Kazys Starkevičius: sena korta „Aš noriu būtų miestietis“ jau neveiksminga

Keliasdešimt Seimo narių, kurie pasirašė kreipimąsi į Vyriausybę, siūlydami nustatyti konkrečią tvarką, kuri galėtų objektyviai nulemti savivaldybių teritorijų perdalinimą, įsitikinę, kad Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio inicijuotam siekiui prijungti dalį rajono savivaldybės plotų neskirta išsipildyti.

Kazys Starkevičius sakė, kad Seime V. Matijošaitis ir Kauno miesto taryba pritarimo neturėtų sulaukti, nors nemažai savivaldybės biudžeto lėšų jau išleido pagal savas ambicijas agitacinei kampanijai.<br>Lrytas.lt koliažas
Kazys Starkevičius sakė, kad Seime V. Matijošaitis ir Kauno miesto taryba pritarimo neturėtų sulaukti, nors nemažai savivaldybės biudžeto lėšų jau išleido pagal savas ambicijas agitacinei kampanijai.<br>Lrytas.lt koliažas
Kaunas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Kaunas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Kazys Starkevičius<br>D.Umbraso nuotr.
Kazys Starkevičius<br>D.Umbraso nuotr.
Andrius Navickas, Kazys Starkevičius, Laurynas Kasčiūnas<br>D.Umbraso nuotr.
Andrius Navickas, Kazys Starkevičius, Laurynas Kasčiūnas<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Nov 15, 2019, 8:31 PM

Vienas iš pasirašiusiųjų – Seimo narys Kazys Starkevičius – naujienų agentūrai ELTA sakė, kad Seime V. Matijošaitis ir Kauno miesto taryba pritarimo neturėtų sulaukti, nors nemažai savivaldybės biudžeto lėšų jau išleido pagal savas ambicijas agitacinei kampanijai.

ELTA primena, kad dalies rajono prijungimas prie miesto savivaldybės teritorijos nebūtų pirmasis. Prieš keliasdešimt metų toks žingsnis jau buvo žengtas.

„Tai įvyko 1995-aisiais. Kaip tik tuo metu aš buvau Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovas. Tada prie Kauno prijungta Vaišvydava, dalis Rokų, Aukštieji Kaniukai, Sargėnai. Argumentas tų vietovių gyventojams buvo miesto savivaldybės duoti pažadai sutvarkyti jas taip, kaip Kaune. Daug kam iš tų teritorijų gyventojų viliojama atrodė perspektyva „būsiu miestietis“.

O koks iš to rezultatas? Padidėjo buvusiems kaimiečiams mokesčiai, bet ir dabar vanduo, kanalizacija ne visur žmones pasiekia. Miesto pakraščiuose daug tebeliko žvyruotų kelių. Kelių duobės netvarkomos ar retai taisomos asfaltuotuose keliuose. Pavyzdžiui, kas važiuoja per Rokus miesto dalimi, pajaučia, kaip kelias išbaladotas. Pasiekia rajonui priklausančią kelio dalį, – asfaltas lygus, kelias blizga. Taip, po to prijungimo miesto autobusai pradėjo kursuoti ir į Sargėnus ar kitus Kauno pakraščius, o toliau kas? Ogi nieko“, – sakė Eltai K. Starkevičius.

Jo teigimu, nenuostabu, kad savivaldybių lėšos ir pajėgos pirmiausia skiriamos miestų centrinėms dalims sutvarkyti. Nes būtent jose koncentruojasi miestą lankančių turistų maršrutai. Pakraščių situacija lieka keliasdešimt metų be miesto valdžios dėmesio. O kadangi pasigyrimas „aš esu miestietis“ jau prarado savo ankstesnę prasmę (daug kas specialiai keliasi į kaimą gyventi, kur ir oras tyresnis, triukšmo mažiau, erdviau, ir vaikus auginti sąlygos geresnės), tai agitaciniai lapeliai kaimiečiams poveikio nedaro. Tą liudija ir peticiją dėl neprijungimo pasirašiusių Kauno rajono gyventojų skaičius – beveik 26 tūkstančiai.

„Gavau neseniai ir aš tokį Kauno miesto savivaldybės išspausdintą lapelį, – pripažino K. Starkevičius, – bet vis tiek pasirašiau, kad visai netrokštu dalies rajono prijungimo prie miesto. 

Laikas iniciatoriams suprasti, kad agitacijos, rajono menkinimas ir tariamas miesto rūpestis svetimos savivaldybės gyventojų gerove tikslų nepateisina. Lapeliuose nieko nėra apie perspektyvas. Nepatvirtintos konkrečios garantijos, o kas bus geriau, kai kaimiečiai jiems patiems nepageidaujant, bus paversti miestiečiais.

Juk kiekvienas žino, kad ne gyventojai čia svarbiausi, – Kauno miesto vadus domina tik trokštama prijungti žemė, perspektyva tose teritorijose statyti namus, bet koks bus realus toks apsimestinės iš šalies primetamos „gerovės“ poveikis, – apie tai nekalbama“, – įsitikinęs parlamentaras, turintis šeimos ūkį pakaunėje, prieš keliasdešimt metų Kauno rajonui likusioje Rokų dalyje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?