Mišiose dalyvavęs Lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) sąrašo lyderis Zbignevas Jedinskis vėliau iškilmingai atsistojęs šalia kunigo perskaitė vieną iš maldavimų. Tiesa, vėliau tikino tikrai negirdėjęs apie jokią kunigo agitaciją už partiją.
Likus vos kiek daugiau nei savaitei iki rinkimų, šalies politinės partijos dėl kiekvieno papildomo rinkėjo balso griebiasi paskutinio šiaudo. Per kiekvienus rinkimus ne išimtis būna ir agitacijos tikslais pasinaudojimas tiek vietinių politikų, žymių žmonių, tiek ir bažnyčios atstovų parama.
„Linkiu ir norėčiau, kad mano linkėjimai išsipildytų ir būtų Dievo palaiminti. Taip pat linkiu ir ateityje neprarasti tokio rimto požiūrio į Lietuvos aktualijas ir stengtis aktyviai dalyvauti jų sprendimuose kaip tą ir darėte iki šiol“, – tokiu atsiliepimu Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) atstovo Juozo Baublio reklaminiame leidinyje pasidalijo kunigas Pranciškus Čivilis.
Varėnos klebono P.Čivilio atsiliepimas Dzūkijos rinkimų apygardoje kandidatuojančio J.Baublio agitaciniame leidinyje – jo darbų ataskaitoje – buvo pateiktas greta Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, Varėnos mero Algio Kašėtos, LRLS pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir kitų politikų pasisakymų apie J.Baublį.
Mišiose dalyvavęs Z.Jedinskis apie paramą partijai sako negirdėjęs
Vilniaus šv. Dvasios bažnyčioje vyksta mišios. Jų metu kunigas lenkų kalba aiškiai pasako, kad šventųjų mišių intencija yra užsakyta Lenkų rinkimų akcijos, ragina melstis už partijos sėkmę rinkimuose. Pasisakymo metu nuskamba ir Z.Jedinskio pavardė.
Vėliau į priekį šalia kunigo žengęs pats Z.Jedinskis, dalyvavęs šiose mišiose, perskaito maldavimą. Šių mišių vaizdo įrašas jau spėjo paplisti ir internete.
Tiesa, pats Z.Jedinskis portalui lrytas.lt sakė nematęs jokio vaizdo įrašo, tačiau paklaustas, ar apie kunigo agitaciją girdėjęs pačiose mišiose, kuriose ir dalyvavo, tvirtino jokio palaikymo partijai neįžvelgęs.
„Nemačiau to vaizdo įrašo, todėl negaliu komentuoti, apie kokį pasakymą eina kalba. Matote, kai vyksta mišios, kiekvienas kalba apie save. Aš kažkokios agitacijos tikrai neišgirdau. Aš negirdėjau, kad kunigas agitavo ar palaikė kažkokią partiją. Žinote, čia interpretuoja kas kaip nori“, – situaciją komentavo politikas.
Pasiteiravus, ar prieš mišias jis neprašė kunigo palaikymo partijai, Z.Jedinskis griežtai atkirto, kad tokių kalbų esą nebuvo, o tai, jog mišiose pats skaitė vieną iš maldavimų, vadino normalia praktika.
„Čia normalus dalykas, kai maldas skaito žmonės, piliečiai, tikintieji. Mes einame į bažnyčią, tikimės... Normali praktika“, – portalui lrytas.lt sakė LLRA-KŠS sąrašo vedlys.
LRLS pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen patikino, kad paramos iš bažnyčios atstovų taip pat sulaukusio J.Baublio agitacinės medžiagos su kunigo pasisakymu nėra mačiusi, todėl geriausiai susiklosčiusią situaciją pakomentuoti esą galėtų pats parlamentaras. Pasak jos, partija yra iškėlusi 71 vienmandatininką ir jos pirmininkui peržiūrėti visus visų kandidatų agitacinius leidinius – sudėtinga.
Tačiau su liberalų atstovu J.Baubliu portalui lrytas.lt susisiekti kol kas nepavyko.
VRK pirmininkė: tokių atvejų pasitaiko per kiekvienus rinkimus
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė portalui lrytas.lt teigė, kad atvejų, kai koks nors šalies kunigas prieš rinkimus mišių metu išreiškia palaikymą tam tikrai politinei partijai, sulaukiame kone per kiekvienus rinkimus. Anot jos, reikia kelti klausimą, ar tarnystė Dievui yra suderinama su agitavimu už politikus.
„Klausimas, ar tarnystė Dievui, buvimas dvasininku, kunigu yra suderinamas su Kanonų teisės kodeksu ir ką apie tai galvoja Lietuvos vyskupų konferencija.
Metai iš metų vienas kitas toks atvejis pasitaiko, kur dvasininkai išreiškia poziciją ar palaiko viena ar kitą kampanijos dalyvį, kandidatą šv. mišių metu, ir toje vietoje vyskupų konferencija jau yra ne kartą išsakiusi savo poziciją, kad tai yra nelabai suderinama su dvasininko tarnyste.
Paprastas žmogus gali tiesiog neatskirti, kad tai yra dvasininko nuomonė, jo saviraiškos laisvė, ir gali susidaryti įspūdį, kad tai yra oficiali bažnyčios pozicija“, – svarstė L.Matjošaitytė.
VRK pirmininkė pabrėžė, kad tokių atvejų pasitaiko kone per kiekvienus rinkimus, tačiau VRK savo ruožtu gali tik perduoti informaciją apie tokį įvykį Lietuvos vyskupų konferencijai, o šie jau sprendžia, kaip elgtis toliau.
„Jeigu yra sudaromos galimybės užsakyti mišias už vienos politinės jėgos kandidatus, turi būti sudaromos galimybės tą patį daryti ir už kitos politinės jėgos kandidatus. Reikėtų kelti klausimą, ar apskritai kunigų tiesioginė pareiga yra vykdyti rinkimų agitaciją bei agituoti už tam tikros politinės jėgos kandidatus“, – portalui lrytas.lt kalbėjo L.Matjošaitytė.
Ji pridūrė neturinti žinių, ar koks nors kunigas dėl agitacijos rinkimų metu yra susilaukęs kokios nors nuobaudos: „Ne, neturime tokios informacijos. Matyt, tie kunigai, kurie dalyvauja tokiose akcijose, iš vyskupų konferencijos vis tiek susilaukia tam tikrų paklausimų ir rekomendacijų.“
Dvasininkai: aktyvus dalyvavimas politikoje – ne kunigams
Kaip portalą lrytas.lt informavo Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius kun. Kęstutis Smilgevičius, kunigai aktyvioje politinėje veikloje neturėtų dalyvauti. Galima išimtis – poreikis ginti Bažnyčios teises.
„Lietuvos vyskupų konferencija jau ne kartą yra išsamiai išdėsčiusi Bažnyčios mokymą šiuo klausimu bei to mokymo konkretų pritaikymą.
Kunigai yra pašaukti skelbti Evangeliją ir tarnauti toms bendruomenėms, kurios jiems yra pavestos, tad neturėtų aktyviai dalyvauti politikoje ir politinių partijų veikloje, nebent kompetentingos bažnytinės valdžios sprendimu tai būtų reikalinga Bažnyčios teisėms ginti ar bendram gėriui skatinti, kaip nurodo Kanonų teisės kodeksas.
Jei politine agitacija užsiimama šventoriuje ar juolab bažnyčios viduje, ne tik klebonas, kunigas, bet ir tikintieji turėtų atkreipti į tai dėmesį, nevienareikšmiškai paragindami agitatorius pasirinkti tinkamesnes tam vietas. Bažnyčios sakralumas nesuderinamas su politikavimu“, – patikino kun. K.Smilgevičius.
Jo teigimu, Bažnyčia yra viena iš institucijų, kuria visuomenė pasitiki labiausiai, tad prieš rinkimus žmonės teiraujasi ir apie kandidatus, paramą jiems.
Pasak kunigo, kai kurie žmonės klausia, kodėl bažnyčioje negalima agituoti už vienus ar kitus politikus. Tačiau sprendimą, už kurį kandidatą balsuoti, kiekvienas pilietis priima asmeniškai pagal savo įsitikinimus, patirtį ir vertybes.
„Bažnyčia palaiko visas geros valios iniciatyvas ir neišskiria jokių politinių įsitikinimų žmonių, kol jie neprieštarauja bažnyčios mokymui. Jeigu dvasininkas per pamokslą ragina balsuoti už konkretų kandidatą ar partiją, reikėtų švelniai atkreipti jo dėmesį, kad tai netinkama, jei nepadeda – informuoti bažnyčios kleboną, o jei agitacija nesiliauja – vyskupą.
Kaip ne kartą kartojo vyskupai, kiekvieno laisvės ir demokratijos sąlygomis norinčio gyventi piliečio svarbiausia pareiga – dalyvauti rinkimuose ir per tai prisidėti prie visuomenės gerovės.
Pagal krikščioniškąją sampratą, pilietinė pareiga neatsiejama nuo pareigoms artimui ir bendrajam gėriui“, – portalui lrytas.lt aiškino kun. K.Smilgevičius.
Su agituojančiais kunigais kalbamasi
Vilniaus arkivyskupijos kurijos komunikacijos koordinatorė Živilė Peluritienė portalui lrytas.lt pripažino, kad daugeliui politikų bažnyčia atrodo kaip tinkama vieta rinkiminei kampanijai vykdyti.
Visgi bažnyčių sakralumas yra nesuderinamas su politine agitacija. Todėl, anot jos, kalbamasi su kiekvienu politine agitacija užsiimančiu kunigu.
„Su visų bažnyčių, apie kurias gaunama informacijos dėl galimos politinės agitacijos, kunigais yra kalbamasi, įvertinama situacija, primenama, jog agitacijos bažnyčiose negali būti, tariamasi, kaip užtikrinti, kad agitacijos bažnyčiose nebūtų“, – sakė Ž.Peluritienė.
