Anksčiau A.Veryga aiškino, kad ministerijos politika yra į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti kuo daugiau pigių vaistų ir taip padidinti spaudimą tiekėjams, jog šie būtų priversti mažinti vaistų kainas.
Ministras pabrėždavo, kad nors vaistų pavadinimų sąrašas gali ir sutrumpėti, bet visos veikliosios medžiagos esą išliks. Tačiau jau imta nuogąstauti, jog iš kainyno gali dingti ir kai kurios veikliosios medžiagos.
Tokių nuogąstavimų gydymo įstaigoms ir vaistinėms kilo po teritorinėms ligonių kasoms išsiuntinėto Valstybinės ligonių kasos direktoriaus Gintaro Kacevičiaus rašto.
Jame teigiama, kad sveikatos apsaugos ministro rugsėjo 15 dienos įsakymu patvirtintame Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne yra 36 vaistai, kurių nuo liepos 1 dienos negalima išrašinėti, o išduoti vaistinėms galima tik tokiu atveju, jeigu jie buvo išrašyti anksčiau.
Dar 11 pavadinimų vaistinių preparatų neleidžiama skirti nuo spalio 1-osios ir juos vaistinėse dar galima įsigyti tik tuo atveju, jeigu jie irgi buvo paskirti anksčiau. G.Kacevičius įspėjo, kad jei vaistinės šiais vaistais prekiaus ir toliau, išlaidos nebus kompensuojamos.
Kokie tai vaistai ir kodėl jų nuo šiol gydytojai negali išrašyti ligoniams?
Specialistų teigimu, tai – gana populiarūs vaistai, kuriais buvo gydomos įvairios astmos formos, taip pat – diabetas, migrena, hipertenzija. „Kai kurių astmai gydyti skirtų vaistų paprasčiausiai nebus kuo pakeisti. Mums jau visiškai surišamos rankos. Jei A.Veryga už mus imasi gydyti ligonius, tegul ir pats atsako“, – piktinosi vienas su kainyno pakeitimais susipažinęs medikas.
Išgirdusi iš kainyno braukiamų kai kurių vaistų pavadinimus, ministro sprendimu stebėjosi ir Lietuvos astmos klubų asociacijos pirmininkė Eglė Kvedaraitė. „Tai bus didelis smūgis. Šį vaistą naudoja daug žmonių, jis skiriamas sunkia astmos forma sergantiems pacientams“, – portalui sakė E.Kvedaraitė, sužinojusi, kad gydytojams nebeleidžiama išrašyti vaistinio preparato „Flixotide Diskus“.
Anot asociacijos vadovės, problematiška yra tai, kad prie minėto preparato pacientai jau yra įpratę. „Nelikus šio vaisto, ligoniams teks atrasti ne tik naują vaistą, bet ir priprasti prie galbūt visiškai naujos vaisto formos, kaip jį įkvėpti. Patikėkite, vyresnio amžiaus žmonėms, kurie šį preparatą naudoją jau ne vienerius metus, tai nebus taip paprasta“, – sakė E.Kvedaraitė.
Asociacijos vadovė tikino, kad minėti pakeitimai su šia organizacija aptariami nebuvo. Panašu, jog sprendimai dėl kai kurių vaistinių preparatų nebuvo derinami ir su kitomis pacientų organizacijomis.
Antai Lietuvos diabeto asociacijai vadovaujanti Vida Augustinienė dalyvauja Vaistų kompensavimo komisijos posėdžiuose, tačiau neslėpė, jog nei medikų, nei pacientų balsas ten nėra girdimas. „Dabar yra priimta tiek tų vienas kitam prieštaraujančių ministro įsakymų ir Vyriausybės nutarimų, kad niekas nieko jau nesupranta ir vaistai iš sąrašo braukiami, jeigu neatitinka bent vieno kažkokio kriterijaus“, – pasakojo V.Augustinienė.
Asociacijos vadovė vylėsi, kad bent vienas vaistas su veikliąja medžiaga vis dėlto išliks kompensuojamųjų vaistų sąraše, bet maldavo baigti eksperimentus su ligoniais: „Jau dabar gydytojams praktiškai nelieka laiko pacientams. Jie priversti interneto platybėse ieškoti tų pigiausių vaistų, nes kitokių išrašyti negali.
Gydytojams yra surištos rankos išrašyti reikiamus vaistus, o pacientams – gauti vaistus tokius, kokių reikia konkrečiam žmogui. Ta prakeiktų profesionalų gauja nieko negirdi – nei medikų, nei pacientų. Jiems vienodai viskas rodo. Jie tik dedasi pliusiukus ir visiems aiškina, kaip jie atpigino vaistus.
Bet jie nieko neatpigino, o paliko tik pigiausius. Dabar braukia ir juos, nes tiekėjai nesutinka sumažinti kainų. O jei nesutinka mažinti, ministerija automatiškai tokius vaistus meta iš kainyno ir turime lazdą su dviem galais“.
Komentuodama su kokiais sunkumais gali susidurti diabetu sergantys pacientai, kuriems gydytojai negali išrašyti nei „Amaryl“, nei „Glucotrol“ vaistų, V.Augustinienė pabrėžė, kad gydymo pasirinkimas vis mažėja.
„Ministerija žiūri tik į tai, kaip sutaupyti, bet visai negalvoja, kad rytoj valstybei gali tekti išleisti dešimteriopai komplikacijoms gydyti“, – piktinosi asociacijos vadovė.
V.Augustinienė mano, kad ankstesnė vaistų kompensavimo tvarka buvo ir labiau logiška, ir labiau teisinga. „Anksčiau buvo daug aiškiau. Žmonės, kuriems netiko pigiausias vaistas, susimokėję vienokią ar kitokią priemoką galėjo gauti jam tinkamą vaistą. Dabar, jeigu gamintojas nors keliais centais viršija priemokoms nustatytą maksimalią ribą, jau keliauja lauk ir ligonis už vaistą turi mokėti visą kainą. Tai neteisinga ir taip neturėtų būti“, – įsitikinusi V.Augustinienė.
Portalą neoficialiai konsultavusių specialistų teigimu, visiškai nauja yra ir tai, kad visi vaistai, kuriuos gydytojams uždrausta išrašyti nuo liepos 1-osios arba nuo spalio, o vaistinėms išduoti – vis dar yra kainyne, kuris galioja paskutinįjį šių metų ketvirtį.
Tokia praktika esą atsirado visiškai neseniai ir ji sunkiai paaiškinama. „Bet gydytojai, nors ir mato vaistą kompensuojamųjų vaistų sąraše, jo skirti nebegali. Pacientas, atėjęs su tam tikro vaisto receptu į vaistinę po spalio 1 dienos, kai kurių vaistų jau negaus, nors anksčiau išrašytas receptas ir galios“, – sakė portalą konsultavę specialistai.
Jų teigimu, keliasdešimt vaistinių preparatų iš kainyno išimami tik todėl, kad gamintojai nepateikė Sveikatos apsaugos ministerijos pageidaujamos kainos, kurios lyginamos su kitų Europos Sąjungos šalių vaistų kainomis.
Kadangi į kompensuojamųjų vaistų sąrašą yra įtraukiami pigiausi grupės vaistai arba veiklioji medžiaga, nesutarus dėl kainos, iš kainyno esą išimtos net kai kurios veikliosios medžiagos.
Kitaip tariant, kai kurių kompensuojamųjų vaistų pasirinkimo tiesiog nelieka ir gydytojai turi kainyne ieškoti naujų, paciento atžvilgiu dar neišbandytų, veikliųjų medžiagų. „Ministerija rėmėsi kažkokiais savo ekspertais, kurie pasakė, kad šių veikliųjų medžiagų pacientams nebūtina. Tačiau abejotina, ar tikrai buvo atsiklausta gydančių gydytojų“, – kalbėjo šaltinis.
Anksčiau Sveikatos apsaugos ministerija aiškino, kad pacientams esą nėra ko baimintis dėl iš kainyno išbraukiamų vaistų, nes juos galima nesunkiai pakeisti kitais pigesniais, bet tą pačią veikliąją medžiagą turinčiais preparatais.
Tačiau naujausi ministerijos sprendimai medikus ir pacientus, regis, palieka be pasirinkimo. Dabar kai kuriais atvejais jie turės rinktis arba visiškai kitą veikliąją medžiagą, arba vaistą pirkti.
Situaciją pakomentavo SAM ir VLK
Penktadienį portalą lrytas.lt pasiekė SAM bei Valstybinės ligonių kasos komentaras (VLK):
„Pirmiausiai, norime pabrėžti, kad nė vienas pacientas neliks be kompensuojamųjų vaistų – vaistai, kurių negalima bus išrašyti, visais atvejais gali būti pakeičiami kitais kompensuojamaisiais. Tad dar kartą norime pabrėžti – pacientai neliks be gydymo kompensuojamaisiais vaistais.
Taigi, iš tiesų, 47 vaistus nuo spalio 1 d. bus galima įsigyti tik su tęstiniais receptais: 36 vaistus išrašytus iki liepos 1 d., 11 vaistų – iki spalio 1 d. (tarp jų yra preparatų nuo hipertenzijos, cukrinio diabeto, alerginio rinito, antibiotikai ir kt.). Kaip ir minėjome, pabrėžtina, kad visi jie gali būti keičiami kitais esančiais kainyne kompensuojamaisiais vaistais.
Sprendimas pakeisti šiuos preparatus kitais priimtas įvertinus Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos nuomonę. Tai priimta todėl, kad jų paciento priemokos, gamintojui nesumažinus kainos, neatitinka teisės aktų reikalavimų. Be to, kaip minėta, jie gali būti pakeisti kitais kompensuojamaisiais vaistais, todėl šių būklių gydymas iš esmės nepasikeis. Kol kas šie vaistai palikti kainyne, kad būtų galima juos įsigyti pagal receptus, kurie buvo išrašyti anksčiau, atitinkamai iki liepos 1 d. ar spalio 1 d.
Atskirai norime pabrėžti, kad visi šie sprendimai nėra priimami tik SAM ar VLK nuomone. Sprendimus dėl vieno ar kito vaisto kompensavimo tikslingumo priima komisija, kuri sudaroma sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Jos sudėtyje – Sveikatos apsaugos ministerijos, pacientų organizacijų atstovai, gydytojai, kompetentingi aukštųjų mokyklų, didžiausių gydymo įstaigų, šeimos gydytojų organizacijų, ligonių kasų atstovai. Pastariesiems pokyčiams pritarė ir Lietuvos diabeto asociacijai vadovaujanti Vida Augustinienė, kuri irgi dalyvauja Vaistų kompensavimo komisijos posėdžiuose. Dėl mums nežinomų priežasčių viešojoje erdvėje ji piktinasi sprendimais, kuriems pati pritarė.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad kitaip nei rašoma straipsnyje, tai nėra pigiausi kainyne vaistai. Tai vieno gamintojo vaistai, kuriems taikomas palyginimas su kitų ES šalių vaistų kainomis. Ir jei šis gamintojas nustato Lietuvai per aukštą kainą, tokie vaistai negali būti kompensuojami – tačiau pacientai nelieka be vaistų, nes jie keičiami kitais.
Šie vaistai ilgą laiką neatitiko kainos reikalavimų, tačiau komisija, užuot neįtraukusi šių vaistų į kainyną, atsižvelgdama į tai, kad jais gydoma nemažai pacientų, vis priimdavo sprendimą palikti juos su apribojimu „gydymui tęsti“. Gamintojai dar 2019 m. viduryje buvo įspėti, kad nesumažinus kainų, šie vaistai bus keičiami kitais. Tačiau jie nesiėmė jokių veiksmų ir buvo padarytas atitinkamas sprendimas. Beje, 4 vaistai, kuriems gamintojai sumažino kainą tokiu būdu, kad ji atitiktų kainos reikalavimus, buvo sugrąžinti į kainyną ir bus kompensuojami visiems pacientams nuo spalio 1 d.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad siekiant užtikrinti nenutrūkstamą pacientų gydymą, dalis vaistų – 254, nors ir neatitiko paciento priemokai taikomų reikalavimų, komisijos sprendimu, liko ir naujajame kainyne dėl to, kad šie vaistiniai preparatai laikomi būtinaisiais ir jų nėra galimybės pakeisti kitais. Daugiausia tai vieno gamintojo vaistai, biologiniai ir panašaus terapinio poveikio vaistai, taip pat – sudėtiniai preparatai, kurių negalima pakeisti šiuo metu esančiais kainyne vaistais“.
