Po skandalą sukėlusių kunigų pasisakymų – žvilgsnis į Bažnyčios ir politikos santykį: įvertino A. Toliato žodžius

„Praktiškai kiekvienas įstatymas atspindi kokią nors vertybinę poziciją, ir bažnyčia nuo pat pradžių pabrėžė, kad valdžia neturi autonomijos moralinėje srityje ir bažnyčia gali garsiai reikšti savo nuomonę“, – naujienų portalui lrytas.lt sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Katalikų teologijos fakulteto daktaras, teisininkas ir ateitininkas Vygantas Malinauskas, komentuodamas pastaruoju metu daug aršių diskusijų sukėlusius viešus kunigų pasisakymus.

Algirdas Toliatas<br>V.Skaraičio nuotr.
Algirdas Toliatas<br>V.Skaraičio nuotr.
Pasak V.Malinausko, tiek kunigams, tiek pačiai bažnyčiai labiausiai rūpi dvasinė ir moralinė gerovė, tad religinė bendruomenė turi teisę viešai reikšti savo įsitikinimus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pasak V.Malinausko, tiek kunigams, tiek pačiai bažnyčiai labiausiai rūpi dvasinė ir moralinė gerovė, tad religinė bendruomenė turi teisę viešai reikšti savo įsitikinimus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Algirdas Toliatas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Algirdas Toliatas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pasak V.Malinausko, tiek kunigams, tiek pačiai bažnyčiai labiausiai rūpi dvasinė ir moralinė gerovė, tad religinė bendruomenė turi teisę viešai reikšti savo įsitikinimus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pasak V.Malinausko, tiek kunigams, tiek pačiai bažnyčiai labiausiai rūpi dvasinė ir moralinė gerovė, tad religinė bendruomenė turi teisę viešai reikšti savo įsitikinimus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pasak V.Malinausko, tiek kunigams, tiek pačiai bažnyčiai labiausiai rūpi dvasinė ir moralinė gerovė, tad religinė bendruomenė turi teisę viešai reikšti savo įsitikinimus.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pasak V.Malinausko, tiek kunigams, tiek pačiai bažnyčiai labiausiai rūpi dvasinė ir moralinė gerovė, tad religinė bendruomenė turi teisę viešai reikšti savo įsitikinimus.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pasak V.Malinausko, tiek kunigams, tiek pačiai bažnyčiai labiausiai rūpi dvasinė ir moralinė gerovė, tad religinė bendruomenė turi teisę viešai reikšti savo įsitikinimus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pasak V.Malinausko, tiek kunigams, tiek pačiai bažnyčiai labiausiai rūpi dvasinė ir moralinė gerovė, tad religinė bendruomenė turi teisę viešai reikšti savo įsitikinimus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pasak V.Malinausko, tiek kunigams, tiek pačiai bažnyčiai labiausiai rūpi dvasinė ir moralinė gerovė, tad religinė bendruomenė turi teisę viešai reikšti savo įsitikinimus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pasak V.Malinausko, tiek kunigams, tiek pačiai bažnyčiai labiausiai rūpi dvasinė ir moralinė gerovė, tad religinė bendruomenė turi teisę viešai reikšti savo įsitikinimus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Mar 2, 2021, 7:02 AM, atnaujinta Mar 2, 2021, 11:31 AM

V.Malinauskas aiškina, kad kunigo ir piliečio vaidmenys neturėtų būti atskiriami, o istoriškai dvasininkai reikšmingai prisidėjo ir prie valstybės susikūrimo.

„Kunigas yra pilietis, kuriam iš tikrųjų rūpi ir turėtų rūpėti visuomenė, kurioje jis gyvena, jos ateitis ir gerovė. Jeigu žiūrėtumėme istoriškai, bažnyčia ypač kritiniais mūsų tautai momentais aktyviai įsijungdavo. Galime prisiminti ir Motiejų Valančių, kai vyskupas ir kunigai aktyviai organizavo tautą ir padėjo pamatus tam, kas iš tikrųjų vėliau leido mūsų valstybei susikurti.

Galime prisiminti ir sukilimą, pokario laikais kunigai aktyviai rėmė partizanus, o sovietmečiu bažnyčia leido pogrindinius leidinius. Tai visi šie pavyzdžiai rodo, kad bažnyčia niekada neatsiribojo nuo Lietuvos ir jos likimo“, – pasakojo V.Malinauskas.

Pasak jo, tiek kunigams, tiek pačiai bažnyčiai labiausiai rūpi dvasinė ir moralinė gerovė, tad religinė bendruomenė turi teisę viešai reikšti savo įsitikinimus.

„Bažnyčia savo dokumentuose pabrėžia, kad turi ne tik teisę, bet ir pareigą pasisakyti dėl politinių sprendimų, įstatymų tinkamumo ir netinkamumo ypač tais atvejais, kai jie nėra vienareikšmiai moraliniu arba vertybiniu požiūriu. Praktiškai kiekvienas įstatymas atspindi kokią nors vertybinę poziciją, ir bažnyčia nuo pat pradžių pabrėžė, kad valdžia neturi autonomijos moralinėje srityje ir bažnyčia gali garsiai reikšti savo nuomonę“, – aiškino VDU dėstytojas.

Tačiau tam tikrų išimčių, pasak V.Malinausko, yra – kunigai griežtai negali susitapatinti su kuria nors politine organizacija ar struktūra, paversti bažnyčios kurios nors politinės jėgos resursu ar agituoti.

Reaguodamas į kai kuriuos pastebėjimus, kad Lietuvoje vis tik nėra valstybinės religijos ir bažnyčia neturėtų kištis į valstybės reikalus, VDU Katalikų teologijos fakulteto daktaras teigė, kad šis faktas neatima teisės kalbėti.

„Lietuvoje nėra valstybinio meno, valstybinio sporto ar mokslo. Žinoma, valstybė dalyvauja tame ir juos remia, Lietuvoje egzistuoja ir nevyriausybinės organizacijos, kurios irgi nėra valstybinės. Tai nereiškia, kad visi jie negali turėti savo nuomonės ir pasireikšti klausimais, susijusiais su įstatymų leidyba, valdžios sprendimais, visuomenės pasirinkimu.

Pats principas, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos, nereiškia, kad tik tas, kad pripažįstama valstybiniu, turi teisę pasisakyti visuomenėje“, – aiškino jis.

Sureagavo į kunigų skandalus

V.Malinauskas, kalbėdamas apie kunigo Algirdo Toliato įrašus socialiniame tinkle, kuriais jis neseniai ragino pasirašyti peticiją prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą, teigė, kad kunigas nieko blogo nepadarė nei teisine, nei moraline prasme. Pasak jo, savo pozicijos reikšti bažnytinės nuostatos nedraudžia.

„Jis ragino pasirinkti tai, kuo jis yra įsitikinęs kaip svarbiu mūsų visuomenės gėriu ir nepažeidė jokių bažnyčios nuostatų. Bažnyčia pabrėžia, kad ji turi teisę ir pareigą pasisakyti dėl valdžios priimtų ar ketinamų priimti sprendimų“, – dėstė jis.

Praėjusią savaitę taip pat lgbt-bendruomene-pasiurpino-net-parapija-isvadino-iskrypeliais-ir-lgbtisnikais--18439649/"="">lgbt-bendruomene-pasiurpino-net-parapija-isvadino-iskrypeliais-ir-lgbtisnikais--18439649/"" target="_blank">nuvilnijo dabar jau buvusio Kretingos Pranciškonų gimnazijos kapeliono Pauliaus Vaineikio pasisakymai, kuriais jis LGBT bendruomenę įvardijo kaip „iškrypėlius“ bei „lgbtišnikus“.

„Mes sakome, kad šėtonas susimokė netgi politiniu lygmeniu iškreipti žmogaus prigimtį. Kada per LRT mokina iškrypėliai, tiesiai šviesiai galiu pasakyti, iškrypėliai, lgbtišnikai. Jie mokina mus, kas mes esame. Pasirodo, kad berniukai tai jau nebėra berniukai, vyrai nėra vyrai, mergaitės nėra mergaitės, moterys nėra moterys, bet galas žino kas. Įsivaizduojate? Kada valstybiniu lygmeniu bando įsiveržti į mokyklas ir mokinti amoralių dalykų“, – Žmogaus teisių centro pasidalintoje Mišių ištraukoje kalbėjo kunigas P.Vaineikis.

Praėjusią savaitę dvasininkas iš pareigų buvo atleistas, tačiau V.Malinauskas sako, kad homoseksualūs santykiai Katalikų bažnyčios Katekizme iš tikrųjų įvardijami kaip iškrypimas, nors, jo teigimu, suprantama, kad tam tikrą visuomenės grupę tokie pasisakymai įžeidė.

„Šioje vietoje reikėtų daryti svarbų skirtumą. Kai kunigas kalba bažnyčioje ir jis kalba apie tai, kas tikėjimo požiūriu yra nuodėmė ir nepriimtinas elgesys, tai yra religijos laisvė. Kitaip tariant, tikėjimas pasako, kad tam tikri pasirinkimai nėra vienodai vertingi ir kai kurie iš jų gali būti nuodėmingi. Kunigo pareiga yra dėl to įspėti tikinčiuosius.

Reikėtų pabrėžti ir tai, kad jis kalbėjo būtent tikintiesiems. Tai nebuvo viešas laiškas, skirtas, pavyzdžiui, Seimui. O ta sąvoka, kad homoseksualūs santykiai yra iškrypimas, katalikų bažnyčios oficialiame Katekizme irgi yra paminėta. Dokumente kalbama, kad bažnyčia homoseksualius santykius laiko iškrypimu.

Iš esmės, tai, ką kunigas pasakė, nebuvo kažkas, kas neatitiko bažnyčios mokymo. Suprantu, kad kitiems žmonėms tai gali atrodyti nemalonu ir užgaulu, bet laisvoje visuomenėje žmonės turi teisę pasakyti, kad tam tikri pasirinkimai jų požiūriu yra netinkami“, – portalui lrytas.lt sakė V.Malinauskas.

Dvasininkai neatleidžiami nuo atsakomybės

Žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė portalui lrytas.lt aiškino, jog tikintieji turi teisę reikšti savo nuomonę ir skleisti pažiūras, tačiau problema iškyla tada, kai bandoma kištis į teisinius reikalus. Pasak jos, dėl to kyla klausimas, ar kunigas Algirdas Toliatas, pasisakydamas prieš Stambulo konvenciją, neperžengė ribos.

„Konstitucija suteikia plačią autonomiją bažnyčiai bei religinėms organizacijoms skleisti savo mokymą, atlikti apeigas ir kt. Bet tuo pačiu LR Konstitucija nurodo, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Tikintys žmonės yra mūsų visuomenės dalis ir turi teisę išsakyti savo nuomonę visais valstybei svarbiais klausimais. Tačiau viena yra nuomonės išsakymas, o kita yra raginimas pasirašyti peticijas, kurios susijusios su pasaulietine teise ir teisinių santykių reguliavimu“, – sakė J.Juškaitė.

Komentuodama kunigo P.Vaineikio situaciją, žmogaus teisių specialistė teigė, kad dvasininkai nuo neapykantos kurstymo nėra atleidžiami.

„Tiek kunigams, tiek kitiems visuomenės nariams galioja tie patys principai, susiję su neapykantos kurstymu. Neapykantos kurstymas yra nusikaltimas, tad nuo atsakomybės nėra atleidžiami nei dvasininkai, nei pasauliečiai. Formuluodami savo poziciją, visi mes turime reikšti ją pagarbiai, neskatinti neapykantos, paniekos, nesityčioti“, – aiškino J.Juškaitė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.