Seimo statute numatyta, kad po teikimo žodis suteikiamas ir pačiam kandidatui bei Seimo nariams suteikiama galimybė užduoti jam klausimų. Po to pateiktoji kandidatūra svarstoma frakcijose – tam skiriama ne daugiau nei dvi dienos, o ne vėliau kaip per savaitę privalo būti surengtas Seimo posėdis, kuriame ministro pirmininko kandidatūra turi būti priimta ar atmesta.
Apie tai, kad I. Šimonytė galėtų vadovauti naujajai Vyriausybei buvo kalbama dar prieš paaiškėjant galutiniams Seimo rinkimų rezultatams. Jos kandidatūra į šį postą buvo numatyta ir trijų partijų pasirašytame susitarime dėl koalicijos ir pačioje koalicijos sutartyje. Centro dešinės valdančiąją koaliciją sudarančios TS-LKD, Laisvės ir Liberalų sąjūdžio politinės partijos Seime turi 74 mandatus iš 141.
Prezidentas prakalbo apie socialinį teisingumą
„Šiandien mums tenka neatidėliotinas uždavinys suvaldyti koronaviruso infekcijos plitimą. Tai bus pirmasis naujos Vyriausybės uždavinys“, – iš Seimo tribūnos sakė prezidentas G. Nausėda. Jis teigė, kad mano, jog I. Šimonytė yra patyrusi politikė ir matys esamus iššūkius bei ieškos būdų juos įveikti.
„Privalome dirbti kartu, sumažinti neigiamus pandemijos padarinius sveikatos apsaugos sistemai ir ekonomikai, taip pat kultūrai bei kitiems labiausiai nukentėjusiems sektoriams. Tai bus pirmasis naujosios Vyriausybės uždavinys, tačiau privalome žvelgti ir į tolesnę Lietuvos ateitį. Ilgalaikis šalies klestėjimas turi remtis į stiprų pagrindą – nuosekliai augantį gynybos finansavimą, aktyvią užsienio politiką, energetinės nepriklausomybės stiprinimą, pagarbą teisės viršenybės principui.
Taip pat turime siekti didesnio socialinio teisingumo – užtikrinti pakankamą viešųjų paslaugų finansavimą, naikinti neteisingas mokestines lengvatas, mažinti pajamų nelygybę, didinti savivaldos finansinį savarankiškumą“, – sakė prezidentas.
Pažadai - santūrūs
Kalbėdama iš Seimo tribūnos I. Šimonytė pirmiausiai dėkojo Lietuvos žmonėms už pasitikėjimą ir leido suprasti, kad koalicijos formavimas nebuvo sudėtingas ir suvienijo panašiai mąstančias jėgas.
„Parlamentiniai tyrimai, priešų paieškos ir oponentų kaltinimai vietoje adekvačios reakcijos į kritiką – nėra mano kelias“, – sakė ji ir pridūrė, kad sunkumų kyla ne dėl to, kad „Lietuvą vis ištinka kokia nors netikusi valdžia“, bet todėl, kad „nemokame suderinti lūkesčių ir galimybių“.
Daug dėmesio savo kalboje kandidatė į premjerus skyrė būsimam biudžetui ir valstybės skolos suvaldymo klausimams. „Žinau, kad dauguma Vyriausybių darbą pradeda nuo stambių reformų pažadų, sąmoningai to vengiu, nes skambiu žodžiu reforma jau pradėta vadinti bet kokį oro virptelėjimą“, – kalbėjo ji. kandidatė teigė, kad veikiausiai bus norinčių pasiūbuoti naujosios Vyriausybės laivą, kad jame plaukiančius "supykintų", bet ilgametė politinė partirtis leis atsilaikyti.
I. Šimonytei baigus kalbą, buvo pareikšta, kad opozicijoje esantys Lietuvos valstiečiai ir žalieji apskritai atsisako užduoti jai klausimus.
Pirmasis klausimą I. Šimonytei uždavė Mykolas Majauskas, kuris teiravosi, kokia bus naujosios Vyriausybės nuostata mokesčių atžvilgiu. „Tai labai dažnas klausimas. Pagrindinė mokesčius paskirtis sutelkti lėšas, kad būtų galima vykdyti viešuosius įsipareigojimus, dėl kurių sutarta. Pagrindinis klausimas – kokio masto yra tie įsipareigojimai, kuriuos turime viešomis lėšomis finansuoti. Vis kalbame, kad mokesčius mažinti yra smagu, nes tai patinka žmonėms, bet jiems taip pat patinka ir geras švietimas, medicinos apsauga ar didesnės pensijos“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad siekiamybė yra tai, kad žmonės pajaustų mokesčių sistemos teisingumą.
I.Šimonytė teigė, kad finansų sektoriuje nei gyventojai nei verslas neturėtų tikėtis jokių didelių revoliucijų.
Rūpinsis emocine sveikata
Po Kęstučio Masiulio klausimo apie tai, kokioms sritims reikia ypatingo dėmesio, I. Šimonytė sakė: „Socialinėje politikoje yra dalis dalykų, kurie yra automatiški, tad gerai būtų , kad tokie ir liktų. Kaip kad sprendimas dėl pensijų didinimo“, – teigė ji ir pridūrė, kad tam tikras pastovumas neleidžia valdžiai įsiteikti vienai ar kitai gyventojų grupei. Vieniši tėvai, neįgaliuosius ar senus tėvus slaugantys žmonės, anot būsimosios premjerės, turi sulaukti daugiau dėmesio.
„Neturime bandyti išsipirkti (išmokomis – aut. past.), o turi stengtis, kad jie neiškristų iš darbo rinkos, patys galėtų užsidirbti“, – apie opias socialines problemas kalbėjo ji.
Į Seimo nario Lino Slušnio klausimą, ką darys ši Vyriausybė, kad emocinės žmonių sveikatos tema būtų tokia pat svarbi kaip ir kitos temos, kandidatė į premjerus atsakė: „Pripažinsime, kad tai labai svarbi tema. Anksčiau ši tema stokojo dėmesio ir šią tema svarbia laikau ne tik aš. Dėl koronaviruso ši tema paaštrina tai, kad mumyse yra nelabai gero. Apie tai ir apie pagalbos priemones galvoti reikia dabar ir apie tai galvoja visų šalių politikai“.
