Nuėjusioji rajono valdžia, kurios atstovai ir šiandien reiškiasi rajono taryboje, dabar turėtų degti iš gėdos, kad nepaisė jokių mokslininkų ir istorikų perspėjimų, anuomet nesėkmingai bandžiusių sustabdyti maudymvietės įrengimą.
Politikų nestabdė ne tik istoriniai faktai, kuriuos jie siekė menkinti vadindami nepagrįstomis prielaidomis ir spėlionėmis, bet ir tai, kad pavasarį paplūdimys gali būti tiesiog nuplautas kasmetinio potvynio, paprastai apsemiančio ne tik Skongalio pievas, bet ir pačią gatvę.
Dabar jau galutiniai aišku, kad iš Europos Sąjungos gauti kone 700 tūkst. eurų panaudoti masinės kapavietės išniekinimui – ant žmonių kaulų nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai, pastatytos vaikų žaidimų ir paplūdimio tinklinio aikštelės, persirengimo kabinos, suoliukai.
Rado jau šešių žmonių palaikus
Šiomis dienomis poilsiavietė su maudymviete jau baigiama įrengti, tačiau nepaisant to, atkaklūs kėdainiškiai, neabejingi savo krašto praeičiai, vis tik pasiekė, kad pagaliau šią vietovę pradėtų tyrinėti archeologai.
Mažiau nei savaitę čia dirbantiems archeologams jau pavyko aptikti šešių žmonių palaikus.
„Ar tai partizanų palaikai, negalime teigti. Neradome jokių jų asmeninių daiktų. Nėra net ir drabužių sagų. Kol kas galime sakyti tai, kad tai žmonių palaikai, pakankamai padrikai sumesti į masinę duobę.
Kasinėjimus atlikome trijose vietose, o palaikus radome dviejose zondažinėse žvalgomosiose duobėse. Greičiausiai jų gali būti visoje Skongalio užtvankos teritorijoje, tačiau norint tai nustatyti, ateityje reikėtų platesnių tyrimų ar projektų. Šis mūsų darbas – mažos apimties,“ – naujienų portalui rinkosaikste.lt pasakojo archeologė Diana Oleinik.
Palaikai gali būti visoje Skongalio teritorijoje
Manoma, kad žmonių palaikai gali būti išsklaidyti visoje Skongalio užtvankos teritorijoje, mat sovietmečiu čia ne kartą buvo vykdomi dideli žemės kasimo ir judinimo darbai.
Tokiai prielaidai pritaria ir archeologė D. Oleinik, įsitikinusi, kad šioje vietovėje reikėtų atlikti ir kur kas išsamesnius tyrinėjimus.
Vertins ir antropologai
Kėdainiuose atrastus palaikus archeologai gabena į Vilnių, kur su jais dirbs ir antropologinę analizę atliks antropologai.
Jei leis palaikų būklė, antropologai nustatys lytį, amžių galimas patirtas traumas – kaulų lūžius, sužeidimus ar šautines žaizdas.
Palaikų identifikavimo procesas gali užtrukti apie kelis mėnesius. Vėliau palaikus ketinama perlaidoti.
„Tai, ką dabar atskleidėme ir jau tiksliai žinome, papildys Kėdainių istoriją dar vienu ar net keliais konkrečiais faktais,“ – sako D. Oleinik.
Politikai istorinių faktų nepaisė
Tačiau panašu, kad istoriniai faktai svarbūs ne visiems. Sprendimą Skongalio užtvankos teritorijoje įrengti poilsiavietę su maudymviete priėmę politikai ne kartą buvo perspėti, jog kėsinasi į istorinę atmintį.
Apie tai rašė ir Kėdainių rajono laikraštis „Rinkos aikštė“ bei naujienų portalas rinkosaikste.lt, o Kultūros paveldo centro istorikas Valdas Striužas Kėdainių politikus bandė sustabdyti atvirai ir viešai teigdamas, kad sprendimas įrengti paplūdimį prie Skongalio užtvankos, yra ne kas kita, kaip dar vienas partizanų palaikų išniekinimas.
Anuomet V. Striužas viešai klausė: ar kėdainiečiai žino, kad paplūdimio su maudymviete, vaikų žaidimų aikštelėmis ir dviračių takais statybos yra planuojamos ant vienos iš pagrindinių Kėdainių partizanų užkasimo vietų ir kapų? Ar kėdainiškiai liks patenkinti savo naująja maudymviete vaikščiodami, ilsėdamiesi ant partizanų palaikų, tuo dar kartą juos paniekindami? Ar tik tokios pagarbos verti šie ir kiti Kėdainių krašto – Lietuvos laisvės kovotojai?
Tačiau tokie istoriko perspėjimai Kėdainių politikų sąžinės nepabudino. Į viešus klausimus anuomet niekas taip ir nesiteikė atsakyti.
Negirdėjo ir vietinių istorikų
Politikus nesėkmingai bandė sustabdyti ir Kėdainių istorikas Vaidas Banys. „Ne aš vienas kėliau triukšmą ir judinau politikus. Daug padėjo Ignas Meškauskas, kuris pats pirmas prieš daugybę dešimtmečių pradėjo tyrinėti liūdną Skongalio istoriją.
Man buvo keista, kad net ir pakėlus šiokį tokį triukšmą darbai vis tiek prasidėjo.
Ir štai po labai ilgo, įtempto ir nemalonaus etapo paaiškėjo, kad teisybė yra. Ir ta teisybė yra tokia, kokią sakėm mes kartu su Ignu Meškausku ir tais žmonėmis iš Kultūros paveldo departamento, kurie nesusitaikė su tokiais dalykais. Ir štai – rezultatas“, – sako istorikas V. Banys.
Paklaustas, kodėl jo bei kitų istorikų perspėjimų neklausė politikai, skirdami didžiulius pinigus maudymvietės įrengimui, V. Banys žodžių į vatą nevyniojo: „Pastaraisiais metais specialistų nuomonės buvo absoliučiai neklausiama. Arba jie buvo tiktai supažindinami su įvykusiu faktu.
Gal dabar pavyks išgyvendinti tą pakankamai baisią praktiką, kai kažkokie iš kažkur atvykę žmonės, pasiklausę vietinių žmonių, esančių valdžioje, bet neįsigilinusių į problemos esmę, priima tokius sprendimus, kurie, kaip šiuo atveju, labai skaudžiai atsiliepia istorijai ir ypač jautriai pokario, partizaninio karo temai.
Tiesiog absoliučiai nebuvo klausoma, buvo ignoruojama. Ir tai daroma netgi piktybiškai.
Kažkodėl šitas atvejis apsivertė į piktybišką nepaisymą ir aklą munduro gynimą.
Gal tai bus skaudi pamoka ir dabartinei savivaldybės administracijai, dabartinei valdžiai. Gal bent dabar bus suvokta, kad toks kelias niekur neveda. Tiktai į tokį gėdingą dalyką.
Nežinau, kaip dabar žmonėms į akis žiūrės tie, kurie neigė akivaizdų istorinį faktą, kad čia buvo palaidoti partizanai arba, kaip archeologė minėjo – žmonės, kurie nukentėjo ir žuvo pokariu bei buvo čia sumesti.“
Skongalis – masinė kapavietė
Paklaustas, ar politikai šiandien turėtų pripažinti, kad tai kas yra padaryta, tikrai yra gėdinga, V. Banys atvirai išsakė savo nuomonę: „Politikai tokie yra, kad tikriausiai jie išsisukinės.
Aš įtariu, kad pagrindinis argumentas bus, kad šita maudymvietė tai nėra dalis to pokario paveldo, tarkim, to paminklo.
Bet visgi yra absoliučiai akivaizdu ir dabartiniai radiniai, kurie vienas po kito eina į dienos šviesą, kai yra iškasami kūnai, tai yra faktas, kad Skongalis yra vienas paminklas. Tai yra konstanta.
Tai yra vienas paminklas ir nesvarbu, ar vienam gale, ar kitame. Visoje šitoje kelių hektarų teritorijoje buvo laidojami žmonės.
Tai yra masinė kapavietė. Didžiulė masinė kapavietė. Milžiniškas kapinynas, kur bet kuriame taške gali būti palaidoti žmonės.
Tai, ką čia dabar iškasė archeologai, yra tik labai maža dalelė. Ar bus dar iškasta, tai jau priklauso ir nuo dabartinės valdžios, kaip ji pasižiūrės, ar finansuos archeologinį procesą, nes šiems dalykams lėšų skiriama mažai.
Bet visgi tikėkimės, kad tiek departamentas, tiek mūsų vietinė valdžia įvertins labai rimtai, kad reikia finansuot šitą veiklą ir nors nedidelė dalelė pokaryje žuvusių žmonių bus palaidota garbingai kažkur kitur.“
Spėjimas – ne be pagrindo
V. Banio spėjimas, kad politikai bandys išsisukinėti ir išvengti atsakomybės, ne be pagrindo. Dar tuomet kai pasigirdo pirmieji istorikų perspėjimai, tuometinis rajono meras Saulius Grinkevičius, kurio komanda itin skubino maudymvietės įrengimą, paklaustas, ar jo požiūriu, yra normalu įrengti paplūdimį toje vietoje, kur palaidoti partizanai, net neslėpė, kad jokios problemos nemato:
„Turimi dokumentai ir archeologų išvados nepatvirtina fakto, kad toje vietoje, kur vyksta Kėdainių miesto poilsio zonos ir maudymvietės įrengimo darbai, yra palaidoti partizanai. Kalbėti apie prielaidas, hipotezes ir kelti menamą problemą nėra jokio pagrindo.“
S. Grinkevičius rėmėsi ir tuo, kad prieš įrenginėjant maudymvietę, buvo užsakyti archeologiniai tyrinėjimai, kurie neaptiko nieko, kas sutrukdytų pradėti darbus.
Ir nors atlikti tyrimai netrukus buvo sukritikuoti Kultūros paveldo specialisto V. Striužo kaip netinkami šiai vietovei, S. Grinkevičiaus vadovaujama savivaldybė į tai tik ranka numojo.
Kas gali būti akivaizdžiau?
Tuo tarpu istorikas V. Striužas nenusileido: „Negali būti, kad Kėdainiuose niekas nežino, kad Skongalio gatvės gale paminklas žuvusiems partizanams pastatytas ne šiaip sau, kad ten – partizanų kapavietė. Juk viskas aiškiau negu aiškiai parašyta net ir ant paties paminklo: „PO JŪSŲ KOJOMIS MES, NEIŠDAVĘ TĖVYNĖS, ŽUVĘ NENUGALĖTI 1944–1954 M.“
Istorikas įsitikinęs, kad atsakingi Kėdainių rajono savivaldybės valdininkai, teigdami, kad „prie Skongalio užtvankos nėra patvirtinto fakto apie partizanų palaidojimą“, parodė savo nekompetenciją, nesidomėjimą Lietuvos Atgimimo įvykiais, partizanų užkasimo vietomis Kėdainuose. Juolab, kad žinoma, jog buvo surinkti ir duomenys, kad į Skongalį buvo vežami Kėdainių Senojoje ir Jonušavos rinkose bei prie apskrities stribyno (kur dabar yra Muzikos mokykla) nužudytų ir numestų partizanų kūnai.
Be to, valdininkai buvo perspėti ir dėl to, kad sovietų okupacijos metais minimoje vietovėje statant užtvanką, partizanų palaikai buvo išstumdyti ir išsklaidyti dideliame plote, tačiau net ir tai jų nesustabdė nuo paplūdimio įrengimo darbų.
Atsakomybė teks naujai valdžiai
Sakoma, įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau buvusių rajono vadovų ir už paveldą atsakingų valdininkų nesidomėjimas istorija, panašu, kad nuo atsakomybės tikriausiai atleis.
Ko gero naivu būtų tikėtis, kad nuėjusioji valdžia prisiimtų atsakomybę už gėdingą sprendimą įrengti brangų paplūdimį ant partizanų kapų ar šalia jų.
Okupacijos kančias ir tremtį iškentusieji šių įvykių negalėtų pavadinti kitaip nei istorinės atminties išniekinimu, už kurį dabar turės prisiimti atsakomybę jau nauja rajono valdžia. „Dabar turėtų būti kitaip pasižiūrėta į tą pliažo kompleksą.
Aš suprantu, dabar jau pliažo nebeiškelsi, bet bent jau paminklo aplinka, kuri, palyginus su šviežiai sutvarkyta ir bent jau kol kas blizgančia pliažo infrastruktrūra atrodo labai varganai, o pats paminklas dumble paskendęs, turėtų būti sutvarkyta. Šitaip neturėtų būti jokiais būdais.
Turėtų būti priimami kažkokie architektūriniai urbanistiniai sprendimai, kad šita vietovė įgautų kitokį skambesį. Dabar kitos išeities jau nėra.
Iš urbanistų, kurie neigė, kad čia palaidoti žmonės, lauksime, kad pripažintų savo klaidą ir darytų projektus, kad šita vietovė būtų deramai sutvarkyta“, – sako istorikas V. Banys.
Projekto sustabdymas būtų brangiai kainavęs
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius, paklaustas kodėl atėjęs į valdžią nestabdė jau pradėto ankstesniosios valdžios projekto dėl rizikos, kad ten gali būti masinė kapavietė, sakė: „Pavasarį, kai mes pradėjome dirbti, šitas projektas buvo gerokai pasistūmėjęs į priekį.
Jau buvo atlikta didelė darbų dalis, tad stabdyti projektą būtų buvę neprotinga vien dėl to, kad būtų reikėję nutraukti rangos darbų sutartis, kas atsilieptų savivaldybei finansiškai. Be to, būtų tekę grąžinti dalį lėšų, gautų iš Europos Sąjungos.
Dabar belieka spręsti, kaip įamžinti ten palaidotų žmonių atminimą. Kreipsimės į projektuotojus, kalbėsimės su istorikais, Kultūros paveldo departamentu, kalbėsimės su visuomene. Sulaukę pasiūlymų priimsime vienokį ar kitokį sprendimą. Vienareikšmiškai galiu teigti, kad toje vietoje žaidimų aikštelių nebus.“
Gailisi nesustabdęs projekto
Vienintelis politikas, bent jau kol kas išdrįsęs prisiimti atsakomybę už tai kas įvyko, politikos naujokas – Kėdainių rajono vicemeras Paulius Aukštikalnis.
„Prisiimu atsakomybę – reikėjo stabdyti visą šį projektą. Reikėjo jį nutraukti, kad ir kiek tai būtų savivaldybei kainavę, kad ir kokius didžiulius pinigus. Taip, tai mano atsakomybė – reikėjo gulti kryžiumi ir neleisti pabaigti šito projekto. Dabar neįsivaizduoju, kaip reikės žaisti, pramogauti toje vietoje.
Žinoma, tradicijos keičiasi einant amžiams, bet jos tikrai dar ne tiek pasikeitę, kas mes galėtume pramogauti ir trypti mūsų didvyrių palaikus. Labai apmaudu, kad šis projektas buvo pradėtas. Tikrai tai neatleistina.
Gailiuosi, kad pradėjęs eiti vicemero pareigas nesiėmiau veiksmų. Reikėjo ryžtingiau apsispręsti ir siekti nutraukti tą projektą, kad ir kokioj stadijoj jis buvo.
Dabar ta vieta ir palaikai turi būti tinkamai įamžinti. Didvyrius reikia laidoti kaip didvyrius“, – įsitikinęs P. Aukštikalnis.
