reikėjo sunkiosios technikos, kuri turėtų nukelti tuos betoninius blokus, kad ugniagesiai gelbėtojai galėtų dirbti savo darbą. Ta sunkioji technika, kuri realiai pradėjo tuos blokus kilnoti, pasirodė pirmadienį.
Ir šiandien komitete išsiaiškinę, sužinom, kad tie kranai, kurie gali tai daryti, Lietuvoje yra du. Vienas tuo metu dirbo prie Profsąjungų rūmų Vilniuje, o kitas buvo Naujojoje Akmenėje. Ir abu priklauso privačioms kompanijoms. Tai gerai, kad verslininkai pasirodė geranoriški, tą techniką atvežė į vietą, bet įsivaizduokite – du kranai Lietuvoje, privačiose rankose.
O jeigu jie turėtų projektus tuo metu kur nors užsienyje ar kažkur, tada būtume laukę? Arba gerai, tos mobiliosios stotelės taršos matavimui.
– Iš Lenkijos skolinomės.
L.Kasčiūnas: Tai gerai, kad turim gerus kaimynus, kurie paskolino dvi stoteles. Tu pradedi dėlioti tą vaizdą ir supranti, kad iki normalaus situacijos suvaldymo buvo tolokai.
– Pone Geda, ar mes pasiruošę tokioms nelaimėms? Dėl tų pačių kranų, kodėl taip yra?
E.Geda: Seimo narys žino, kiek iš tikrųjų civilinei saugai savivaldybės šiuo metu gauna, koks jų yra metinis biudžetas. Kiek specialistų dirba savivaldybėse civilinei saugai ir koks yra jų biudžetas.
L.Kasčiūnas: Palaukite, jūs klausiate Seimo narių ar Vidaus reikalų ministerijos, kuri rūpinasi savivaldos pasirengimu tokiems planams.
E.Geda: Užduodu tokį klausimą, kadangi juo galim irgi pasidomėti.
L.Kasčiūnas: Ir pasidomėsim. Esminis dalykas – jeigu jau ir miesto savivaldybė, tarkime, neturėjo pajėgumų ar nesugebėjo tvarkytis taip gerai, kaip galbūt galėjo, Vidaus reikalų ministerija galėjo perimti viską į savo rankas, nepalikti tik miesto ir rajono savivaldybei dorotis su šita sudėtinga situacija. Taip, trūksta natūraliai.
– Sekmadienį buvo nuspręsta neskelbti valstybės mastu ekstremalios situacijos.
L.Kasčiūnas: Būtent. Buvo teikiama metodinė pagalba savivaldybėms. Palaukit, mes turime turėti daugiau politinės valios, įsitraukti į šitą reikalą. Sutikite, kad buvo galima nežiūrėti vien tik paraidžiui į įstatymo raidę, kažkokį straipsnį, bet matyti, kad jeigu yra rimtos problemos, vidaus reikalų ministrė atvažiuoja, skelbia nacionalinę ekstremalią padėtį, išima viską iš rajono, paskiria atsakingą žmogų ir viską koordinuoja.
Be jokios abejonės, visą tą situaciją reikės įvertinti ir tyrimas tikrai turės būti atliktas.
– Pone Geda, kiekviena savivaldybė lyg turi turėti planus ekstremalioms situacijoms. Ar tie planai yra peržiūrimi, ar jie vis dar adekvatūs, galiojantys, kad iš karto būtų technika pasirūpinama, o ne, kaip Alytaus meras viešoje erdvėje sakė: skambinėjo per visą Lietuvą ir ieškojo, kad per kelias dienas tą techniką surasti?
Ar tie planai prižiūrimi jūsų specialistų?
E.Geda: Taip, jie prižiūrimi PAGD teritorinių įstaigų. Konkrečiai Alytaus miesto savivaldybė planą ekstremalių situacijų valdymo buvo pasirengusi jau atnaujintą 2011 m. Jį iš esmės peržiūrėjo 2017 m., yra sudarytos su 5 įmonėmis materialinių išteklių pasitelkimo sutartys.
Bet žinote, kai mes kalbame apie konkrečiai pasirengimą atitinkamai savivaldybių lygmeniu, aš nesistebiu ta materialinių išteklių situacija, nes šiai dienai tik 1,45 mln. visoms savivaldybėms yra skiriama civilinei saugai.
Tai ką už tą sumą gali civilinės saugos specialistai padaryti? Tiesiog organizuoti tam tikrą planavimą, bet realių materialinių išteklių pasitelkimas reikalauja ženkliai didesnių investicijų į civilinę saugą.
– Kita vertus, jūs nuolatos rengiate pratybas. Neseniai buvo pratybos pasiruošti Astravo galimai nelaimei. Ar jūs nustatote šitas problemas ir kreipiatės į Vidaus reikalų ministeriją, Seimo narius, komitetus, kad iškelti problemas?
E.Geda: Aš manau, kad mes labai daug dalykų turime tiesiog iki to laiko, kai realiai tokia situacija atsitinka. Kiekviena situacija ragina mus judėti toliau, tiesiog inventorizuojam visa tai, kas yra. Galbūt tai yra unikalios situacijos ir kada šioje situacijoje prireikė dviejų išskirtinių technikos vienetų, tu negali visoms joms pasirengti.
Bet bent iš esmės turėti didesnį dėmesį civilinei saugai, yra būtina šiai dienai. Atliepiant, ką pašnekovai šnekėjo apie informacinius dalykus. Pati situacija, kai buvo susirinkusi Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija sekmadienį 10 val. Alytaus miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje, buvo pristatyta išsamiai ir buvo išnagrinėta.
Ten dalyvavo tiek abiejų savivaldybių atstovai – Alytaus miesto ir Alytaus rajono. Tuo metu buvo konstatuota, kad situacija yra valdoma ir didelių poreikių praktiškai nėra.
– Jūs kalbate ar valdomas gyventojų informavimas, ar likvidavimas pačio gaisro?
E.Geda: Aš bendrai sakau, kad situacija yra valdoma tiek gaisro požiūriu, tiek visa informacija visuomenei atiduodama. Dabar klausimas, kur buvo didžiausia problema ir šiuo metu ji po truputį mažėja.
Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje buvo nuspręsta teikti pagalbą, įsteigti Spaudos centrą Alytuje ir koordinuoti įvairių institucijų, pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos agentūros, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateikiamus duomenis apie poveikį, kas atsitiko, kokia tai yra svarba ir ką turi gyventojai daryti.
Kad būtų vienas informacijos šaltinis, kuris būtų savivaldybėje, nes informacija ateina pirmiausia iš savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos. Dabar visa pagalba yra teikiama nuo praktiškai pirmadienio ryto savivaldybei tinkamai komunikuoti ir dabar abi savivaldybės ir principo komunikaciją spartina. Dabar gyventojams rengiama informacija apie tai, ką minėjo viceministras – kas bus toliau.
Kokie tyrimai bus atliekami toliau, kaip bus tiriamas dirvožemis, vanduo, šachtiniai šuliniai, kokios būtinos saugos priemonės, imantis dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir panašiai. Šitie dalykai bus pateikiami ir savivaldybės šitą informaciją teiks.
– Viceministre, ką žmonėms, esantiems Alytuje ar Alytaus rajone, svarbiausia žinoti? Ar galima vykti į tą regioną?
A.Šešelgis: Be jokios abejonės, kaip kolega sako, kad ta informacija turėtų išeiti iš pačių Ekstremalių situacijų operacijų centro, visuomenės informavimo grupės.
– Viceministre, žmonėms nėra įdomu, iš kur išeina informacija. Svarbiausia, kad ji būtų tiksli. Nereikėtų ieškoti kaltų, reikėtų pamokas išmokti jau po nelaimės.
A.Šešelgis: Jūs kaip tas Alytaus gyventojas, neišklausęs iki galo nutarėte pakomentuoti ir neišklausyti, kokia rekomendacija yra. Rekomendacija yra dabar klausytis viešai, kas yra pasakoma.
Aš galiu šiandien pasakyti taip, kad mūsų specialistai jau nustatė tų patalpų, kur buvo evakuoti ir žmonės kurį laiką nedirbo, užterštumą. Kadangi Ekstremalių situacijų operacijų centras renkasi po kelis kartus per dieną, šita informacija jiems bus pateikta ir jie nuspręs, kaip valyti, kokiom priemonėm ir kada žmonės gali sugrįžti į patalpas, kurias buvo palikę.
Jie tikrai turi klausytis informacijos oficialių šaltinių, jie turi ir savo radijo laidas, ir televiziją, ir jeigu reikia pasiskambinti gali. Jiems bus suteikta informacija, kad šiandien galite drąsiai ir saugiai sugrįžti namo. Dabar reikia pasitikėti Alytaus Ekstremalių situacijų operacijų centru ir vadovautis jų pateiktomis rekomendacijomis.
– O kuris šaltinis yra teisingiausias? Iš Vidaus reikalų ministerijos gali išeiti viena informacija, Alytaus meras kitą informaciją pateikti. Šiandien komitete Alytaus rajono meras pareiškė, kad jie bando tvarkytis, valyti gatves, tačiau nežino kaip ir jiems patiems neaišku, ką daryti.
Atrodo, informacija iš oficialių institucijų ir asmenų išeina, bet ji kartais prieštarauja viena kitai.
A.Šešelgis: Kad šito nebūtų, jie puikiai žino, ką daryti, kaip daryti, netgi kaip neutralizuoti. Jie specialią druską pabarsto. Tai nebuvo vien tik, kad kažkas sugalvojo. Tai buvo specialistų rekomendacijos ir jie valymo darbus yra pradėję. Bet kad visi žinotų viską, tikrai taip nėra. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad nėra taip, kad informuos vienas žmogus, paskelbs kažkur.
Yra pasidalinama informacija, kokios srities specialistai tą komentuos, kad būtent ta informacija būtų tiksli ir kompetentinga, o ne bet kas: pagalvojau, kad reikėtų čia stotelę mobilią perkelti į patį židinį ir pamatuoti, kaip ten yra. Yra tam specialistai, pasitikėkim jais, jie yra profesionalūs ir kompetentingi. Tarp kitko, nepeikime čia savivaldybių, jos puikiai tvarkosi.
Tokiais atvejais visada atsiranda klausimų, kurie ne iš karto turi savo atsakymus, bet jie tikrai į visus klausimus randa atsakymus. Ir jau šiandien arba rytoj mes tikrai turėsime labai pozityvią informaciją, kad jau ir tų garų nebėra, ir beliko tik budėti ir žiūrėti, kad neatsinaujintų gaisro židinio smilkimas ar dar kažkas.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
